Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. K. kalėjimų ir probacijos tarnybos gautą teikimą dėl Linkolno karūnos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, priimto A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštas, kuriuo ji persiuntė iš J. K. kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą bei dokumentus dėl Linkolno karūnos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžio A. Z. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas paaiškino, kad nuteistasis nesutinka būti perduotas Lietuvai, todėl prašo nepripažinti ir nevykdyti nuosprendžio Lietuvoje.

Teismo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad teismo nesaisto nuteistojo noras, dėl aukščiau išdėstyto prašė pripažinti Linkolno karūnos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendį A. Z. atžvilgiu pripažinti ir jį vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje, suderinant su LR BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Atsižvelgus į tai, kad Jungtinėje Karalystėje numatytas minimalus 16 metų terminas, todėl siūlo šią bausmę ir palikti, ją atliekant pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsnį, teismui buvo pateiktas Linkolno karūnos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendis, priimtas A. Z. atžvilgiu, kuriuo jis, vadovaujantis baudžiamojo teisingumo įstatymo nuo 2003 metų skyriumi 225, teismo nuteistas 16 metų laisvės atėmimo bausme už 2015 metų spalio 23 dienos įvykdytą S. K. nužudymą. P. L. karūnos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendį, priimtą A. Z. atžvilgiu, pripažinti ir vykdyti jį Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir LR BPK VII dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ yra įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant galima atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (3 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ teismas, nusprendęs pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė

Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje, kurie leistų nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje Linkolno karūnos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dėl laisvės atėmimo bausmės A. Z. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad A. Z. yra Lietuvos Respublikos pilietis, paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, duomenų apie tai, kad jis būtų išsideklaravęs iš Lietuvos Respublikos, nėra. Šios aplinkybės atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas.

2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 8 straipsnio nuostatose imperatyviai numatyta, kad adaptuota bausmė neturi apsunkinti išduodančioje valstybėje nustatytos bausmės pobūdžio ir trukmės, ir ji negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Analogiškos teisės normos yra įtvirtintos ir LR BK 8 straipsnio 1 dalyje.

A. Z. yra nuteistas Linkolno karūnos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu už S. K. nužudymą, o būtent už tai, kad jis mirtinai jį suspardė ir mirtinai sumušė. Jam paskirta bausmė įkalinimas iki gyvos galvos su nustatytu minimaliu16 metų įkalinimo laikotarpiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktu tas kas nužudė kitą asmenį kankindamas ar kitaip itin žiauriai baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos

Taigi vadovaujantis teismui nurodytomis nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, laikytina, jog A. Z. padaryta nusikalstama veika už kurią jis nuteistas Linkolno karūnos teismo 2016 m. gegužės 13 baudžiamojo teisingumo įstatymo nuo 2003 metų skyriumi 225, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteistajam A. Z. paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė nekeistina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, nustatytina pataisos įstaigos rūšis – pataisos namai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008-11-27 pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,

nutaria:

Nuteistajam A. Z., gim .(duomenys neskelbtini), pagal Linkolno karūnos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžio baudžiamojo teisingumo įstatymo nuo 2003 metų skyrių 225, paskirtą įkalinimo iki gyvos galvos su nustatytu minimaliu 16 metų laisvės atėmimo bausmę, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktu, palikti paminėtu nuosprendžiu paskirtą minimalią bausmę – 16 (šešiolika) metų laisvės atėmimo bei šią bausmę vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką A. Z. įskaityti visą Jungtinėje Karalystėje atliktą sulaikymo ir laisvės atėmimo bausmę, atliktą pagal Linkolno karūnos teismo 2016-05-13 nuosprendį.

Nutarties nuorašą išsiųsti J. K. kalėjimų ir probacijos tarnybai, nuteistajam A. Z., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo (įteikimo) dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.