Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-11-17 · Civilinė byla Nr. 2-2309/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-17
Bylos Nr.
2-2309/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
Atsakovas
"Pagrata"
Ieškovas
E. J.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-2309/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pagrata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-6111-340/2011 pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pagrata“ dėl sutarčių nutraukimo ir avanso grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su preliminariųjų pirkimo – pardavimo sutarčių nutraukimu ir sumokėto avanso grąžinimu.

Atskiruoju skundu ginčijamas teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas.

Šalies argumentai

Ieškovė E. J. 2011 m. birželio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama nutraukti 2011 m. vasario 23 d. Preliminariąsias prekybos vietų (paviljonų) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. JT/PS01 ir Nr. JT/PS07; priteisti iš atsakovo 115 903,90 Lt sumokėto avansinio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. vasario 23 d. tarp atsakovo UAB „Pagrata“ ir ieškovės E. J. buvo pasirašytos Preliminariosios prekybos vietos (paviljono) pirkimo – pardavimo sutartys Nr. JT/PS01 ir Nr. JT/PS07. Minėtos sutartys buvo sudarytos ne derybų keliu, o atsakovui vienašališkai nustatant sutarties sąlygas. Atsakovui, įsipareigojusiam modernizuoti paviljoną ir kioską ieškovės lėšomis, nebendradarbiaujant su ieškove, ją žeminant, ieškovė turi rimtą pagrindą manyti, jog pagrindinė sutartis gali būti nesudaryta dėl piktybiškų atsakovo veiksmų.

Ieškinio užtikrinimui taip pat prašė pritaikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo areštuoti UAB „Pagrata“ turtą 115 903,90 Lt sumai. Nurodė, jog pareikšto ieškinio suma nemaža, atsakovas iki šiol negrąžino avansinio mokėjimo, nesutinka spręsti ginčą derybų būdu, todėl tikėtina, kad sužinojęs apie ieškinį gali imtis nesąžiningų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė areštuoti atsakovui UAB „Pagrata“ priklausantį, tiek pas atsakovą, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei turtines teises, neviršijant ieškinio sumos 116 000 Lt, o nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo UAB „Pagrata“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, areštuoti atsakovo lėšas, esančias atsakovo bankų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias teises; leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius valstybei (valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai), atlyginimus darbuotojams bei atsiskaityti su ieškove. Nurodė, jog ieškinyje ieškovės nurodyta ieškinio suma – 115 903,90 Lt (apvalinant 116 000 Lt), laikytina pakankamai didele, ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Patenkinus ieškinį, ši suma būtų priteista iš atsakovo, tačiau atsakovui perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga arba negalima išieškoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį. Skundą grindžia šiais argumentais:

Nėra duomenų, kad ieškinio suma įmonei būtų ženkli. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė yra virš 1 500 000 litų, įmonės pajamos yra ženklios ir pastovios, veikla pelninga, įmonė neturi esmingų kreditorių.Nėra duomenų, kad įmonė ketintų turtą paslėpti ar parduoti. Ieškinio sumą įmonė gali sumokėti tiek iš gaunamų pajamų, tiek iš turto pardavimo. Įmonės nekilnojamasis turtas yra būtinas įmonės veikloje – tai turgavietės pastatai, už kurių eksploatavimą ir administravimą įmonė gauna pajamas.Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyti įrodymai, kuriais remdamasis teismas daro išvadą, jog grėsmė, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, yra reali. Tokių duomenų ar įrodymų byloje nėra.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio (priešieškinio) suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Šiuo atveju ieškinio suma – 115 903,90 Lt. Tokia suma laikytina pakankamai didele ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.Būtent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas atskirajame skunde nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių gerą jo turtinę padėtį. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, teisinę reikšmę turi viso atsakovo turimo turto (trumpalaikio ir ilgalaikio turto, nuosavo kapitalo) santykis su įsipareigojimais, tačiau UAB „Pagrata“ nepateikė turto balanso, kuriame būtų nurodyta, kiek bendrovė turi turto, kokios per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, nepateikė debitorių ir kreditorių sąrašo.Ieškovės žiniomis, atsakovas vengia arba delsia atsiskaityti su kreditoriais (turgaus prekybininkais), kuriems įsiskolinimai, palyginus su šio ieškinio suma, yra itin nedideli, tokie kaip 2 000 Lt. Taigi kyla abejonių dėl atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju.Sutarčių Nr. JT/PS01 ir Nr. JT/PS07 VI.1 punktas numato, jog iš šios sutarties kylantys ginčai yra sprendžiami derybų keliu arba kreipiantis į teismą. Ieškovė ne kartą į atsakovą kreipėsi telefonu ir asmeniškai turgavietėje, tačiau atsakovas nereagavo arba reagavo nepagarbiai. Atsakovui buvo išsiųsta pretenzija, ieškovė siekė išspręsti susiklosčiusią situaciją, norėjo derėtis su atsakovu ir pasiekti abiem šalims priimtiną sprendimą, tačiau atsakovas derėtis nesutiko. Be to, atsakovas nesutinka grąžinti ieškovės sumokėtos įmokos, nepaisant to, kad ieškovė pasiūlė sumokėti sutartyse nustatytas baudas, kurios padengtų atsakovo patirtus nuostolius. Atsakovas sutiko derėtis tik itin nepalankiomis ieškovei sąlygomis. Tokie atsakovo veiksmai ieškovei kelia rimtų abejonių, jog ieškinio reikalavimų patenkinimo atveju atsakovas geranoriškai atsiskaitytų su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą pagal ieškinį dėl preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo ir 115 903,90 Lt avanso grąžinimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė iki 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo, apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas, juridinio asmens finansinės atskaitomybės dokumentai ir pan.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė atsakovui ne tik reikalavimą dėl 2011 m. vasario 23 d. sudarytų preliminariųjų sutarčių nutraukimo, bet ir reikalavimą dėl 115 903,90 Lt sumokėto avanso pagal šias sutartis priteisimo. Ieškovės reikalavimas dėl tokio dydžio sumos priteisimo iš atsakovo yra reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovas turi teisę pateikti teismui duomenis apie savo itin gerą turtinę padėtį, kas sudarytų pagrindą manyti, kad ieškinio suma jam nėra didelė (CPK 12, 178 str.). Tačiau atsakovo pateikti duomenys teismui nepaneigia ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Pirma, atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui tik Nekilnojamojo turto registro 2009 m. gruodžio 24 d. išrašą-pažymėjimą apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį Rygos g. 13A, Vilniuje, tačiau nepateikė duomenų apie turimą kitą turtą, debitorines ir kreditorines skolas, taip pat nepateikė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų (b.l. 54-57). Vieno objekto, kurio rinkos vertė galimai kelis kartus viršija ieškinio sumą, turėjimas nuosavybės teise dar nesudaro pagrindo, nesant duomenų apie atsakovo turimą kitą turtą ir skolas, daryti išvadą, kad ieškinio suma jam nėra didelė. Antra, atsakovo pateiktas beveik prieš dvejus metus išduotas pažymėjimas apie turimą nekilnojamąjį turtą, esantį Rygos g. 13A, Vilniuje, ne tik nereiškia, kad jame nurodyta nekilnojamojo turto objektų vertė, nustatyta 2000-2009 m. masinio įvertinimo metu, atitinka šiuo metu esančias šių objektų rinkos vertes, bet ir nepagrindžia, jog nurodytas turtas tebepriklauso atsakovui nuosavybės teise, kad atskiriems objektams nėra nustatyta daiktinės teisės suvaržymų. Dėl masinio įvertinimo ypatumų bei ekonominio sunkmečio valstybėje atsakovo nurodyto turto vidutinė rinkos vertė, net jei šis turtas yra atsakovo nuosavybė, šiuo metu gali būti ženkliai mažesnė. Pastebėtina, kad teismas dispozityvioje byloje neturi pagrindo savo iniciatyva tikrinti tokių duomenų pagrįstumo, o proceso teisės klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sprendžia pagal šalių pateiktus duomenis. Trečia, iš penkių nekilnojamojo turto objektų, kurie pagal atsakovo pateiktą pažymėjimą jam priklauso nuosavybės teise, tik trijų vertė viršija 100 000 Lt. Didžiausios vertės yra 307,25 kv. m. ploto administracinės patalpos, kurios pagal 2009 m. lapkričio 16 d. atliktą masinį įvertinimą įvertintos 742 000 Lt (b.l. 55). Kitų dviejų nekilnojamojo turto objektų vidutinis rinkos verčių nustatymas atliktas 2000 m. gegužės 10 d. (83,32 kv. m. ploto prekybos patalpų vidutinė rinkos vertė nurodyta 286 639 Lt, o kiemo aikštelės – 125 457 Lt). Taigi, net jeigu šių visų objektų, jei jie nuosavybės teise priklauso atsakovui ir jiems nėra taikyta daiktinės teisės suvaržymų, vidutinė rinkos vertė šiuo metu iš esmės nėra pakitusi, palyginus su ta, kuri nurodyta pateiktame pažymėjime, atsakovui nepateikus duomenų apie kitą turtą, turtines teises ir prievoles, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis pagal ieškovės prašomą priteisti sumą yra labai gera ir ieškinio suma jam nėra didelė.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Kolegija pažymi, kad ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti atsakovo turto areštą, jeigu atsakovo turtinė padėtis pagerėtų ar į teismo specialiąją sąskaitą jis įneštų sumą, kuri būtų ne mažesnė, nei teismo taikytas atsakovo turto arešto dydis (CPK 146, 148, 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Artūras DriukasKonstantinas GurinasEgidijus Žironas