Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-11-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-10353-522/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-08
Bylos Nr.
e2YT-10353-522/2022
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00728-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Pareiškėjas
G. D., A. D.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10353-522/2022Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00728-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 8 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byląpagal pareiškėjų G. D., A. D., G. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. D., A. D., G. D., priėmė savo motinos D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti. Pareiškėjai nurodė,(duomenys neskelbtini). mirė jų motina D. D. Iki mirties D. D. gyveno savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Po D. D. mirties liko jos vardu registruotas šis nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas, unikalus numeris - (duomenys neskelbtini), bendras plotas 72,98 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas - 0,0712 ha, (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (miškas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas - 2,5000 ha, esantis (duomenys neskelbtini); 127/1039 dalis žemės sklypo (miško), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 10,3900 ha, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas - 2,0400 ha, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris(duomenys neskelbtini), plotas - 6,5200ha, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas - 0,1012 ha, esantis (duomenys neskelbtini). Širvintų 2-ajame notarų biure buvo sudarytas bendras sutuoktinių testamentas. D.sutuoktinis S. D., mirė (duomenys neskelbtini). Po S. D. mirties D. D. paveldėjo visą sutuoktinio turtą. S. D. ir D. D. vaikai yra sūnūs: G. D., A. D. ir G. D.. Po sutuoktinio mirties D. D. liko gyventi savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur iki mirties gyveno su sūnumi A. D.. Pareiškėjai G. D., A. D. ir G. D. po savo motinos mirties dėl jos palikimo paveldėjimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Nors po D. D. mirties jos palikimo priėmimu niekas nepasirūpino, tačiau faktiškai pareiškėjai priėmė mirusios motinos palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti ir juo disponuoti, tuo pačiu aktyviais veiksmais išreikšdami savo valią priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Pareiškėjams niekada nekilo abejonių, kad jie nėra mirusios motinos turto savininkai. Pareiškėjai niekada neatsisakė motinos palikimo, o priešingai - palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos D. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. D. paliktojo turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad jeigu, nagrinėjant bylą, teismas nustatys, kad pareiškėjai, priėmė savo motinos D. D. (mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, neprieštaraus, kad pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas būtų nustatytas

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad pareiškėjų mama D. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po D. D. mirties liko jos vardu registruotas santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas:gyvenamasis namas, unikalus numeris - (duomenys neskelbtini), bendras plotas 72,98 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas - 0,0712 ha, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (miškas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas - 2,5000 ha, esantis (duomenys neskelbtini); 127/1039 dalis žemės sklypo (miško), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 10,3900 ha, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas - 2,0400 ha, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris(duomenys neskelbtini), plotas - 6,5200 ha, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas - 0,1012 ha, esantis (duomenys neskelbtini).Pareiškėjai į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta, tačiau palikimą priėmė laiku, po motinos mirties pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.CK5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjų motinos D. D. mirties pareiškėjai per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiškėjai rūpinosi po jos mirties likusiu turtu, tuo pačiu aktyviais veiksmais išreikšdami savo valią priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Šiuos veiksmus pareiškėjai atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjai po motinos D. D. mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pakanka duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėjai priėmė savo mirusios motinos D. D. palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai G. D., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. D., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. D., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos D. D., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjams dėl turto, likusio po D. D. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Irina Serafin