Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. A. 2023 m. vasario 14 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų, kad buvo įvykdytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodyta, kad 2022 m. liepos 21 d. gautas V. M. pareiškimas registracijos Nr. 10-AP-6095 dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Pareiškime nurodyta, kad V. M. dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ šeimoje (duomenys neskelbtini). Buvę šios įstaigos darbuotojai D. P. ir R. P., neturėdami leidimo, pradėjo skambinti ir rašyti žinutes negalią turinčiai įstaigos nepilnametei globotinei S. A.. Taip pat nurodė, jog prevencinės telefono apžiūros metu buvo rastos žinutės, kuriose nurodyta ką ir kokioms tarnyboms sakyti, nepilnametės klausinėjama apie darbuotojus. Pareiškėjas nurodė, kad buvę įstaigos darbuotojai, naudodami manipuliacines kalbos technikas, kursto neįgalios, turinčios psichinę negalią mergaitės elgesį, todėl jo nuomone naudojamas psichologinis spaudimas. Nepilnametė tapo nerami, ginčijasi, yra nusistačiusi prieš darbuotojus ir dėl to, jo manymu pažeidžiamos neįgalaus žmogaus teisės į saugią, ramią aplinką. Nagrinėjimo metu apklaustas pareiškėjas nurodė, kad nuo 2021 m. kovo 15 d. dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ šeimynos vadovu (duomenys neskelbtini). Įstaigoje globojami nepilnamečiai su raidos ir psichikos sutrikimais. Vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), o įstaiga įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Šeimoje gyvena vidutinę psichinę negalią turinti S. A., jis jos globėjas pagal įstatymą. Mergaitė yra jautri, lengvai pasiduoda kitų įtakai. Mergaitė savo reikmėms turi mobilaus ryšio telefoną, kuriame yra internetas. Ji turi susikūrusi savo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ ir naudojasi susirašinėjimo programėle „Messenger“. 2022 m. sausį, būdamas darbo vietoje, pastebėjo jos telefone susirašinėjimą su buvusia šeimynos socialine darbuotoja D. P., kuri mergaitei rašė, klausė, ar ji ir kitas nepilnametis T. A. (mergaitės brolis) norėtų atvažiuoti į svečius. Rašė, kad susitvarkys dokumentus ir atvažiuos pasiimti. Nieko blogo neįtarė ir nedraudė S. bendrauti su buvusia šeimynos socialine darbuotoja D. P.. 2022 m. birželį, S. A., telefono prevencinės apžiūros metu pamatė, kad jos „Messenger“ programėlėje yra žinutė nuo minėtos darbuotojos, kuriose ji klausia mergaitės apie maitinimą šeimynoje, liepia pasakyti, ką jie, neva tai šeimynos darbuotojai, blogai daro. Rašo „sakyk teisybę, kad baudžia, neduodami valgyti, ir neturit ką veikti vakarais ir savaitgaliais“, kad „iš kambarių neišleidžia, kad pastoviai rėkia ant jūsų“, „čia tiesa“, „pasakyk man, ką jie blogai jums daro“. Taip pažeidžia įstatymus. Tokį buvusios darbuotojos elgesį vertina kaip psichologinį spaudimą globotinei, nes ji nori gauti informaciją iš vaiko ir bando kurstyti vaiką prieš šeimynos darbuotojus, nes jis pastebėjo, kad S. po šių žinučių pastaraisiais mėnesiais tapo irzli, uždara, atsikalbinėja, ginčijasi su kitais darbuotojais. Nurodė, jog nematė S. A. susirašinėjimo su R. P., kuris taip pat dirbo padėjėju šioje šeimynoje ir yra D. P. sutuoktinis. Šie asmenys įstaigoje nebedirba. Šių asmenų atžvilgiu, kiek jam žinoma, buvo pradėtos administracinio nusižengimo bylos ir jie bausti pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį dėl 2021 m. vasario 20 d. įvykių šeimynoje, dėl netinkamų veiksmų kito šeimynoje gyvenančio vaiko R. K.. Dėl to prašo imtis priemonių, kad D. P. neberašytų jokių žinučių globotinei ir nekurstytų jos elgesio prieš šeimynos darbuotojus, nes tai trukdo jos ugdymui, nes jis negali savo globotinei uždrausti bendrauti su D. P.. Medžiagos patikrinimo metu D. P. nurodė, kad dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir socialine darbuotoja. Per susirašinėjimo programėlę „Messenger“ susirašinėjo su S. A., nes dirbant įstaigoje, tarp jų užsimezgė emocinis ryšis, kurį nori palaikyti. Nurodė, jog mergaitė visada jai parašydavo pirmoji, norėdama pasiguosti, pasiskųsti, pasidžiaugti. Mergaitė skųsdavosi jai dėl įstaigos darbuotojų, kad neleidžia bendrauti su bendraamžiais, kad neturi jokių veiklų savaitgaliais ir po pamokų, kad neleidžia gaminti maisto. Žinutėse ji siūlė S. apsilankius Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams sakyti tiesą ir nemeluoti. Nurodė, jog su sutuoktiniu R. P. planavo S. A. ir T. A. priimti į savo šeimą globoti bei pasiimti pasisvečiuoti. Šiuo metu vyksta teisminiai procesai, pateiktas skundas civilinėje byloje (Nr. e2-1730-842/2023) dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimų ir teisės paimti vaikus į savo šeimą laikinai svečiuotis, nes pareiškėjas vaikų svečiuotis galimai savavališkai neišleisdavo. Nurodė, jog ji mergaitei pakenkti nenori ir susirašinėdama jokio psichologinio spaudimo nedarė, o vadovaujasi vaiko prieraišumu, esamo emocinio ryšio svarbumu dėl geriausių vaiko interesų ir ateities. R. P. paaiškinime nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir jo sutuoktinė, nurodydamas, kad taip pat dirbo minėtoje įstaigoje ir tarp jo ir minėtų vaikų užsimezgė draugiškas emocinis ryšis. R. P. elektroniniu paštu pateikė dokumentus, susijusius su tiriama medžiaga, t. y. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, sprendimus, skundo kopiją. Medžiagos nagrinėjimo metu, įvertinus pateiktų žinučių turinį susirašinėjimuose tarp D. P. ir S. A., nenustatyta, kad yra pažeidžiamos S. A. teisės. Mergaitė pati teikia informaciją apie buitį ir gyvenimo sąlygas, įstaigos darbuotojus ir diskutuoja su D. P. (b. l. 28-31).

D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo socialinė darbuotoja, vadovė. Ji mezgė ryšį su vaikais, kartu leisdavo laisvalaikį, žaisdavo, atostogaudavo, su dalimi vaikų palaiko ryšį iki dabar. Darbiniai santykiai su įstaiga nutrūko, kadangi jai buvo pasiūlyta darbo vieta palankesnėmis sąlygomis. Jos atžvilgiu buvo pradėta administracinė teisena, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ji ieškojo pagalbos vaikui, kuris grasino, kad nusižudys, dirbant kitai darbuotojai, vaikui prasidėjo stipri psichologinė krizė, ištyrus visas aplinkybes, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Praėjus metams, jie buvo iškviesti į policiją. Jiems pranešė, kad gautas vaiko teisių tarnybos skundas, pasikonsultavus su advokatu, jis sakė, kad administracinis nusižengimas neturės jokios įtakos jos atžvilgiu, tai buvo tik įspėjimas. Iš darbovietės ji išėjo praėjus 1-2 mėnesiams po šio įvykio, su įstaigos direktore iki šiol palaiko draugiškus santykius, bendravo ir su kitais įstaigos darbuotojais. Su S. A. siejo švelnūs, prieraišūs santykiai, bendravimas tęsiasi iki šiol. Mergina pati jai rašo žinutes, skundžiasi gyvenimo sąlygomis, apie tai buvo pranešta įstaigos direktorei, ji nežino, kokia informacija pateikiama pastarajai. Į rugsėjo 20 d. raštą gavo atsakymą, jame nurodyta, kad raštas gautas, tuo metu įstaigos direktorė atostogavo. Kai ji dribo minėtoje įstaigoje, bendravimas su S. A. buvo leistas su seserimi, o dėl bendravimo socialiniuose tinkluose buvo organizuojami susirinkimai, kalbėdavosi apie galimas rizikas, bendravimą su svetimais asmenimis. Jai parašė S. A., kad vaikams neleidžiama užsiimti mėgstamomis veiklomis, gaminti maisto, lankyti būrelius. Mergina rašė, kad apsilankius Vaikų teisių tarnybai, vaikams liepiama sakyti, kad viskas gerai, pasakiau jai, sakyti tarnybos atstovams tiesą. Nori palaikyti ryšį su vaikais, suteikti jiems galimybes turiningam laisvalaikiui. Ji nebuvo nušalinta nuo pareigų. S. A. su seserimi pabėgdavo per kitų darbuotojų pamainas (b. l. 121-123).

R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo įstaigoje kartu su D. P., daug laiko praleisdavo kartu su vaikais, susidraugavo. Pradėjus dirbti naujam vadovai, santykiai buvo dalykiški, normalūs, jis paliko darbovietę dėl netenkinančių darbo sąlygų, santykių su administraciją. Palikti darbovietę buvo sunku, dirbant užsimezgė artimas ryšys su įstaigoje gyvenusiais vaikais. Vaikų bendravimas su pašaliniais asmenimis buvo kontroliuojamas. Dėl leidimo svečiuotis vaikams jų šeimoje jis kreipėsi į vaikų teisių tarnybą, buvo gautas leidimas, vėliau kreipėsi į įstaigos administraciją dėl svečiavimosi laiko suderinimo, atsakymas nebuvo gautas. Jis kreipėsi į vaikų teisių apsaugos tarnybą pakartotinai, nurodė situacijos aplinkybes, po kiek laiko sužinojo apie susirinkimą, apie kurį nebuvo informuotas. Paklausimai buvo siųsti įstaigos direktorei, vėliau buvo sudaryta sutartis dėl vaikų svečiavimosi, tačiau vaikai nebuvo išleisti iš įstaigos. Sprendimą skundė civiline ir administracine tvarka. Su S. A. jis nebendravo žinutėmis, su pastarąja bendravo jo sutuoktinė. Jo žiniomis, merginai trūksta šilumos, tėvo ir motinos. Dirbant VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kartu su sutuoktine atstojo vaikams tėvus. Jo manymu, vaikų namuose turi būti ugdomi įvairūs įgūdžiai. Dėl konflikto nuomojamame bute R. P. nurodė, kad kaimynai skųsdavosi dėl sklindančių iš buto garsų, konflikto nebuvo. Prieš baigiant darbą VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo mažinamos darbo valandos. R. P. taip pat nurodė, kad su S. A. ir su kitais vaikais sutardavo labai gerai, nekonfliktuodavo. Jis nežino koks asmuo kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jam dirbant su minėtu vaiku viskas buvo gerai, berniukui pablogėdavo su juo esant kitai darbuotojai. Suderinus laiką dėl svečiavimosi mūsų namuose, jis atvyko pasiimti vaikų, tačiau jų neišleido. Jie derino susitikimą su vaikais ir su socialine darbuotoja, atidėjo susitikimo laiką, kadangi S. A. buvo pasišalinusi iš įstaigos, nusprendė, kad merginai tai bus pamoka. Jis nežino dėl kokių priežasčių mergina pabėgo iš įstaigos, tokių atvejų yra buvę ir praeityje (b. l. 121- 123).

Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta S. I. parodė, kad ji yra VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė. V. M. pranešė, kad S. A. rašomos žinutės, kuriose nurodyta, kad įstaigos darbuotojai pažeidė vaikų teises, kad jie negali taip elgtis, neaišku, kokios konkrečiai situacijos buvo nurodytos. Žinučių turinys kėlė nerimą, atrodė, lyg būtų bandoma sumenkinti darbuotojų autoritetą vaikų atžvilgiu. S. A. turi elgesio ir emocinį sutrikimus, protinį atsilikimą, specialiuosius poreikius, mokosi pagal specialią programą, jai labai sunku orientuotis aplinkoje, vadovaujasi emocijomis. Bet koks skambutis ar patarimas gali paveikti S. A., jos nuomonė labai stipriai veikiama aplinkos, mergina neturi kritiškumo, bet kokia pašalinė įtaka, kuri verčia abejoti ją išmuša iš pusiausvyros. S. A. bendrauja su savo biologine šeima, klasės draugais, globos namų vaikais, taip pat, bendravo su suaugusiu vyriškiu, kuris darė įtaką jos elgesiui. Buvo atvejis, kuomet S. A. pabendravusi su seserimi bandė pabėgti iš globos namų, tai įvyko greičiausiai dėl to, kad merginai buvo kažkas pažadėta. Bandome aiškintis sesės tikslus kartu su S. A. kiek ji pajėgi tai suprasti, sesers tikslas – S. A. išeitinė pašalpa, po bendravimo su seserimi pastebimas S. A. elgesio pablogėjimas. Dėl santykių su P. liudytoja nurodė, kad kad S. A. santykiai su D. P. ir R. P. buvo neblogi. Šiuo metu S. A. lanko mokyklą, namuose mokosi tvarkytis buityje, padeda mažesniems vaikams, elgesys tapo stabilesnis, paklusnesnis, kyla pavojus, kad mergina galį būti įtraukta į neleistinas veiklas. Dėl lankymosi pas P. liudytoja nurodė, kad sutartis dėl svečiavimosi P. namuose nebuvo įgyvendinta, su vaikų teisių tarnyba buvo sutarta, kad susitikimai su P. galimi administracinėse patalpose, stebėti, kaip vyksta bendravimas, tokio susitikimo P. nepanoro. Jie nespėjo reaguoti į nurodymus, darbuotojai nerimavo dėl S. A. elgesio po susitikimo, bijojo, kad bus menkinamas jų autoritetas. Bendravimas ir susitikimas su P. kėlė nerimą įstaigos darbuotojams, ne vaikams. Tuo pat metu vyko administracinė bylą P. atžvilgiu dėl smurto, bendravimas tarp P. ir S. A. vyko bylos nagrinėjimo metu. Darbo sutartį su VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ P. nutraukė savo noru. Ji pati matė žinutes telefone, jai kilo abejonės dėl įstaigos darbuotojų autoriteto vaikų atžvilgiu. Ji negali pasakyti, kas inicijavo susirašinėjimą. Apie tai, kad D. P. ir R. P. buvo leista susitikti su S. A., turėjo pranešti įstaigos psichologas. Jai žinoma, kad baudžiamoji byla R. P. ir D. P. atžvilgiu buvo nutraukta ir pradėta administracinė teisena. Ji žino apie vaikų teisių tarnybos išduotus leidimus dėl susitikimų su vaikais, tačiau ji nežino ar jiems buvo žinoma apie administracinės bylos procesą. Ji pasirašė sutartį dėl vaikų svečiavimosi su R. P., sutartis buvo su nemažai apribojimų dėl laiko. Neatsimena ar įgaliojimas dėl vaikų dalyvavimo susitikimuose užtikrinimo buvo perduotas įstaigos darbuotojai J.. Buvo informuota apie tai, kad tuo metu vaikai nebuvo išleisti pagal sutartį svečiuotis, galimai tam buvo pagrįsta priežastis. Sutartis dėl vaikų susitikimų su P. buvo nutraukta remiantis vaikų teisių tarnybos raštu (b. l. 125-127).

V. M. 2022 m. liepos 21 d. pareiškime nurodyta, kad V. M. dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ šeimoje (duomenys neskelbtini). Buvę šios įstaigos darbuotojai D. P. ir R. P., neturėdami leidimo, pradėjo skambinti ir rašyti žinutes negalią turinčiai įstaigos nepilnametei globotinei S. A.. Taip pat nurodė, jog prevencinės telefono apžiūros metu buvo rastos žinutės, kuriose nurodyta ką ir kokioms tarnyboms sakyti, nepilnametės klausinėjama apie darbuotojus. Pareiškėjas nurodė, kad buvę įstaigos darbuotojai, naudodami manipuliacines kalbos technikas, kursto neįgalios, turinčios psichinę negalią mergaitės elgesį, todėl jo nuomone naudojamas psichologinis spaudimas. Nepilnametė tapo nerami, ginčijasi, yra nusistačiusi prieš darbuotojus ir dėl to, jo manymu pažeidžiamos neįgalaus žmogaus teisės į saugią, ramią aplinką. Nagrinėjimo metu apklaustas pareiškėjas nurodė, kad nuo 2021 m. kovo 15 d. dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ šeimynos vadovu (duomenys neskelbtini). Įstaigoje globojami nepilnamečiai su raidos ir psichikos sutrikimais. Vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), o įstaiga įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Šeimoje gyvena vidutinę psichinę negalią turinti S. A., jis jos globėjas pagal įstatymą. Mergaitė yra jautri, lengvai pasiduoda kitų įtakai. Mergaitė savo reikmėms turi mobilaus ryšio telefoną, kuriame yra internetas. Ji turi susikūrusi savo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ ir naudojasi susirašinėjimo programėle „Messenger“. 2022 m. sausį, būdamas darbo vietoje, pastebėjo jos telefone susirašinėjimą su buvusia šeimynos socialine darbuotoja D. P., kuri mergaitei rašė, klausė, ar ji ir kitas nepilnametis T. A. (mergaitės brolis) norėtų atvažiuoti į svečius. Rašė, kad susitvarkys dokumentus ir atvažiuos pasiimti. Nieko blogo neįtarė ir nedraudė S. bendrauti su buvusia šeimynos socialine darbuotoja D. P.. 2022 m. birželį, S. A., telefono prevencinės apžiūros metu pamatė, kad jos „Messenger“ programėlėje yra žinutė nuo minėtos darbuotojos, kuriose ji klausia mergaitės apie maitinimą šeimynoje, liepia pasakyti, ką jie, neva tai šeimynos darbuotojai, blogai daro. Rašo „sakyk teisybę, kad baudžia, neduodami valgyti, ir neturit ką veikti vakarais ir savaitgaliais“, kad „iš kambarių neišleidžia, kad pastoviai rėkia ant jūsų“, „čia tiesa“, „pasakyk man, ką jie blogai jums daro“. Taip pažeidžia įstatymus. Tokį buvusios darbuotojos elgesį vertina kaip psichologinį spaudimą globotinei, nes ji nori gauti informaciją iš vaiko ir bando kurstyti vaiką prieš šeimynos darbuotojus, nes jis pastebėjo, kad S. po šių žinučių pastaraisiais mėnesiais tapo irzli, uždara, atsikalbinėja, ginčijasi su kitais darbuotojais. Nurodė, jog nematė S. A. susirašinėjimo su R. P., kuris taip pat dirbo padėjėju šioje šeimynoje ir yra D. P. sutuoktinis. Šie asmenys įstaigoje nebedirba. Šių asmenų atžvilgiu, kiek jam žinoma, buvo pradėtos administracinio nusižengimo bylos ir jie bausti pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį dėl 2021 m. vasario 20 d. įvykių šeimynoje, dėl netinkamų veiksmų kito šeimynoje gyvenančio vaiko R. K.. Dėl to prašo imtis priemonių, kad D. P. neberašytų jokių žinučių globotinei ir nekurstytų jos elgesio prieš šeimynos darbuotojus, nes tai trukdo jos ugdymui, nes jis negali savo globotinei uždrausti bendrauti su D. P.. Kartu pateiktas D. P. ir S. A. susirašinėjimo elektroninėje erdvėje fotonuotraukos (b. l. 33, 37-59).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gegužės 6 d. išvada Nr. 3SVE-9 dėl D. P. pasirengimo priimti vaikus laikinai svečiuotis bei 2022 m. birželio 30 d. išvadoje dėl R. P. pasirengimo priimti vaikus laikinai svečiuotis, nurodyta, jog įvertinę D. P. ir R. P. pateiktus dokumentus, surinktą informaciją iš valstybės registrų bei Globos centro pateiktą rekomendaciją, konstatavo, jog asmenys atitinka pirmiau nurodyto teisės akto reikalavimus, keliamus kiekvienam fiziniam asmeniui ketinančiam priimti socialinės globos įstaigoje, šeimynoje ar globos centre globojamą (rūpimą) vaiką laikinai svečiuotis ir gali priimti vaikus laikinai svečiuotis (b. l. 60, 65).

Byloje pateiktas sausio 5 d. vykęs susirašinėjimo tarp D. P. ir S. A. fotonuotraukos, iš kurio turinio matyti, kad S. A. rašo D. P. ir skundžiasi gyvenimo sąlygomis globos namuose (b. l. 61-62).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 9 d. susitikimo protokole Nr. 3SP-62 nurodyta, jog svarstytas klausimas dėl 2022 m. liepos 21 d. Skyriuje gauto VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų prašymas, kuriame nurodoma, kad darbuotojai nepritaria vaikų išleidimui svečiuoti D. ir R. P. šeimoje. (duomenys neskelbtini) šeimynos vadovas informavo, jog darbuotojų manymu, vaikų svečiavimasis R. ir D. P. šeimoje, neatitinka geriausių globojamų (rūpinamų) vaikų interesų bei pabrėžė, kad minėti asmenys neįgaliai merginai rašinėja žinutes, nuteikinėja prieš darbuotojus, kuria opozicinį elgesį, taip pažeisdami vaiko teisę į saugią ir ramią aplinką. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pavaduotoja, jog gavę teigiamą Tarnybos išvadą dėl svečiavimosi privalėjo priimti sprendimą. Atsižvelgiant į darbuotojų pateiktą prašymą dėl nesutikimo išleisti vaikus svečiuotis minėtų asmenų šeimoje, išklausyta vaikų nuomonė, taip pat paskirta psichologė M. G., kuri bendravo su vaikais ir su darbuotojais bei priimtas sprendimas leisti vaikams svečiuotis 4 val. per dieną minėtoje šeimoje. Su vaikais psichologė ir toliau dirba. (duomenys neskelbtini) šeimynos vadovas pranešė, jog 2022 m. kovo 2 d. kreipėsi į policiją, kad būtų įvertintas globotinei rašomų žinučių turinys ir daroma įtaka. Vyksta tyrimas. Nutarta: 1) laikinai pristabdyti sutarties pasirašytą su R. ir D. P., kol bus gauti vykstančio ikiteisminio tyrimo rezultatai; 2) leisti R. ir D. P. bendrauti su vaikais Globos centre stebint specialistams ir protokoluojant susitikimus; 3) raštu informuoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl rekomendacijoje numatytų svečiavimosi sąlygų (b. l. 66).

2022 m. rugpjūčio 26 d. sutartyje dėl institucijoje, šeimynoje ar Globos centre globojamo (rūpimo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis pas nuolat Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje gyvenantį fizinį asmenį Nr. VLGN-291 nurodyta, kad šalys susitaria dėl Institucijoje, šeimynoje ar globos centre globojamo (rūpinamo) vaiko S. A. ir T. A. išleidimo nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. spalio 1 d. laikinai svečiuotis savaitgalį, švenčių dienomis ir/ar ne ilgesnių nei 3 mėnesių laikotarpį atostogų metu pas R. P. (b. l. 67-68).

R. P. 2022 m. rugsėjo 20 d. pranešime dėl 2022 m. rugpjūčio 26 d. svečiavimosi sutarties Nr. VLGN-291 nurodyta, jog 2022 m. rugsėjo 13-14 d. su vyr. socialine darbuotoja J. suderintas S. ir T. A. svečiavimosi laikas. Pakartotinai 2022 m. rugsėjo 16 d. skambučio metu galutinai patvirtinta vaikų paėmimo data ir laikas (2022 m. rugsėjo 18 d. 11 val.). nurodytu laiku atvyko paimti vaikų, o prie laiptinės jo laukė šeimynos vadovas V., kuris pareiškė, jog nevykdys sutarties ir susitarimo dėl konkrečių vaikų svečiavimosi. Taip pat asmeniškai pareiškė, kad vaikų laikymuisi pas jį niekada nepritars, nenurodydamas jokių priežasčių (b. l. 69).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendime dėl Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gegužės 6 d. išvados Nr. 3SVE-9, pripažinimo negaliojančia, Nr. 3SVE-142 nurodyta, kad nagrinėjant D. P. prašymą buvo žinoma, jog pareiškėja buvo nubausta pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį ir paskirtas įspėjimas, todėl buvo netinkamai vertinamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.269 straipsnio 6 punktą. Padarytas administracinis nusižengimas nesuderinamas su geriausiais vaiko interesais, dėl to nebuvo pagrindo išvadai, jog D. P. gali priimti vaikus laikinai svečiuoti, todėl Tarnybos Skyrius nusprendė Skyriaus Vilniaus rajono 2022 m. gegužės 6 d. išvadą Nr. 3SVE-9, pripažinti negaliojančia (b. l. 70).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2023 m. sausio 13 d. įspėjimuose nurodyta, jog D. P. ir R. P. paskirti įspėjimai už ANK 72 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (b. l. 71-72).

D. P. 2023 m. rugpjūčio 2 d. apklausos protokole užfiksuota, kad dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir socialine darbuotoja. Per susirašinėjimo programėlę „Messenger“ susirašinėjo su S. A., nes dirbant įstaigoje, tarp jų užsimezgė emocinis ryšis, kurį nori palaikyti. Nurodė, jog mergaitė visada jai parašydavo pirmoji, norėdama pasiguosti, pasiskųsti, pasidžiaugti. Mergaitė skųsdavosi jai dėl įstaigos darbuotojų, kad neleidžia bendrauti su bendraamžiais, kad neturi jokių veiklų savaitgaliais ir po pamokų, kad neleidžia gaminti maisto. Žinutėse ji siūlė S. apsilankius Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams sakyti tiesą ir nemeluoti. Nurodė, jog su sutuoktiniu R. P. planavo S. A. ir T. A. priimti į savo šeimą globoti bei pasiimti pasisvečiuoti. Šiuo metu vyksta teisminiai procesai, pateiktas skundas civilinėje byloje (Nr. e2-1730-842/2023) dėl Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimų ir teisės paimti vaikus į savo šeimą laikinai svečiuotis, nes pareiškėjas vaikų svečiuotis galimai savavališkai neišleisdavo. Nurodė, jog ji mergaitei pakenkti nenori ir susirašinėdama jokio psichologinio spaudimo nedarė, o vadovaujasi vaiko prieraišumu, esamo emocinio ryšio svarbumu dėl geriausių vaiko interesų ir ateities (b. l. 73).

R. ir D. P. 2022 m. spalio 17 d. skunde dėl sprendimų panaikinimo nurodyta, jos jie nesutinka su sprendimu Nr. 3SVE-142 Dėl Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gegužės 6 d. išvados Nr. 3SVE-9 pripažinimo negaliojančia ir sprendimu Nr. 3SD-6267 Dėl Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 3SPĮ-107, pripažinimo negaliojančiu. Skunde nurodė, jog jiems dirbant įstaigoje, 2020 m. rugpjūtį į (duomenys neskelbtini) atvyko S. ir T. A., su kuriais per darbo įstaigoje metus jie užmezgė labai glaudų ryšį, buvo kaip tėtis su mama. Dėl to, jiems išėjus iš darbo įstaigoje ir siekiant toliau bendrauti su minėtais vaikais, jie nusprendė svečiavimosi būdu ir toliau bendrauti su vaikais. Nurodė, jog Atsakovas skundžiamus sprendimus priėmė galiojant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatai, pagal kurią administracinių nusižengimų padarymas negalėjo būti pagrindas trukdantis asmeniui tapti globėju. Atsakovas visiškai nepagrįstai, nesant tam jokio teisinio pagrindo, nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojusią CK nuostatą pritaikė atbuline tvarka, tuo pažeisdamas ne tik Pareiškėjų teisėtus lūkesčius, bet ir ypač vaikų, kurie tikėjosi, jog Pareiškėjai pasiims vaikus svečiuotis ar taps jų globėjais. Kartu pridėtas susirašinėjimas su vaikais (b. l. 81-100).

Iš administracinių nusižengimų registro 2023 m. balandžio 18 d. išrašo apie R. P. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkis metus matyti, kad pastarasis 2022 m. kovo 31 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 3 dalyje, o būtent tai, kad jis 2021 m. vasario 20 d., apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), vaikų globos namuose, globotinio R. K. pykčio priepuolio metu su juo elgėsi netinkamai, grubiai. Pastarajam paskirtas įspėjimas.

Pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė asmeniui kyla už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą.