Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-931-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-20
Bylos Nr.
1S-931-594/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Albinas Antanaitis, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-931-594/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viktoro Preikšo, Rimo Švirino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. V. (toliau – D. V.) skundą dėl 2016 m. birželio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 357-216 taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2014 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir taikant BK 64¹ str. nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui. Bausmės pradžia 2015 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga – 2017 m. sausio 29 d.2016 m. gegužės 25 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-216 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. V., tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis D. V. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos nutarimą Nr. 357-216 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje surašė tik tai, ką savo skunde buvo išdėstęs prokuroras, kas neabejotinai pažeidžia teisingumo ir nešališkumo principus. Nors apylinkės teismas analizuojamu atveju rėmėsi 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakcija, tačiau naujausia šio straipsnio redakcija įsigaliojo 2016 m. balandžio 1 d., kuri numato baigtinį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų sąrašą. Tuo tarpu apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, savo sprendimą iš esmės motyvavo senoje komentuojamo straipsnio redakcijoje galiojusiomis kitomis nuostatomis, sudarančiomis pagrindą manyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo įsitikinimu, tokie pirmosios instancijos teismo motyvai, kaip likusi didelė neatliktos bausmės dalis, ankstesni nuteistojo teistumai, kriminogeniniai veiksniai ir pan., analizuojamu atveju negalėjo būti akcentuojami netaikant jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

3.2. Pasak nuteistojo, nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo motyvas dėl 1450 eurų civilinio ieškinio, kurio, apylinkės teismo teigimu, jis nėra pradėjęs dengti. Šiuo metu jis dėl tokios civilinio ieškinio sumos antstoliui yra pateikęs skundą, šis klausimas dar nėra išspręstas, todėl remtis juo, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, analizuojamu atveju teisinio pagrindo nebuvo.

Nuteistojo D. V. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2015 m. rugsėjo 1 d.) įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nors nuteistojo skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepagrįstai rėmėsi būtent šia, t. y. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusia, komentuojamo straipsnio redakcija, kadangi, jo teigimu, paskutiniai šio straipsnio pakeitimai buvo padaryti 2016 m. balandžio 1 d., tačiau sutikti su šiais nuteistojo argumentais teisinio pagrindo nėra. Esminiai BVK pakeitimai buvo padaryti 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818. Šiuo įstatymu buvo pakeistos ir aptariamo BVK 157 straipsnio nuostatos. Remiantis šio įstatymo 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis, komentuojamo įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 12, 13, 14, 17, 18, 19 straipsniai, 20 straipsnio 1 dalis, 21, 22, 23 straipsniai, 24 straipsnio 1 dalis, 28, 31, 32, 33, 36, 37, 38, 39, 42, 44, 45, 49, 50, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69 straipsniai, 70 straipsnio 1 dalis, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 91 ir 92 straipsniai įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d.. BVK 157 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką, buvo pakeistos komentuojamo įstatymo 84 straipsniu, kas, sutinkamai su aukščiau aptartu 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo 94 straipsnio 1 dalimi, leidžia pagrįstai teigti, jog naujoji BVK 157 straipsnio redakcija (kurią, be viso ko, citavo pirmosios instancijos teismas) įsigaliojo ne 2016 m. balandžio 1 d., kaip kad teigia nuteistasis, bet 2015 m. rugsėjo 1 d.. Beje, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1818 94 straipsnio 2 dalis numatė kai kurių komentuojamo įstatymo straipsnių įsigaliojimą ir nuo 2016 m. balandžio 1 d., tačiau nuostatos, kurioms buvo numatyta būtent tokia įsigaliojimo tvarka bei toks jų įsigaliojimo laikas, nėra niekaip susijusios su BVK 157 straipsnio ar kitomis, lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos reglamentuojančiomis, nuostatomis. Tokiu būdu, nuteistojo teiginiai, jog analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, rėmėsi netinkama BVK 157 straipsnio redakcija, atmestini.Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio nuostatomis, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.1. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. V. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 44 balai, dėl ko analizuojamu atveju turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, leidžianti pagrįstai manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, be to, kaip matyti iš pateiktos medžiagos turi šeimą, išėjęs iš pataisos namų turės darbą ir pastovią gyvenamąją vietą, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Sutinkamai su 2016 m. gegužės 2 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli D. V. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo nusikalstami veiksmai, stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas, netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas nuteistajam gyvenant laisvėje bei alkoholio vartojimas, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

7.1. Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog šis teistumas D. V. nėra pirmasis. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas jis buvo teistas dar keturis kartus. Nusikaltimą už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, esant neišnykusiam ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines D. V. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad, sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, praeityje D. V. atžvilgiu buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, įskaitant ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos D. V. elgesiui jos neturėjo, kadangi jis ir vėl nusikalto. Nors šios aplinkybės negali būti laikomos pagrindu atsisakyti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad ankstesni D. V. nusikalstami veiksmai, sutinkamai su 2016 m. gegužės 2 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriami kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių.

7.2. Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija kelia ir D. V. darbinė motyvacija bei galimas stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, yra įgijęs suvirintojo specialybę, o iki suėmimo dirbo UAB „K.“ staliumi. Tačiau, nepaisydamas iš jo priteisto 1450 eurų civilinio ieškinio, kurio nuteistasis nėra pradėjęs mokėti, atvykęs į pataisos namus D. V. dėl darbo į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, nesiekė įgyti ir jokios naujos specialybės. Šiuo aspektu akcentuotina, kad, sutinkamai su BVK 111 straipsnio nuostatomis, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Aptarto teisinio reguliavimo plotmėje įvertinus nuteistojo požiūrį į darbą pagrįstai manytina, jog jo darbinė motyvacija nėra pakankama, kas, nepaisant to, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus įdarbintas UAB „T. T.“, leidžia pagrįstai abejoti, jog D. V. laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį, patenkinantį jo asmeninius lūkesčius bei sudarantį pakankamą pagrindą nuteistojo finansiniam stabilumui. Juo labiau įvertinus tai, kad D. V., būdamas pataisos namuose, į savo sąskaitą gavo 493,51 eurus, tačiau nepaisydamas iš jo priteisto 1450 eurų civilinio ieškinio, lygiai tiek pat ir išleido savo asmeninių poreikių tenkinimui. Nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia, jog šiuo metu civilinį ieškinį dėl 1450 eurų priteisimo jis yra apskundęs antstoliui, dėl ko, nuteistojo įsitikinimu, ši aplinkybė neturėtų būti vertinama sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, sutikti su tokiais nuteistojo teiginiais, teisinio pagrindo nėra. Tai, kad asmuo, jau atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nepripažįsta savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio nustatyto įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai parodo, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio pasekmių, ignoruoja savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ją sumenkindamas, kas neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį ir nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje toks asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals.

7.3. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir D. V. gyvenimo stilius laisvėje, jo netinkamas laisvalaikio pasirinkimas bei alkoholio vartojimo problemos, kas, sutinkamai su 2016 m. gegužės 2 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vėlgi priskiriama jo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti veiksniams. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimą, už kurio padarymą D. V. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo neteisėtam elgesiui, tačiau problemų dėl alkoholio vartojimo nuteistasis nepripažįsta, jokių pastangų, siekiant atsisakyti šio neigiamą įtaką jo elgesiui darančio veiksnio, būdamas pataisos namuose, nuteistasis nesiima. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistasis praeityje yra turėjęs problemų ir dėl narkotinių medžiagų vartojimo, kas paskatino ankstesnį nuteistojo nusikalstamą elgesį. Ir nors, peties nuteistojo teigimu, ši problema šiuo metu jau nebeegzistuoja, tačiau tai patvirtinančių duomenų nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Nuteistasis pataisos namuose nesigydė, jokių socialinės reabilitacijos programų, susijusių su problemų sprendimu dėl narkotikų ar alkoholio vartojimo, nelankė. Komentuojamų aplinkybių visumoje, įvertintina ir tai, kad praeityje D. V. pirmenybę teikė veiksmui, o ne planavimui, prisilaiko kriminalinės subkultūros. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis ir nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau nėra ir skatintas, kas rodo menkas jo pastangas keisti savo elgesį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. V. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, ar konstatuoti, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 22016 m. birželio 16 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisViktoras PreikšasRimas Švirinas