Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atstovei J. Č.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei jo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė tinkamai rūpinasi dukra, kurią prižiūrėti padeda ieškovės tėvai. Manytina, kad mažametės P. M. moteriškumo ir lytinio identiteto jausmų formavimuisi būtinas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos dalyvavimas dukters gyvenime. Kadangi vaikas yra ikimokyklinio amžiaus ir nuolat gyvena su motina, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Palaiko ieškovės prašymą prisiteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 500 litų iki vaiko pilnametystės. Jeigu byloje bus įrodyta, kad atsakovas buvo nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo arba nepakankamai dalyvavo vaiko išlaikyme, skyrius palaikys ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (b. l. 19-20).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas paliko šeimą. Jis gėrė su draugais, naktimis grįždavo namo. Šeima jam nerūpi. Prie šeimos išlaikymo neprisideda, išėjo du mėnesiai prieš gimdymą. Turto santuokos metu jie neįgijo.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo bei prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d.).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė ieškovės ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jokios neigiamos informacijos apie ieškovę neturi, ji tinkamai rūpinasi savo mažamečiu vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovės J. M. ir atsakovo A. M. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), šalys turi dukrą P. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

CK 3.60 str. 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).

Teismas vertindamas ieškovės paaiškinimus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovės nurodytas aplinkybes, turi pagrindą išvadai, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti lojaliu, teikti pagalbą ir moralinę bei turtinę paramą šeimai, visapusiškai rūpintis šeima bei įstatymų nustatytas pareigas, reikalaujančias sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.26 str. nurodytas sutuoktinių tarpusavio elgesio principas – sutuoktinių lygiateisiškumas, reiškiantis, kad sutuoktiniai turi ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas ir atsakomybę už visą šeimą. Šių pareigų atsakovas nevykdė, vartodavo alkoholį, grįždavo naktimis, galiausiai paliko šeimą, nesirūpino dukra. (CK 3.60 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad šalių dukra P. M. gyvena su ieškove jos motinai priklausančiame name, kuriame gyvenimo sąlygos geros, palaikoma tvarka. Ieškovė tinkamai prižiūri mažametę dukrą, ja tinkamai rūpinasi ir išlaiko, jai yra sudarytos tinkamos sąlygos visaverčiam gyvenimui. Be to, dukrą prižiūrėti padeda ieškovės mama ir sesuo (b. l. 19-22). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į vaiko amžių, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 str. 2 d., 3 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, pažymėjo, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 nuo 2013-01-01 patvirtinta minimali mėnesio alga – 1000 Lt. Tai reiškia, jog 1 minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas, todėl tik tuo atveju, jeigu išlaikymo poreikis grindžiamas didesne negu 1 minimalios mėnesio algos suma, ieškovas turi įrodinėti vaiko didesnius poreikius. Įvertinus paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, vaiko amžių, tai, kad atsakovas neteikia vaikui būtino išlaikymo, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių aplinkybių negalėtų teikti išlaikymo, pripažintina, kad ieškinyje nurodytas išlaikymo dydis atitinka proporcingumo principą ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai P. M. po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Teismas pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Byloje nustatyta, kad atsakovas dukrai materialinio išlaikymo neteikė, ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas dukros išlaikymui po jos gimimo iš viso skyrė tik 50 Lt. Todėl reikalavimas dėl išlaikymo dukrai įsiskolinimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 1277,08 Lt išlaikymo dukrai P. M. įsiskolinimas už laikotarpį nuo dukros gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini), iki ieškinio pareiškimo.

Šalys santuokos metu dalintino turto neįgijo (b. l. 9-11), ieškinyje ieškovė nurodė, kad kreditorių sutuoktiniai neturi.

Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė „M.“, atsakovui pavardė „M.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

2014-03-10 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiama šios bylinėjimosi išlaidos – 1486 Lt (b. l. 2, 25-30) (CPK 88,93 str.). Prašymas priteisti 100 Lt už prašymo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą ir pateikimą antstoliui vykdyti atmestinas, kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo ieškinyje, o bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą buvo nurodytos sąskaitoje už teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė – K.) ir atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo A. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. M. palikti santuokinę pavardę „M.“, atsakovui A. M. pavardę „M.“.

Nepilnamečio vaiko P. M., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai P. M., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkių šimtų litų) periodine išmoka kas mėnesį nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki dukros pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui vaikui P. M., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) 1277,08 Lt (tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt septynių litų 8 ct) arba 369,95 euro(tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus 95 eurocentus) įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1486 Lt (tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus) arba 430,47 eurus(keturis šimtus trisdešimt eurų 47 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų.

2014-03-10 Vilniaus rajono teismo nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.