Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „SEB bankas“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo V. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „SEB bankas“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo V. B. Ieškinio su priedais kopijos bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo siųsti atsakovui ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su žyma, kad asmuo dokumentų neatsiėmė pašte. Patikrinus VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad atsakovas deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

2000 m. gruodžio 22 d. Reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) yra nustatytos specialios taisyklės, reglamentuojančios bylų, susijusių su vartotojų sutartimis, teismingumą. Reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylą vartotojui kita sutarties šalis gali iškelti tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas, kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑536/2008). Vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas turėtų būti taikomas ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus, bet ir sprendžiant vartotojui pareikšto ieškinį priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo savo iniciatyva įvertinti vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), šiuos duomenis paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta (Lietuvos Respublikos CPK 177 – 185 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta, reiškiančia asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, laikytina toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausiai gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Teismui nepateikta duomenų, kad Lietuvoje atsakovas turėtų registruotino nekilnojamojo turto ar socialinių ir ekonominių interesų. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl byla turi būti pareikšta būtent kompetentingam (duomenys neskelbtini) teismui pagal atsakovo gyvenamosios vietos adresą.

Kadangi bylą nagrinėjančiam teismui yra nežinoma kompetentinga institucija, kuriai būtų galima persiųsti nagrinėjamą bylą, ieškovo ieškinys paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115, 290 – 292 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovės AB „SEB bankas“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo V. B. palikti nenagrinėtą, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.