Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios R. P. gynėjo advokato P. O. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutarties, kuria Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius įpareigotas vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu R. P. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį nuteista laisvės atėmimu 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo; R. P. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis Lietuvos apeliaciniam teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pakeistas ir R. P., nuteistai pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė sumažinta iki 3 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsniu, R. P. paskirtos laisvės atėmimo 3 metams bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL, t. y. 941,50 Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 1 metus. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 1 metus atlikti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 30 d. patvarkymu Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriui, veikiančiam Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybių teritorijose, pateikė vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliaciniam teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, dalį, kurioje R. P. atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius 2017 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos apygardos teismui grąžino pateiktą vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d nuosprendį kartu su 2017 m. spalio 30 d. patvarkymu, motyvuodama tuo, kad Jungtinė Karalystė, European Judicial Network (EJN) 2017 m. gegužės 19 d. duomenimis, nėra ta šalis, kuri priima vykdyti Lietuvos Respublikos teismų sprendimus dėl probacijos, todėl Probacijos tarnyba neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą su teikimu perduoti Jungtinei Karalystei vykdyti teismo nuosprendį. Klaipėdos apygardos teisme 2017 m. gruodžio 13 d. gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro (toliau – ir prokuroras) prašymas įpareigoti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrių, kad šis vykdyti nuosprendį pagal nuteistosios R. P. deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi įpareigojo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrių vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu.Nuteistosios R. P. gynėjas skunde, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – prokuroro prašymą atmesti.

7.1.Gynėjas teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog R. P. pažeidė jai taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. buvo leista ne tik laikinai išvykti iš Lietuvos Respublikos, bet ir gyventi Jungtinėje Karalystėje, ji kviečiama visada atvykdavo pas pareigūnus ir teismą.

7.2.Gynėjas pažymi, kad viso proceso metu tiek prokurorui, tiek teismui buvo žinoma faktinė R. P. gyvenamoji vieta, esanti Jungtinėje Karalystėje: 479 Mitcham Road, Croydon, ORO 3 HR, London, United Kingdom. Būtent dėl aplinkybės, kad faktinė R. P. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, jai ir buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, o ne probacija, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje. R. P. atsakingai yra įsipareigojusi atlikti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, nors teismas ir nedetalizavo, kurioje valstybėje ji tai gali / turi padaryti.

7.3.Be kita ko, gynėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalį, teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Tuo tarpu, konkrečiu atveju, prokuroras į teismą kreipėsi ne dėl nuosprendžio vykdymo išaiškinimo, o dėl Probacijos tarnybos įpareigojimo priverstinai vykdyti nuosprendį Lietuvoje. Tai reiškia, kad prokuroras siekia ne priimto nuosprendžio neaiškumų pašalinimo, o kad būtų priverstinai įvykdytas prieš R. P. priimtas nuosprendis.

7.4.Gynėjas atkreipia dėmesį ir tai, kad apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas prokuroro prašymas įpareigoti Probacijos tarnybą vykdyti teismo nuosprendį, nebuvo pranešta nei nuteistajai, nei jos gynėjui. Apie prokuroro prašymo nagrinėjimą tapo žinoma tik gavus apskųstąją nutartį. Todėl, gynėjas vertina, kad tokia aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. P. gynėjo skundas netenkintinas.Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartis nenaikintina.

10.Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis, kuriuo R. P. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį nuteista laisvės atėmimu 4 metams, Lietuvos apeliaciniam teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pakeistas ir R. P., nuteistai pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė sumažinta iki 3 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsniu, R. P. paskirtos laisvės atėmimo 3 metams bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL, t. y. 941,50 Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 1 metus. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 1 metus atlikti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista (t. 6, b. l 3–11, 40–57). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo baigiamojo akto turinio, teismas, parinkdamas R. P. taikytinas baudžiamojo poveikio priemones, atsižvelgė, kad nuteistojo gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, todėl ir sprendė, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta R. P. skiriant įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Bylos duomenis, R. P. 2018 m. sausio 9 d. į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėjo 25 MGL, t. y. 941,50 Eur, dydžio įmoką (t. 6, b. l. 84).

11.Pagal BPK 336 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismo baigiamasis aktas įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas ne tik tam asmeniui, prieš kurį jis priimtas, bet ir visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems asmenims. Nuosprendis turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis; BPK 346 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal galiojantys teisinį reguliavimą, įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra privalomas tiek nuteistajai R. P., tiek ir Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriui, ir turi būti vykdytinas be prieštaravimų. Kartu tai reiškia, kad R. P. privalo per 1 metų laikotarpį, kuris, beje, dar nepasibaigęs, atlikti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, o šios jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimą prižiūrėti probacijos įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu (toliau – ir Probacijos įstatymas) (BK 75 straipsnio 5 dalimi; BPK 342 straipsnio 4 dalies 13 punktas).

12.BPK 342 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Konkrečiu atveju nėra galimybės Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliaciniam teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, dalį, kurioje R. P. atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atlikimas 60 val. nemokamų darbų, perduoti vykdyti Jungtinei Karalystei. Jungtinė Karalystė nėra ratifikavusi 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR Dėl teismų sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą. Tačiau tokia aplinkybė jokiu būdu nesuponuoja išvados, kad teismo nuosprendis tampa neįvykdytinu Lietuvos Respublikoje. Tai, kad R. P. gyvena Jungtinėje Karalystėje, nereiškia, jog Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius neturi galimybių vykdyti paskirtą probaciją. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog R. P. neturi galimybių grįžti į Lietuvą ir įgyvendinti jai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. R. P. yra žinomos probacijos nevykdymo pasekmės, t. y. kad pažeidus jos sąlygas, gali būti priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

13.Probacijos tikslą ir principus, probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, asmenų, kuriems paskirta probacija, teisinę padėtį, probacijos vykdymo teisėtumo priežiūrą nustato minėtas Probacijos įstatymas. Pagal Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 ir 6 dalis, probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Probacijos sąlygos – tai teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių visuma. Probacijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu yra probacijos vykdymą reglamentuojančių įstatymų spragų, probaciją vykdančios institucijos, įstaigos ir pareigūnai privalo veikti pagal šiame įstatyme nustatytus probacijos vykdymo principus. Vadovaujantis Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, probacijos vykdymas grindžiamas šiais principais: 1) probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros; tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių; 2) probacijos priemonių individualizavimo; tai yra probuojamajam taikant priemones turi būti atsižvelgiama į probuojamojo asmenybę, elgesį probacijos vykdymo metu, rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes; 3) pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo; tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti; 4) bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorystės skatinimo; tai yra į probacijos veiklą aktyviau įtraukiamos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, organizacijos, patikimi savanoriai ir kuriami bendradarbiavimo ryšiai; 5) atkuriamojo teisingumo įgyvendinimo; tai yra probacijos vykdymo metu taikomos atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis užtikrinamas nukentėjusio asmens ir probuojamojo sutaikinimas ir tarpininkavimas siekiant atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis paminėtais principais, ypatingai abipusio probuotojo ir probuojamojo bendradarbiavimo principu, yra visi įstatymo leidėjo nustatyti pagrindai sudaryti bei suderinti individualų probuojamojo priežiūros planą ir pagal jį užtikrinti R. P. paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – nemokamų darbų – įgyvendinimą bei priežiūrą (Probacijos įstatymo V skyrius Probuojamojo priežiūros planavimas ir vykdymas).

14.Kita vertus, įstatymų leidėjas yra nustatęs ir galimybę keisti probacijos sąlygas. Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo. Probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis (Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Iš esmės panašios nuostatos įstatymų leidėjo yra nustatytos tiek baudžiamojo, tiek baudžiamojo proceso įstatymuose (BPK 357 straipsnio 8 dalis, 358 straipsnis; BK 74 straipsnis).

15.Todėl apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino, jog Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius privalo vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus įpareigojimas vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį nekeičia teismo nuosprendžio esmės BPK 361 straipsnio taikymo kontekste, nes, kaip minėta pirmiau, bet kokiu atveju, įsiteisėjęs teismo nuosprendis be prieštaravimų privalo būti visas įvykdytas (BPK 346 straipsnio 1 dalis, 361 straipsnio 2 dalis).

16.Sutiktina su gynėjo teiginiais, kad apygardos teismas nepagrįstai nurodė, jog R. P. pažeidė jai taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas (t. 5, b. l. 81–84, 90). Tačiau tai savaime nedaro apskųstos nutarties neteisėta bei nepagrįsta. Nuteistajai R. P. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – galiojo iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. spalio 20 d. Kaip minėta anksčiau, būtent, atsižvelgus į tai, kad faktinė R. P. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje: 479 Mitcham Road, Croydon, ORO 3 HR, London, United Kingdom, ir buvo paskirta jai baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.

17.Aplinkybė, kad apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosprendžio vykdymo išaiškinimo nuteistosios R. P. baudžiamojoje byloje, nebuvo pranešta nuteistajai ar jos gynėjui (t. 6, b. l. 70), taip pat nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą apskųstąją nutartį. Priimta skundžiama nutartis buvo išsiųsta nuteistajai ir jai suteikta galimybė ją ginčyti (t. 6, b. l. 81). Pastebėtina, kad apskųstąja nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas, turėjęs įtakos nuteistosios teisinei padėčiai. Apskųstąja nutartimi nebuvo pabloginta R. P. teisinė padėtis.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios R. P. gynėjo advokato P. O. skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.