Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. V. atstovo advokato Vitalijaus Vasilionoko atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-728-743/2013 pagal pareiškėjos R. V. skundą suinteresuotiems asmenims Lazdijų rajono pirmojo notarų biuro notarei Stefanijai Valukonienei, A. Š. dėl Lazdijų rajono pirmojo notarų biuro notarės Stefanijos Valukonienės 2013-09-09 nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai nėra žinoma suinteresuoto asmens A. Š. paskutinė tiksli žinoma gyvenamoji vieta, nes pareiškėja su A. Š. nebendrauja ir nekontaktuoja jokiomis ryšio priemonėmis, taip pat neturi jokių dokumentų su nurodytu jos gyvenamosios vietos ar kitu adresu. Visi įmanomi būdai nustatyti suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos ar kitą adresą buvo panaudoti (2013-10-14 kreiptasi į GRT prie LR VRM, 2013-10-15 kreiptasi į VSDFV, 2013-10-17 kreiptasi į VĮ „Registrų centras“, 2013-10-23 pakartotinai kreiptasi į VSDFV);Pareiškėja vykdydama savo procesines pareigas įtraukė į bylą A. Š. suinteresuotu asmeniu, tai rodo, kad šio fakto net nemėgino nuslėpti, jį išviešino, tačiau nenurodė proceso dalyvio klaidingo, t. y. bet kokio adreso, tai rodo, jog pareiškėja elgiasi sąžiningai, neklaidindama teismo ir nesiekdama eliminuoti iš bylos suinteresuoto asmens;Teismas formaliai pritaikė CK 2.17 str. 2 d., kurioje nurodyta, jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta. Bet įstatyme nenumatyta kokios kyla pasekmės, kai fizinio asmens paskutinė tiksli gyvenamoji vieta nėra žinoma. Dėl to, 2013-11-07 patikslintu skundu pareiškėja teismo prašė suinteresuotam asmeniui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu;Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neužsiminė dėl ko procesinių dokumentų įteikimas suinteresuotam asmeniui nėra galimas viešo paskelbimo būdu ko pareiškėja ir prašė patikslintu skundu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio fizinio asmens deklaruotą, faktinę gyvenamąją vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nepavyksta gauti, arba fizinis asmuo yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas;Pirmosios instancijos teismo neįgyvendinamas reikalavimas užkerta pareiškėjai galimybę kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo. Išnaudojus visas galimybes sužinoti asmens gyvenamąją vietą yra pagrindas spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui (CPK 129 str.) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.) ;Pagal CPK 111 str. 2 d. 2 p. ir 3 p. nėra reikalavimo nurodyti asmens paskutinę žinomą tikslią gyvenamąją vietą, o kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus pareiškėjas turi nurodyti tik jei juos žino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame (atskirajame) skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįsta ir teisėta teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundas ir patikslintas skundas laikytas nepaduotais ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jei pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).

Pagal CPK 135 straipsnio pirmąją dalį teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Remiantis CPK 111 straipsnio antrosios dalies 2 punktu, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta. Taigi ieškovui su ieškiniu kreipiantis į teismą tenka pareiga nurodyti atsakovo duomenis, tarp jų ir gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamoji vieta turi būti nurodoma laikantis CK 2.16, 2.17 straipsniuose nustatytų taisyklių. Ieškinys priimamas ir civilinė byla iškeliama, jeigu ieškinio pareiškimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114, 135 straipsniai), taigi atitinka ir CPK 111 straipsnio antrosios dalies 2 punkte nustatytą reikalavimą nurodyti atsakovo – fizinio asmens – gyvenamąją vietą. Reikalavimu dėl dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos procesiniame dokumente nurodymo siekiama užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų informavimo apie bylos eigą ir procesinių dokumentų jiems įteikimą, o tuo pačiu proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principų įgyvendinimą, kitų dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėja nepašalino skundo trūkumo dėl suinteresuoto asmens A. Š. paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adreso nurodymo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja teikdama skundą dėl notarinių veiksmų (t. 1, b. l. 2-6) nurodė, jog suinteresuoto asmens A. Š. gyvenamoji vieta – Jonavos rajono savivaldybė. Pateikdama patikslintą skundą, pareiškėja ėmėsi papildomų veiksmų suinteresuoto asmens gyvenamajai vietai patikslinti ir teismui pateikė Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-10-21 pažymą, kurioje nurodyta, kad A. Š. apskaityta Jonavos rajono savivaldybėje, paskutinė gyvenamoji vieta pažymoje nenurodyta (t. 1, b. l. 17-23). Pareiškėja taip pat pateikė 2013-11-07 VSDFV Vilniaus skyriaus pažymą, kurioje nurodyta, jog A. Š. iki 2013-10-28 nėra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu (t. 1, b. l. 17-23). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, įrašų apie A. Š. turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje nerasta (t. 1, b. l. 12-13). Atsižvelgiant į tai, patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad suinteresuoto asmens A. Š. gyvenamoji vieta jai nežinoma, prašė procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui įteikti viešo paskelbimo būdu (t. 1, b. l. 17-23). Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja tinkamai vykdė 2013-10-04 Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartį, išnaudojo visas galimybes sužinoti suinteresuoto asmens gyvenamąją ar darbo vietą, ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus, pateikė teismui tai patvirtinančius duomenis. Remiantis šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo sutikti su skundžiamos nutarties motyvu, jog pareiškėja turėjo šalinti, bet nepašalino skundo trūkumo, susijusio su suinteresuoto asmens paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adreso nurodymu. Teismas daro išvadą, kad paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adreso nenurodymas procesiniame dokumente nelaikytinas skundo trūkumu, dėl kurio teismo proceso apskritai nebuvo įmanoma pradėti. Teismas negali priversti nurodyti paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adreso, jei byloje dalyvaujančiam asmeniui ji nėra žinoma. Teismų praktikoje numatyta, kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo (CPK 130 straipsnis) ar kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Tesimų praktika 36). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja patikslintame skunde prašo procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui įteikti viešo paskelbimo būdu. Konstatuotina, kad teismas negali atsisakyti priimti nagrinėti skundo vien dėl galimų procesinių dokumentų įteikimo sunkumų suinteresuotam asmeniui ir užkirsti pareiškėjai galimybę kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškėjos R. V. patikslinto skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjos R. V. patikslinto skundo suinteresuotiems asmenims Lazdijų rajono pirmojo notarų biuro notarei Stefanijai Valukonienei, A. Š. dėl Lazdijų rajono pirmojo notarų biuro notarės Stefanijos Valukonienės 2013-09-09 nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.