Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-21 · Byla Nr. ATP-932-290/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-21
Bylos Nr.
ATP-932-290/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-932-290/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04857-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.7.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimu R. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str. - 30 (trisdešimties) parų administraciniu areštu be transporto priemonės – automobilio ,,VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WV2ZZZ70ZPH122915, priklausančios V. Š., konfiskavimo. R. M. nubaustas už tai, kad 2014-06-20, apie 23.50 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį ,,VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kai vairuotojui buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 129 str. numatytą pažeidimą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Institucija apeliaciniu skundu prašo pakeisti šį Kauno apylinkės teismo 2014-07-16 nutarimą ir R. M. paskirti 30 (trisdešimties) parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio ,,VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Skunde nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė įstatymo normą, neatsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, kitus jį charakterizuojančius duomenis, neįvertino visų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. R. M. anksčiau teistas, vienerių metų laikotarpiu padarė tą patį šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, nors apylinkės teismas apie tai nepasisakė. Institucija sutinka su administracinio arešto pažeidėjui skyrimu, tačiau nesutinka su sprendimu nekonfiskuoti automobilio. Atkreipia dėmesį, kad nors šiuo atveju transporto priemonės teisėtas savininkas elgėsi atsakingai, tačiau neįvertino visų galimų transporto priemonės panaudojimo būdų. Mano, kad analizuojamu atveju visuomenės interesai yra pakankami, kad pateisintų asmens nuosavybės teisių ribojimą. Be to, ATPK 130² str. įtvirtintas pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimas yra ne alternatyvi, o papildoma nuobauda. Todėl nuobaudos, transporto priemonės konfiskavimo, neskyrimas traktuotinas kaip netinkamas teisės taikymas. Šiuo atveju nebuvo pagrindo R. M. taikyti ATPK 30¹ str. įtvirtintos normos ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, nes byloje esantys faktiniai duomenys liudija priešingai nei yra konstatuota teismo sprendime, t. y. R. M. yra linkęs nusikalsti ir nusižengti įstatymų reikalavimams asmuo.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu R. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už jo padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, todėl apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. nesutinkama su teismo sprendimu nekonfiskuoti pažeidėjo vairuotos transporto priemonės.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda vairuotojams – administracinis areštas yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas, yra ne alternatyvi, o privaloma, papildoma administracinė nuobauda.

Pirmosios instancijos teismas neskyrė transporto priemonės konfiskavimo, siekdamas apginti teisėtos automobilio ,,VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės V. Š. interesus. Aukštesnės instancijos teismas su šiuo sprendimu sutinka.

Nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, nurodė, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Vis dėlto, atsižvelgiant tiek į Konstitucinio Teismo doktrinoje (2012-09-25 nutarimas ir kt.), tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuostatas, ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies pagrindu transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas. Tokia galimybė egzistuoja tais atvejais, kai byloje nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, t. y. nustačius, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią, juo buvo disponuojama neteisėtai ir kt.

Nagrinėjamu atveju automobilio ,,VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė V. Š. pagal panaudos sutartį buvo perdavusi minėtą transporto priemonę įmonės darbuotojui A. K.. Minėtas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. Kaip rūpestinga bei atsakinga darbdavė, V. Š. buvo sudariusi su A. K. visiškos materialinės atsakomybės sutartį (b. l. 20). Visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymas yra darbdavio prerogatyva, nes tokia sutartis gina darbdavio interesus. Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui, t. y. įmonei, įstaigai, organizacijai ar fiziniam asmeniui dėl darbuotojo kaltės padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė yra neliečiama ir saugoma įstatymų. Vadovaujantis šia nuostata, asmenys, pagal darbo sutartį samdomi dirbti darbdavio įmonėje, privalo saugoti ir tausoti darbovietės turtą.

Taigi automobilis ,,VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas naudotis būtent A. K., automobilis buvo teisėtai jo valdomas ir šis neturėjo teisės perduoti automobilio kitam asmeniui – R. M.. Todėl galima pagrįstai teigti, jog pastarasis vairavo transporto priemonę prieš savininkės V. Š. valią, t. y. neteisėtai. Ši situacija išsiskiria tuo, jog Institucijos prašoma konfiskuoti transporto priemonė iš esmės buvo perleista vis kitam asmeniui kelis kartus. Tikrasis teisės pažeidėjas – R. M., kuris privalo būti teisingai nubaustas ir patirti atitinkamus neigiamus suvaržymus, nėra automobilio ,,VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, tačiau minėtas automobilis nuosavybės teise taip pat nepriklauso ir asmeniui, kuris neatsakingai perdavė svetimą turtą Kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusiam asmeniui. Dėl šių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių nukenčia teisėto savininko, kuris nėra atsakingas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, interesai ir tokia situacija aukštesnės instancijos teismo nėra toleruotina.

2005 m. lapkričio 3 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos, dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.) Taigi skiriama administracinė nuobauda turi nubausti konkretų teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tuo tarpu šioje administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant ar netaikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl kito asmens (ne teisės pažeidėjo) civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Nagrinėjamu atveju nuobaudos – automobilio konfiskavimo – paskyrimas tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. Š. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, davė paaiškinimus, pateikė teismui dokumentus, įrodančius, kad ji buvo ir yra rūpestinga darbdavė bei sąžininga automobilio ,,VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė.

Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) nėra didelė įmonė. Transporto priemonė šiai įmonei reikalinga tiesioginėms darbinėms funkcijoms atlikti. Be to, konfiskavus transporto priemonę, atsakomybė būtų nepagrįstai pritaikyta dėl pažeidimo visiškai neatsakingam asmeniui, o tai neatitiktų ATPK 20 straipsnyje nustatytų administracinės nuobaudos tikslų. Nustatyta griežta valstybės politika nagrinėjamu atveju siekiama mažinti kelių eismo įvykiuose žūstančių ir sužeidžiamų žmonių skaičių bei efektyviau pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Tačiau netiesiogiai baudžiant už teisės pažeidimą neatsakingą asmenį, iškreipiama teisės sistemos paskirtis. Institucijos nurodomos R. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra pagrįstos, jam teisingai paskirta griežčiausia pagrindinė sankcijoje numatyta bausmė - 30 (trisdešimties) parų administracinis areštas. Tačiau susidariusi išskirtinė situacija šiuo konkrečiu atveju teismui leidžia netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. Tokia teismo pozicija neprasilenkia su teismų formuojama praktika (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-295-533/2011).

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teisingumo bei protingumo principais, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo 2014-07-16 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti Institucijos skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis