- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-648-125/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Galina Morozova
Teisėjas Robertas Povilaitis Procesinio sprendimo kategorija
2009 m. spalio 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovei K. G., atsakovės atstovams A. P., advokatei Galinai Morozovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės K. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-733/2009 pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) gimnazijai dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 3 418,76 Lt darbo užmokesčio už 2004–2006 m. atliktą darbą, nesulygtą darbo sutartimi, 543,76 Lt už darbą poilsio ir švenčių dienomis, 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 1991 m. dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijos valytoja. Be pagrindinio valytojos darbo, ji dirbo papildomus darbus, kurie nebuvo sulygti darbo sutartimi, atsakovės vadovybė atsisakė sudaryti papildomą darbo sutartį dėl šių darbų ir už juos nemokėjo daugiau nei septynerius metus. 2007-02-06 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl darbo ginčų komisijos sudarymo, kuri 2007-05-10 pripažino, kad ieškovė dirbo darbą, kuris nebuvo sulygtas darbo sutartimi, pripažino, kad už šį darbą privalėjo būti mokamas papildomas darbo užmokestis, ir nutarė jai sumokėti 500 Lt už visą dirbtą laikotarpį. Ieškovė su komisijos sprendimu nesutiko, nurodė, kad jog padidėjus darbo mastui, palyginti su nustatyta norma, už darbą turi būti mokama proporcingai daugiau. Taip pat ieškovė nurodė, kad patyrė didelį stresinį sukrėtimą, sirgo depresija dėl atsakovės vadovybės daromo jai spaudimo, tai pakenkė jos sveikatai, todėl prašė priteisti iš atsakovės 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2009-01-22 sprendimu ieškinio dalis dėl darbo užmokesčio priteisimo už papildomą darbą, nesulygtą darbo sutartimi, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, bylos dalį dėl darbo užmokesčio priteisimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis nutraukė. Nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirbo papildomą darbą, todėl ieškovei atsirado teisė į darbo užmokestį už papildomą darbą. Teismas nurodė, jog ieškovė buvo supažindinta su 2001-05-07 pareigybine instrukcija ir nors atsisakė ant jos pasirašyti, tačiau vadovaudamasi šia instrukcija dirbo iki 2007 m. vasario mėn., neskundė jos, neskundė savo pažeistos teisės į darbo užmokestį už papildomą darbą. Teismas konstatavo, kad ieškovė praleido Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo nustatytą 20 dienų terminą kreiptis į komisiją ir 10 darbo dienų terminą kreiptis į teismą, nesutinkant su šios komisijos sprendimu, todėl taikytina ieškinio senatis ir ieškovės reikalavimas atmestinas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, dėl kokių darbdavio veiksmų patyrė didelį stresinį sukrėtimą, kuo pasireiškė spaudimas, o ieškovės nurodomas susirgimo depresija faktas ir sveikatos priežiūros įstaigų išrašuose nurodytos susirgimo aplinkybės neįrodo jų priežastinio ryšio su darbdavio veiksmais. Bylos dalį dėl darbo užmokesčio priteisimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis teismas nutraukė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčo ne teisme sprendimo tvarkos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-01-22 sprendimą, priimti naują sprendimą, priteisti 3 962,52 Lt darbo užmokesčio už atliktą darbą, nesulygtą darbo sutartimi, bei 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad 2007-05-10 komisija pripažino, jog ji tikrai dirbo darbus, kurie nebuvo sulygti darbo sutartimi, pripažino, kad už šį darbą privalėjo būti mokamas atlygis, ir nutarė sumokėti jai už visą dirbtą laikotarpį 500 Lt. Apeliantė nurodo, kad ji kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir jai nesuprantama, kodėl ji antrą kartą turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. Komisija pripažino, kad buvo dirbtas darbo sutartyje nesulygtas darbas, tačiau nesutarta dėl teisingo atlyginimo už papildomus darbus, todėl ieškovė nurodo, kad nesuprantamas teismo taikomas apskundimo senaties terminas, kadangi tai buvo prieš dvejus metus išspręsta ginčų komisijoje. Ieškovė teigia, kad prašė teismo aiškintis papildomų darbų krūvius ir atsižvelgiant į tai nustatyti proporcingą atlyginimo dydį. Dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliantė nurodo, kad ji patyrė psichologinį smurtą nuo 2007 m., kai kreipėsi į teismą dėl papildomų darbų apmokėjimo, nurodo, kad direktorė norėjo ja atsikratyti, liepė rinktis arba eiti lauk. Apeliantė pažymi, kad atsakovė pripažino, jog buvo papildomi darbai, todėl už tuos darbus turi būti mokamas atlyginimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-01-22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčai dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo nagrinėjami bendra darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, prieš kreipdamasis dėl darbo ginčo nagrinėjimo į teismą darbuotojas turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. DK 27 str. 2 d. nustatytas bendras senaties terminas darbo santykiams – 3 m., jis prasideda nuo tos dienos, kai asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, todėl atsakovė nurodo, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą ir dėl šios priežasties jos ieškinys atmestinas. Ieškovė pakeistomis darbo sąlygomis dirbo nuo 2001-09-01 iki 2007 m. vasario mėn., jų neskundė ir savo teisės į papildomą darbo užmokestį negynė, savo pažeistų teisių negynė daugiau kaip 5 m. Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovė savo pateikto darbo užmokesčio už papildomą darbą apskaičiavimo, niekuo nepagrindė. Teismas teisingai nusprendė, kad reikalavimas dėl 543,76 Lt už darbą poilsio dienomis nesusijęs su nagrinėjamu ginču. Dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovė nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad sveikatos priežiūros įstaigų išrašuose nurodytos susirgimo aplinkybės neįrodo jų priežastinio ryšio su darbdavio veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 1991-09-01 buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini) mokykloje (dabar (duomenys neskelbtini) gimnazija) valytoja 0,5 etato. Šilutės rajono savivaldybės valdyba 2001-03-19 sprendimu Nr. 102 patvirtino švietimo įstaigų tipinius etatus, buvo panaikintas rūbininko (budėtojo) etatas. Atsakovės administracija nutarė rūbininko funkciją pertraukų metu prižiūrėti tvarką rūbinėje bei paskambinti skambučiu į pertraukas bei pamokas pavesti valytojoms pagal slankųjį grafiką. 2001-05-17 atsakovė patvirtino pareigybinę instrukciją patalpų valytojoms, kurioje, be kitų funkcijų, buvo įrašyta, kad nuo 2001 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. pagal slankųjį grafiką valytojos privalės budėti mokytojų kambaryje, o nuo rugsėjo 1 d. – budėti rūbinėje ir mokytojų kambaryje. Su šia instrukcija ieškovė buvo supažindinta, tačiau atsisakė ją pasirašyti, nors šiuos darbus dirbo. 2007-02-06 ieškovė kreipėsi dėl darbo ginčų komisijos sudarymo dėl apmokėjimo už darbo sutartyje nesulygtą darbą. 2007-05-10 darbo ginčų komisijos nariai balsavo už 500 Lt išmokėjimą, kad šią pinigų sumą darbdavys sumokėtų iš asmeninių lėšų.
Individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja DK XIX skyriaus normos. DK 286 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija; 2) teismas. DK 289 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos. Tai reiškia, kad jeigu DK arba kiti įstatymai nenustato kitos tam tikro individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, tai tokio darbo ginčo nagrinėjimas priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir darbuotojas dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo turi privalomai kreiptis į darbo ginčų komisiją. 2000-06-20 Darbo ginčų nagrinėjimo įstatyme nustatytas 20 dienų terminas kreiptis į komisiją ir 10 darbo dienų terminas kreiptis į teismą, nesutinkant su komisijos sprendimu. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad taikytina ieškinio senatis ir reikalavimas dėl darbo užmokesčio už papildomą, darbo sutartimi nesulygtą darbą atmestinas. Pagal DK 27 straipsnio 1 dalį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Taigi ieškinio senatis tai – laikas, per kurį asmuo gali apginti savo teises priverstinai, t. y. padedamas valstybės. Šio teisės instituto tikslai: sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi. Taigi ieškinio senaties institutas nustatytas abiejų šalių, t. y. tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais. Su ieškiniu dėl pažeistos teisės gynimo darbuotojas gali kreiptis į teismą per 3 metus nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistą tiesę. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2001-09-01 dirbo pagal naują, 2001-05-17 atsakovės direktorės patvirtintą pareigybinę instrukciją ir per nustatytą 20 dienų terminą nesikreipė į darbo ginčų komisiją dėl sumokėjimo už papildomą darbą. Ieškovė pakeistomis darbo sąlygomis dirbo daugiau kaip 5 metus ir savo pažeistų teisių negynė, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovės reikalavimą dėl darbo užmokesčio už papildomą darbą. Taip pat kolegija sutinka su teismo išvadomis nutraukti bylos dalį dėl 543,76 Lt priteisimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nesilaikė privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad dirbant pas atsakovę pablogėjo jos sveikatos būklė, kad jautė spaudimą iš darbdavio pusės, darbdavys nuolat tikrino jos darbą. Tačiau iš bylos duomenų darytina išvada, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad susirgimas depresija ir sveikatos priežiūros įstaigų išrašuose nurodytos susirgimo aplinkybės susijusios priežastiniu ryšiu su darbdavio veiksmais.
Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.