- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-28
- Bylos Nr.
- II-250-1011/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Olgai Saveljevai, dalyvaujant skundą padavusiam V. R., institucijos atstovei A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs
V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-03-15 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) vyresnioji specialistė J. K. 2018-02-15 surašė V. R. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 2017-08-08 14 val. (duomenys neskelbtini), Vilnius, atlikus žemės naudojimo patikrinimą bei surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0167:705) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasodintos tujos. Užimtas valstybinės žemės plotas tujų gyvatvore 213 kv. m. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Vilniaus m. bendrasavininkas – V. R., užtvėrė valstybinę žemę, savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Žemės įstatymo 21 str. 7 p. reikalavimų ir tokiais veiksmais padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 str. 1 d. numatytą nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos 2018-03-15 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), V. R. pripažintas kaltu padaręs ANK 110 str. 1 d. numatytą nusižengimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 430 Eur bauda.
Šalies argumentai
V. R. teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Tarnybos 2018-03-15 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir jo atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Pagrįsdamas savo reikalavimus skunde nurodė, kad Nutarimas priimtas nesant V. R. veikoje administracinio nusižengimo sudėties, taip pat padaryti procesiniai pažeidimai. Tarnyba 2017-08-08 atliko žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodytame patikrinimo akte Tarnyba nurodė, kad valstybinė žemė neva yra aptverta tujų gyvatvore. Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos nepagrįstais interpretavimais ir akte surašė pastabas, kad valstybinė žemė nėra užtverta gyvatvore, o esančios žemos tujos nesudaro kliūčių vaikščioti niekam, įskaitant ir patikrinimo vietoje metu dalyvavusiam Tarnybos specialistui ar kitiems patikrinime dalyvavusiems asmenims, kurie pasirašė nurodytą aktą. NŽT 2017-09-11 pranešimu informavo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkius 2017-10-12 atvykti į Tarnybą dėl administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo ir/ar protokolo surašymo. Pareiškėjas 2017-10-12 atvykęs į Tarnybą pateikė 2017-10-11 rašytinius paaiškinimus, patvirtinančius, kad Tarnyba žemas tujas klaidingai tapatina su gyvatvore, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. Dl-717 patvirtintų Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 3.2, 18 p. Kartu rašytiniuose paaiškinimuose buvo suformuotas prašymas nutraukti pradėtą administracinę teiseną, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tarnyba pareiškėjo nurodyto prašymo nevertino ir apie tai visiškai nepasisakė Nutarime. Pareiškėjui Tarnybos nurodytu laiku 2018-01-19 atvykus, buvo pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai, kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018-01-16 paaiškinimu Nr. (duomenys neskelbtini), jog Taisyklių 18 p. nurodyti atstumai turėtų būti skaičiuojami nuo tujos kamieno. Taip pat pareiškėjas pakartotinai prašė nutraukti pradėtą administracinę teiseną, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Tarnyba 2018-01-19 jokio sprendimo nepriėmė, protokolo nerašė ir nurodė dar kartą 2018-01-26 atvykti dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Tarnyba 2018-01-29 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo pareiškėjas nesutiko ir protokole išdėstė argumentus, patvirtinančius nesant administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 110 str. 1 d., sudėties, bei Tarnybos veiksmų neteisėtumą. Pareiškėjas, vadovaudamasis ANK 616 str. 3 d., 2018-02-08 pateikė prašymą (priedas Nr. 8) nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir informuoti apie paskirtą žodinio posėdžio datą. Tarnyba, neinformavusi jo bei visiškai nevertindama 2017-10-11 ir 2018-01-18 rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių bei prašymų, rašytinio posėdžio metu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Nutarimą.
Argumentuodamas nurodyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimą savo veiksmuose, pareiškėjas skunde nurodė, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba nepagrįstai inkriminuoja pareiškėjui valstybinės žemės užėmimą gyvatvore. Vien valstybinėje žemėje augančios apie 1 m. aukščio tujos su ne mažesniais kaip 0,7 m. tarpais tarp jų nėra laikomos gyvatvore (Taisyklių 3.2, 18 p.) bei nesudaro kliūčių pro jas praeiti ar kitaip patekti į šį žemės sklypą, todėl nėra savavališko valstybinės žemės užėmimo sudėties (ANK 110 str. 1 d.) ir byla nutrauktina. Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 3.2 p. gyvatvorė yra apibrėžiama kaip tanki vienos ar kelių eilių krūmų ar medžių juosta. Šiuo atveju Tarnybos darbuotojai 2017-08-08 patikrinimo metu nustatė tik vienos eilės tujų juostą, kurios dalis apskritai yra kitame privačiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ši juosta neturi būtinojo tankumo požymio – ji nėra tanki, kad ją apskritai būtų galima laikyti gyvatvore. Nurodytų Taisyklių 18 p. yra detalizuojama, kas laikoma „tanki“, priklausomai nuo krūmų ar medžių sodinimo tarpų: „įveisiant gyvatvores, medžiai ir krūmai sodinami taip: 18.1 žemoms (0,6–1 m) gyvatvorėms parenkami žemaūgiai krūmai ir sodinami kas 20–25 cm; 18.2 vidutinio aukščio (1,1–2 m) gyvatvorėms augalai sodinami kas 30–40 cm; 18.3 aukštoms (aukštesnėms kaip 2 m) gyvatvorėms – kas 50–70 cm“. Tarnyba 2017 m. spalį kilo abejonės, nuo kurios želdinių vietos turėtų būti skaičiuojami aukščiau nurodyti atstumai. Buvo pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakymas, kad Taisyklių 18 p. nurodyti atstumai turėtų būti skaičiuojami nuo kamieno, tačiau Tarnyba gavusi ir Aplinkos ministerijos atsakymą, jo ir apskritai visų Taisyklių netaikė bei nevertino, todėl priimdama Nutarimą nesivadovavo Taisyklių 3.2 p. nuostatomis. Nagrinėjamu atveju NŽT nurodytos tujos pasodintos daugiau nei 70 cm tarpais ir jų aukštis yra apie 1 m. NŽT nurodytos tujų juostos aukštis atitinka Taisyklių 18.1 arba 18.2 p. nurodytus dydžius, o tarpai tarp tujų yra didesni nei 70 cm., t. y. atstumai yra daugiau 40 cm didesni nei nurodyta Taisyklėse, todėl šios tujų juostos negali būti laikomos gyvatvorėmis. Atitinkamai nėra įvykdyta jokio valstybinės žemės užėmimo. Pagal teismų praktiką, savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami tik tie atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali pateikti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais. Kaip matyti ir iš NŽT darytų fotonuotraukų, tarp tujų yra tarpai ir galima pilnai vaikščioti, bet kurie asmenys gali patekti į NŽT nurodomą valstybinę žemę, todėl nėra ANK 110 str. 1 d. numatyto nusižengimo sudėties. Negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju nėra administracinio nusižengimo požymių, todėl NŽT privalėjo nutraukti administracinio nusižengimo bylą.
Argumentuodamas administracinio nusižengimo teisenos metu padarytų procesinių pažeidimų buvimą, pareiškėjas skunde nurodė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis ANK 616 str. 3 d., 2018-02-08 pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir informuoti apie paskirtą žodinio posėdžio datą. Pareiškėjas taip pat nurodė Tarnyba, kad nuo 2018-02-09 iki 2018-03-03 bus išvykęs į iš anksto suplanuotą kelionę su šeima, pateikdamas kartu tai patvirtinančius įrodymus bei prašė žodinį posėdį skirti po grįžimo kovo mėnesį. Tarnyba neinformavo pareiškėjo apie žodinį teismo posėdį ir tokio nerengė. Sužinojus apie be žodinio teismo posėdžio priimtą Nutarimą, Pareiškėjas iš Tarnybos išsiaiškino, kad ji mėgino siųsti pranešimą apie žodinį posėdį, tačiau jo nepavyko įteikti. Pagal Tarnybos pateiktą siuntos numerį (duomenys neskelbtini) iš AB Lietuvos pašto sistemos matyti, kad Tarnyba pateikė Lietuvos paštui pranešimą išsiųsti 2018-03-21 (t. y. tuo metu kai žinojo, kad pareiškėjo apskritai nebus Lietuvoje ir nepavyks įteikti), kuriam 2018-03-23 nepavyko įteikti ir po to ši siunta grąžinta siuntėjui. Tarnyba 2018-03-15 priimdama Nutarimą turėjo žinoti, kad apie posėdį iš viso nebuvo pranešta pareiškėjui, tačiau vis tiek pažeisdami ANK 577 str., 616–618 str., nagrinėjo bylą, visiškai nenurodė šių aplinkybių Nutarime. Taip pat nutarime visiškai nepasisakyta dėl Pareiškėjo dar 2017-10-11 ir 2018-01-18 rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių bei prašymų. Nutarimą priėmusi institucija nesilaikė ANK 616 str., 627 str. 1 d. 8 p. nuostatų, o tai taip pat turėjo įtakos neteisėto bei nepagrįsto Nutarimo priėmimui. (b. l. 1–5).
Atsiliepimas
Tarnyba teismui pateiktame atsiliepime paaiškino, kad įvertinusi pateikto skundo argumentus, mano, kad jie yra nepagrįsti, todėl atmestini. Vilniaus miesto skyriuje 2017-06-01 buvo gautas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2017-06-01 raštas Nr. (1.29.-V)2V-726, kuriuo informuojama, kad gavus pranešimą dėl gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų galimai savavališkai atliktų žemės darbų (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 888) teritorijoje, kurių metu valstybinio žemės sklypo dalyje buvo iškastas tvenkinys bei užimta valstybinio žemės sklypo dalis, šio skyriaus buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje bei kompetencijos ribose imtasi administracinio poveikio priemonių. Vilniaus miesto skyriaus papildomai buvo prašoma patikrinti, ar žemės sklypų valdytojai nepažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų. Reaguodami į gautą pranešimą, Vilniaus miesto skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 2017-08-08 atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę (toliau – ir Patikrinimas) šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimą vietoje, kuris 2010-03-23 yra įregistruotas VĮ Registrų centre kadastriniais matavimais, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Patikrinimo metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei nustatyta, kad valstybinėje žemėje, esančioje šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasodintos tujos. Tujų gyvatvore užimtas 213 kv. m valstybinės žemės plotas. Pažeidėjas Vilniaus miesto skyriaus 2017-09-11 raštu Nr. 49SFN-1995-(14.49.104.) buvo kviečiamas 2017-10-12 atvykti į Vilniaus miesto skyrių dėl administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo ir/ar protokolo surašymo. V. R. 2017-10-11, 2017-10-18, 2018-01-16 Vilniaus miesto skyriui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl tujų gyvatvorės ir prašė nutraukti pradėtą administracinę teiseną. Vilniaus miesto skyrius 2018-01-26 žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. R. paaiškinimus bei nustatęs, kad V. R., tujų gyvatvore užtverdamas valstybinę žemę, esančią šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Žemės įstatymo 21 str. 7 p. reikalavimų bei tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ANK 110 str. 1 d., surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) bei administraciniu nurodymu paskyrė jam 150 Eur baudą siūlydamas ją sumokėti iki 2018-02-10, tačiau mokėjimas nebuvo atliktas.
Šalies argumentai
V. R. 2018-02-08 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių prašydamas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir neskirti posėdžių 2018-02-12 – 2018-03-02 bei 2018-03-08. Vilniaus miesto skyrius, tenkindamas V. R. prašymą, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą paskyrė 2018-03-15, apie tai informuodamas Vilniaus miesto skyriaus 2018-02-19 raštu Nr. 49SFN-377-(14.49.104.) „Dėl administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo“, tačiau V. R. į šį posėdį neatvyko, o siųstas laiškas Vilniaus miesto skyriui pašto buvo grąžintas tik 2018-03-29 su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats pažeidėjas savo 2018-02-08 prašyme nurodė, kad bus išvykęs 2018-02-12 -2018-03-02, dėl to darytina prielaida, kad apie gautą siuntą (laišką) pašto skyriuje pažeidėjas žinojo, tačiau jos neatsiėmė. Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis ANK 616 str. 3 d., pagrįstai surašė Nacionalinės žemės tarnybos 2018-03-15 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-89-2018 bei paskyrė 430 EUR baudą. Apie tai pažeidėjas buvo informuotas Vilniaus miesto skyriaus 2018-03-16 raštu Nr. 49SFN-570-(l4.49.104.
Atsiliepimas
Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl nusižengimo sudėties buvimo jo veiksmuose, Tarnyba atsiliepime nurodė, kad medžių ir krūmų veisimą, vejų ir gėlynų įrengimą visoje valstybinėje žemėje nustato Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. D1-717 (toliau – ir Taisyklės). Remiantis Taisyklių 8.4 p. draudžiama veisti medžius ir krūmus valstybinėje žemėje, nesuderinus su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju, naudotoju ar neturint įgaliojimų tame sklype tvarkyti želdinius, o Taisyklių 3.2 p. nurodo, kad „Gyvatvorė – tanki vienos ar kelių eilių krūmų ar medžių juosta“. Atkreipė dėmesį į tai, kad pažeidėjas V. R. pateiktuose paaiškinimuose pats nurodo, jog valstybinėje žemėje pasodino tujų gyvatvorę (tuo daroma prielaida, kad jis pripažįsta, jog padarė administracinį nusižengimą), tačiau nepateikė dokumentų, suteikiančių jam teisę valstybinėje žemėje veisti medžius. Atsižvelgiant į tai, kad tuja tai iki 20 m aukščio kūgiškas medis su vienu ar keletu kamienų, kurios šakos tankios, neilgos, tiesiasi horizontaliai, o ant jų pražangiai išsidėsčiusios plokščios šakelės, bei į tai, kad pažeidėjo V. R. pateiktuose paaiškinimuose, nors ir nurodoma, kad tujos pasodintos žemos (iki 1 metro) bei didesniais nei 70 cm atstumais, tačiau laikui bėgant jos išsišakos bei užpildys šiuos atstumus ir sudarys uždarą kontūrą, dėl ko tujų gyvatvorė bus nepraeinama. Taip pat pažymėtina, kad teritorija, kurioje pasodinta tujų gyvatvorė, naudojasi tik pažeidėjas, o kiti žmonės yra nepagrįstai klaidinami šia tujų gyvatvore, suvaržomos jų teisės laisvai naudotis valstybine žeme. Patikrinimo metu, kuris atliktas 2017-08-08, nustatytos aplinkybės atitinka ANK 110 str. 1 d. nurodyto nusižengimo požymius. Pažymėtina, kad už šio straipsnio nusižengimą įspėjimas netaikomas. Dėl šios priežasties Nutarimas surašytas pagrįstai. Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis ANK 615 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja kodekso 589 str. nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, o administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, administracinio nusižengimo bylą, kurioje buvo surašytas 2018-01-26 administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), ne teismo tvarka išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir priėmė 2018-03-15 Nutarimą skirti administracinę nuobaudą ir apie tai 2018-03-16 raštu Nr. 49SFN-570-(14.49.104.) informavo pažeidėją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjas tinkamai nustatė administracinio teisės pažeidimo požymius ir ginčijamu Nutarimu pritaikė administracinę atsakomybę už padarytą pažeidimą (valstybinės žemės užėmimą) V. R. atžvilgiu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundą ir prašė vadovautis jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad jis kaip bendruomenės narys pasodino tujas 2015 m. pavasarį. Tarnyba apskritai netaiko Taisyklių 3.2, 18 p. nuostatų, o jos atsiliepime cituojamas 8.4 p., kuriuo draudžiama be savivaldybės ar seniūnijos, ar tos žemės valdytojo suderinimo tvarkyti želdinius valstybinėje žemėje, pradėjo galioti tik nuo 2016 m. ir yra taikomas jo atžvilgiu į praeitį, nes iki Taisyklių 8.4 p. reikalavimų įsigaliojimo tujos jau augo. Prieš tai Taisyklės draudė tik sodinti želdinus ant griovių, šalia kelių, kur yra raudonos linijos ir kapinių teritorijoje. Viename šone tujos yra šiek tiek aukštesnės. Iš vagonėlio pusės tujos yra žemesnės, bet jų aukštis neviršija 1 m., tarp jų tarpai didžiausi. NŽT fotografavo skersai, kur tujos yra didžiausios pagal ūgį. Vagonėlis yra jau ne jo. Laisva valstybinė žemė sudaro trikampį, kuris nutolęs apie 80 arų. Laisvas plotas yra apsodintos iš trijų pusių. Tai valstybinė žemė, kurios neįmanoma išpirkti. Jo namo sklypo riba iš vienos pusės liečiasi su apsodintu valstybinės žemės sklypu. Priešais namą yra vaismedžiai-sakuros. Ginčo plotas yra šienaujamas ir tvarkomas. Jis nesiskiria nuo aplink esančių plotų. Po to eina žemėjimas iki vandens telkinio, kuris apaugęs. Valstybinėje teritorijoje kiekviena rytą žmonės vedžioja šunis, bėgioja, tarpai tarp tujų yra, jais galima žmogui praeiti. Savavališko žemės užėmimo tikslas yra užimti žemę. Šiuo atveju tikslas buvo sutvarkyti teritoriją. Užėmimas būtų tada, jei tujos turėtų būti susodintos tankiai. Tarnybos teigimu, tas tujas reikia panaikinti visiškai ir padaryti šabakštyną.
Teismo posėdžio metu institucijos atstovė palaikė savo atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą, papildomai paaiškino, kad žemė, kuri buvo apsodinta tujomis, priklauso valstybei. Jie užfiksavo, kad buvo užimta valstybinė žemė. Taisyklių 8 p. įsigaliojo 2016 m. rudenį. Tarnybai nesuteikta teisė nustatyta, kada tos tujos pasodintos. Jie užfiksavo tik žemės užėmimo faktą. Asmuo yra baudžiamas už valstybės žemės užėmimą. Pagal byloje esančią 2015 m. fotofiksaciją tujos jau yra pasodintos valstybinėje žemėje, jos mažos, o 2017 m. jos jau paaugusios. Tujos laikui bėgant augs, sudarys uždarą kontūrą, žmonės bus klaidinami, sudarant prielaidą, neva tai privati nuosavybė, nes teritorija yra užsodinta medeliais, jie neis ir nesinaudos ta valstybine žeme. Institucijai laiškas-pranešimas dėl teismo posėdžio laiko grįžo 2018-03-31. Posėdžio metu šis laiškas buvo dar negrįžęs. Asmens prašymu jie neskyrė posėdžio tuo metu, kai asmuo buvo išvykęs buvo padarytas sprendimas, kad V. R. gavo pranešimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Dėl V. R. nurodytų procesinių pažeidimų.
ANK 616 str. 1 d. nustato bendrą taisyklę, jog administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą.
ANK 616 str. 3 d. nustato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. <...>
ANK 573 str. 1 d. nustato, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Lietuvos darbo biržos teritorinį skyrių, kuriame asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Lietuvos darbo biržos teritoriniame skyriuje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Lietuvos darbo biržos teritoriniame skyriuje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018-01-26 V. R. surašius administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 110 str. 1 d. numatyto nusižengimo, V. R. protokole pažymėjo, kad nuo 2018-02-09 iki 2018-03-05 bus išvykęs, prašė neskirti posėdžių šiuo laikotarpiu, nurodė, kad korespondencija jam būtų siunčiama adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. (b.l. 54) 2018-02-09 jis pateikė rašytinį prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, neskirti posėdžio laikotarpiais nuo 2018-02-12 iki 2018-03-02 ir 2018-03-08, pranešimą apie teismo posėdžio laiką siųsti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 57).
Tarnybos Vilniaus skyrius 2018-02-19 išsiuntė V. R. pranešimą, kuriame nurodė, jog administracinio nusižengimo byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka 2018-03-15, įspėjo, kad vadovaujantis LR ANK 616 str. 3 d. nuostatomis, jam neatvykus į bylos nagrinėjimą, ji bus išnagrinėta jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (b. l. 52–53). Šis pranešimas buvo išsiųstas per Lietuvos paštą V. R. prašyme nurodytu adresu, grąžintas adresatui neįteiktas 2018-03-31, nes adresatas jo neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (b. l. 51, 55–56).
Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad proceso dalyvis turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Teismas pastebi, kad pats V. R. prieš tris dienas iki suplanuoto išvykimo teikdamas prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, jame pabrėžtinai nurodė, kad informacija apie teismo posėdžio datą jam būtų siunčiama būtent jo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius), tuo duodamas pagrindą tikėtis, kad šiuo adresu siunčiama informacija jį pasieks jei ne asmeniškai, tai per kitus šio adreso gyventojus. Pagal Lietuvos pašto duomenis, siunta iki 2018-03-29 buvo saugoma Lietuvos pašto teritoriniame skyriuje, pagal adresato gyvenamąją vietą. Tačiau pareiškėjas, žinodamas, kad yra pateikęs prašymą paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, kad šis klausimas bus sprendžiamas ir posėdis paskirtas tikėtina jo išvykimo laikotarpiu, grįžęs iš kelionės 2018-03-12 nesidomėjo bylos nagrinėjimo eiga, netikrino, ar pašte yra jam skirtų registruotų siuntų. Taigi, iš esmės nesirūpino jam iškeltos administracinio nusižengimo bylos eiga.
Be to, teismų praktikoje ne kartą akcentuota , jog atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinė
nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-01-10 nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03, Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 57-59).
Atsižvelgus į tai, jog V. R. skundas buvo išnagrinėtas teisme užtikrinant jam visas procesines teises, taip ir teisę būti išklausytam, pateikti savo motyvus bei argumentus dėl nusižengimo esmės, teikti savo paaiškinimus bei įrodymus ir šiomis teisėmis jis aktyviai pasinaudojo, darytina išvada, jog buvo užtikrintos pareiškėjo teisės į sąžiningą procesą.
Dėl neteisėto valstybinės žemės užėmimo
ANK 110 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad savavališkas žemės užėmimas užtraukia baudą nuo 300 iki 560 Eur.
Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7 p. nustato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o nenustačius vieno iš administracinio nusižengimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 str. 4 d. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Byloje esantys įrodymai – 2017-08-07 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedai (fotonuotraukos) (b. l. 10–15), teismo posėdžio metu V. R. paaiškinimai – patvirtina, kad valstybinėje žemėje, esančios šalia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, V. R. pasodino tujas, kurios savo perimetru juosia 213 kv. m. valstybinės žemės plotą.
Iš ANK 110 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad šiame straipsnyje nurodytas pažeidimas – savavališkas žemės užėmimas – konstatuotinas nustačius, jog ne žemės savininkui priklausanti žemė yra užimta ir tai gali būti padaryta įvairiais būdais – užstatant žemę statiniais, atsitveriant dalį žemės tvora, užsodinant augalais, užsėjant ir pan. Nors V. R. savo atsakomybę pagal ANK 110 str. 1 d. neigia argumentuodamas tuo, kad savavališku svetimos žemės užėmimu laikytini tik tokie atvejai, kai kaltais veiksmais atskirta teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais, teismas su tokiais motyvais nesutinka. O ir teismų praktikoje konstatuoti neteisėto žemės užėmimo faktai ir kitais atvejais, o būtent, kai nuosavybės teise nepriklausanti žemė yra panaudojama kitokiu būdu, pvz., ją apariant, užsėjant ir pan. (LVAT 2012-07-27 nutartis Nr. N575-362/2012).
Be to, V. R. nurodytos ir cituojamos Taisyklės reglamentuoja medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimus, tačiau nesuteikia teisės šių įveisimo darbų atlikti svetimuose žemės sklypuose, neapibrėžia jokių savavališko žemės užėmimo kriterijų. Todėl skunde teismui išdėstyti motyvai, jog apsodintos tujos nelaikytinos gyvatvore, nes jos susodintos didesniu negu 70 cm atstumu, o tujų aukštis atitinka Taisyklių 18.1–18.2 p. nurodytus dydžius, vertinant, ar žemė buvo savavališkai užimta, nėra teisiškai reikšmingi.
Teismo vertinimu, akivaizdu, kad V. R. gausiai apsodindamas valstybinės žemės plotą tujomis, kurios savo perimetru juosia 213 kv. m. valstybinės žemės plotą, savavališkai, neturėdamas jokio teisinio pagrindo užėmė šią žemę. Tokią teismo išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog apsodintų tujų perimetru ribojamas žemės plotas yra sukultūrintas, šienaujamas, gerai prižiūrėtas. Todėl bet kuris asmuo būdamas šalia tokio žemės sklypo turi aiškiai suvokti, kad jis yra privatus, todėl šiuo žemės sklypu naudotis (eiti, važiuoti, būti šioje žemėje ar pan.) be savininko sutikimo negalima.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą Nutarimą, faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiškino bei taikė tinkamai, V. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai bei teisėtai, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių paskirta ANK 110 str. 1 d. sankcijoje numatyta vidutinio dydžio bauda, kuri nėra aiškiai per didelė ar neadekvati padarytam nusižengimui.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, V. R. skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-03-15 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir V. R. skundo netenkinti.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.