Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-17 · Administracinė byla Nr. I-1497-561/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-17
Bylos Nr.
I-1497-561/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00155-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
P. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1497-561/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00155-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos (toliau – ir VST), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodė, kad jis buvo konvojuotas 2017 m. spalio 6 d. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) per Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K), kur praleido beveik 4 dienas, į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN). Lukiškių TI-K, kur buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė ir bendravimas, negalėjo lankyti užsiėmimų. Todėl pareiškėjas jautėsi pažemintas, buvo pažemintas jo orumas. Pareiškėjas teigė, kad jei VST pareigūnai būtų veikę taip, kaip reglamentuoja įstatymai, nereikėtų jam patirti didžiulį psichologinį sukrėtimą, jam nekiltų emocinė depresija ir nebūtų patyręs neturtinės žalos.

Pareiškėjo įsitikinimu, VST nepagrįstai pareiškėją iš LAVL į Alytaus PN konvojavo per Lukiškių TI-K, bet ne tiesiogiai į Alytaus PN. Pažymėjo, jog nebuvo būtinybės pareiškėją konvojuoti planiniu konvojumi. VST, tvirtindama planinio konvojaus maršrutus, galėjo ir privalėjo numatyti tiesioginį planinį konvojaus maršrutą iš LAVL į Alytaus PN.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VST atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).

Pažymėjo, kad VST pareigūnai veikė teisėtai, pagal gautus sprendimus iš Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) pavaldžių įstaigų, konvojavo pareiškėją planiniais konvojais: 2017 m. rugsėjo 6 d. į Alytaus PN nurodytą paskirties punktą – LAVL; 2017 m. spalio 6 d. į LAVL nurodytą paskirtie punktą – Lukiškių TI-K. Pretenzijų ar skundų dėl šių konvojavimų iš pareiškėjo negauta. Departamentui pavaldžios įstaigos priėmė sprendimus dėl asmens konvojavimo: kada, kokiu būdu ir į kokius paskirties punktus konvojuoti pareiškėją, užtikrinant apsaugą. VST, gavusi paraišką konvojuoti pareiškėją planiniu konvojumi, LAVL priėmus sprendimą bei tinkamai suforminus dokumentus, privalėjo neatšaukiamai vykdyti minėtą sprendimą.

Departamentui pavaldžios įstaigos priima sprendimus dėl asmens konvojavimo: kada, kokiu būdu ir kokį paskirties punktą privalu konvojuoti asmenį. Minėtos įstaigos įformina asmens konvojavimo dokumentus: 1) konvojavimo paraišką; 2) konvojuojamųjų sąrašą; 3) konvojuojamojo asmens bylą užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma. Šie dokumentai yra pagrindas, kaip nurodyta Konvojavimo taisyklių 95 punkte, VST pareigūnams priimti asmenį konvojuoti. Minėtos įstaigos, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 11 punktu, pateikia VST rašytinę paraišką skirti konvojų (nurodant konvojaus rūšį) ir pristatyti konvojuojamąjį į paskirties punktus. Apie priimtą sprendimą dėl asmens konvojavimo fakto ir konvojavimo vykdymo aplinkybes (sąlygas) sprendimą priėmęs subjektas tik informuoja VST, kad jį privalu vykdyti nurodytomis aplinkybėmis. VST nenustatyta teisė ir (ar) pareiga kvestionuoti kompetentingo subjekto priimto sprendimo konvojuoti asmenį nustatytu laiku, būdu ir į nurodytą paskirties punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Pagal byloje surinktus duomenis, pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 6 d. iš Alytaus PN buvo konvojuojamas planiniu konvojumi į LAVL, pagal Alytaus PN 2017 m. rugsėjo 5 d. konvojavimo paraišką Nr. 8-9290 (b. 1. 19–20); 2017 m. spalio 6 d. iš LAVL konvojuotas planiniu konvojumi į Lukiškių TI-K, pagal LAVL 2017 m. spalio 5 d. konvojavimo paraišką Nr. S-4708 (b. l. 18); 2017 m. spalio 9 d. iš Lukiškių TI-K konvojuotas planiniu konvojumi į Alytaus PN, pagal LAVL 2017 m. spalio 6 d. konvojuojamųjų sąrašą Nr. 52-2346, kuriame nurodyta konvojavimo pagrindas yra grąžinamas dėl konvojuojamųjų pervežimo iš LAVL į Alytaus PN per Lukiškių TI-K (b. l. 17).

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

Pareiškėjo teigimu, VST nepagrįstai pareiškėją iš LAVL į Alytaus PN konvojavo per Lukiškių TI-K, bet ne tiesiogiai į Alytaus PN.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Planinis konvojus – konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku (Konvojavimo taisyklių 4.1 punktas). Konvojavimo taisyklių 11 punktas nustato, kad Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms, teritorinėms policijos įstaigoms yra pateikiama rašytinė paraiška skirti konvojų ir pristatyti konvojuojamuosius į paskirties punktus. Pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra: 95.1. konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma; 95.2. konvojuojamųjų sąrašas; 95.3. konvojavimo paraiška.

Taigi, teisės aktų nuostatos laidžia spręsti, jog apie priimtą sprendimą dėl asmens konvojavimo fakto ir konvojavimo vykdymo aplinkybių sprendimą priėmusi institucija tik informuoja VST, kad jį privalu vykdyti nurodytomis aplinkybėmis. VST nenustatyta teisė ir pareiga kvestionuoti institucijos, priėmusios sprendimą konvojuoti asmenį nustatytu laiku, būdu ir į nurodytą paskirties punktą. VST pagrįstai atsiliepime į skundą nurodė, kad ji nepriėmė individualaus sprendimo dėl pareiškėjo lydėjimo konkrečią dieną, konkrečiu konvojumi ir į tą ar kitą paskirties punktą. VST pareiškėją priėmė konvojuoti, remdamasi pataisos įstaigos užpildytais dokumentais, kuriuose buvo aiškiai ir imperatyviai nurodyta, kad pareiškėjas turi būti konvojuotas planiniu konvojumi į nustatytą paskirties punktą, gali vykti dėl savo sveikatos būklės.

Teismas konstatuoja, jog VST nepažeidė pareiškėjo teisių, gavusi tinkamai užpildytus pareiškėjo konvojavimo dokumentus ir neturėdama sveikatos priežiūros specialisto išvados, kad pareiškėjas negali būti konvojuojamas planine tvarka, pareigūnai neturėjo teisės atsisakyti konvojuoti pareiškėją iš LAVL į Lukiškių TI-K. VST tik organizuoja ir vykdo paties konvojavimo (lydėjimo su apsauga į paskirties punktą) procesą, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog konvojuojant pareiškėją pareigūnai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų, nustatytos konvojavimo tvarkos, todėl pareiškėjas dėl Viešojo saugumo tarnybos vykdytų jo konvojavimų neturtinės žalos CK 6.250 straipsnio prasme nepatyrė. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Teismas daro išvadą, kad ginčo atveju pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (VST) neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo P. D. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas