- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-26
- Bylos Nr.
- I-5705-386/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00476-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- Šilalės medžiotojų
- Atsakovas
- Šilalės rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- R. R.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės,
2019 m. liepos 24 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šilalės medžiotojų būrelio skundą atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R. dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Šilalės medžiotojų būrelis (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b.l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos komisijos dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos 2019 m. vasario 27 d. apžiūros aktą (toliau – ir Aktas, skundžiamas sprendimas).
Mano, jog skundžiamas apžiūros aktas neatitinka individualiam aktui keliamų reikalavimų, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl turi būti panaikintas. Skundą grindžia procedūriniais pažeidimais, nurodydamas, jog pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, žemės savininkai, valdytojai, naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamų gyvūnų padarytą žalą privalo nedelsdami pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo žalos pastebėjimo, o nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. į (duomenys neskelbtini) seniūniją kreipėsi 2019 m. sausio 7 d., tačiau pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos iki šiol nėra gavęs jokio pranešimo apie žvėrių daromą žalą pasėliams, esantiems (duomenys neskelbtini). Prašo atsižvelgti į faktinę aplinkybę, jog R.R., pateikdamas prašymą dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos, padarytos žalos plotą nurodė 12,3 ha, o skundžiamame akte plotas nurodytas 1,31 ha, nekonkretizuojant žemės sklypo ploto. Pabrėžia, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenis trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R. priklauso 10,00 ha žemės sklypas, o 2,30 ha žemės sklypas priklauso bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe tiek R.R., tiek D.R., todėl visiškai neaišku, ar žala buvo padaryta tik R. R. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
Akcentuoja, jog buvo nuvykęs į įvykio vietą, apžiūrėjo šernų išknistą pievą, tačiau buvo neįmanoma suprasti trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio sklypo ribų, nes nebuvo jokių riboženklių, pievų dydis buvo didesnis, galėjo ribotis su kitų žemės sklypų savininkų pievomis.
Pabrėžia, jog 2019 m. balandžio 11 d. iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos gavo skundžiamą sprendimą, iš kurio negalima suprasti, kokia metodika vadovautasi ir kokias formules taikant buvo apskaičiuota žala. Akcentuoja, jog skundžiamame sprendime nėra nurodytas teisinis pagrindas, todėl skundžiamas aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, ir tai yra pagrindas jį panaikinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašo tenkinti skundą jame ir teismo posėdžio metu išsakytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, jog skundžiamas aktas nebuvo surašytas 2019 m. vasario 27 d. apžiūrint žemės sklypą vietoje, nebuvo daryti jokie matavimai dėl šernų sugadintų žemės ūkio plotų, Komisijos posėdyje nedalyvavo narys Vidas Toleikis, nors aktas pasirašytas ir šio komisijos nario.
Atsiliepimas
Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (b.l. 14-16) iš dalies nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimu.
Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, savivaldybė per seniūnijas registruoja žemės, miško, vandens telkinių sklypų savininkų, valdytojų, ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą bei sudaro komisijas medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti ir organizuoja komisijų darbą. Teigia, jog medžiojamų gyvūnų padarytą žalą vertina Šilalės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija, sudaryta Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. DĮV-1531. Paaiškina, jog savivaldybės administracijoje 2019 m. sausio 8 d. buvo gautas R. R. 2019 m. sausio 7 d. prašymas, kuris elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) seniūnijai išpasiųstas 2019 m. sausio 11 d. Pabrėžia, jog seniūnija registruotu laišku pareiškėjui išsiuntė R. R. prašymą, tačiau negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių minėto laiško pareiškėjas negavo. Pažymi, jog Komisija negalėjo per 7 dienas suorganizuoti komisijos posėdžio dėl pasikeitusių meteorologinių sąlygų (iškrito sniegas), todėl 2019 m. vasario 26 d. telefonu buvo informuotas medžiotojų būrelio pirmininkas, jog 2019 m. vasario 27 d. komisija vyks apžiūrėti ir įvertinti R.R. žemės ūkio pasėliams padarytą žalą.
Argumentuoja, jog Komisija medžiojamų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavo pagal Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (toliau – ir Metodika) ir surašė Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą pagal Metodikos 1 priedą bei Šilalės rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos veiklos nuostatų priedą. Paaiškina, jog 10 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybės teise priklauso R. R., kitas 2,3 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso R. R. ir D. R. Pabrėžia, jog abu minėti žemės sklypai yra viename plote, atskiri žemės sklypai nesuformuoti, todėl neįmanoma nustatyti kokiame žemės sklype buvo padaryta žala žemės ūkio pasėliams. Dėl šios priežasties Komisija akte nurodė bendrą žemės sklypų plotą – 12,30 ha, ir pažeidimą nustatė 1,13 ha plote. Pripažįsta, jog ne visiškai tinkamai atliko teisės aktuose numatytas procedūras.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra (b.l. 52).
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepimo į skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovės atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. DĮV – 1531 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo ir komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) sudarytos Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. vasario 27 d. medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto, jo numeris nenurodytas (toliau – ir Aktas, skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga patvirtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. 2019 m. sausio 7 d. prašymu dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos (b.l. 23) kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją, prašydamas organizuoti medžiojamų gyvūnų padarytos žalos įvertinimą. Prašyme nurodyta, jog 2019 m. sausio 6 d. pastebėjo jam priklausančiuose 12,3 ha ploto žemės sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio daugiamečių žolių pasėliuose esančiuose (duomenys neskelbtini), laisvėje gyvenančių medžiojamų gyvūnų padarytą žalą. Duomenys iš dokumentų valdymo sistemos (DVS) patvirtina, jog prašymas gautas Šilalės rajono savivaldybės administracijoje 2019 m. sausio 8 d., tą pačią dieną raštas buvo nukreiptas vykdyti Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjui ir Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiajai specialistei, kitą dieną (2019 m. sausio 9 d.) – Žemės ūkio skyriaus vyriausiasiems specialistams ir tik 2019 m. sausio 11 d. Žemės ūkio vyriausiojo specialisto elektroniniu paštu buvo persiųstas (duomenys neskelbtini) seniūnijai (b.l. 17-20). Kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) seniūnija 2019 m. sausio 11 d. raštu Nr. D2-7 trečiojo suinteresuoto asmens prašymą su kitais dokumentais išsiuntė pareiškėjui Šilalės medžiotojų būreliui (b.l. 22), kuris 2019 m. vasario 18 d. grąžintas kaip neįteiktas (b.l. 21).
Skundžiamame sprendime nurodyta, jog 2019 m. vasario 27 d. Komisijos nariai A. O., E. L. ir V. T. (Komisijos sudėtis patvirtinta 2018 m. spalio 19 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-1176, b.l. 37-39), dalyvaujant pareiškėjo Šilalės medžiotojų būrelio pirmininkui V. R., nedalyvaujant R. R., vietoje apžiūrėjo medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams. Apžiūros akte konstatuota, jog bendras žemės ūkio pasėlio būklės įvertinimas vietoje įvyko 2019 m. vasario 27 d. ir komisija, apžiūrėjusi R. R. priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nustatė, kad pievos, kurios yra 12,30 ha ploto, yra šernų išknistos, o pažeidimas nustatytas 1,31 ha žemės sklypo plote. Nuostoliai pievoims ir ganyklos įvertinti 278,12 Eur suma.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (toliau – ir Medžioklės įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.), nustatantis visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu, be kita ko, medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.), detalizuojanti Medžioklės įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus, t. y. dėl medžiojamųjų gyvūnų pakenkimų žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi taikyti žemės ūkio pasėlių savininkas.
Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnis, Medžioklės įstatymo 18 straipsnis nustato laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų ir valstybės prievolę atlyginti laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams, numato atvejus, kai ši prievolė atsiranda.
Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.
Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apibrėžiama kaip žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami (Metodikos 6.1 punktas).
Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą <...> medžioklės plotų naudotojas privalo atlyginti, kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus <...>. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis).
Metodikos 7 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1 punktas); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (7.2 punktas). Pagal Metodikos 10 punktą, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas (toliau ‒ normatyvinės kainos). Apskaičiuojant žalos piniginę išraišką dėl daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų pakenkimo, prie negautos produkcijos vertės pridedamos daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos, nurodytos normatyvinėse kainose.
Sprendžiant dėl pareiškėjo skundžiamo atsakovės priimto Akto teisėtumo ir pagrįstumo, analizuotini aukščiau nurodytuose teisės aktuose keliami privalomieji reikalavimai Aktui, komisijos žalai apskaičiuoti pareigos, žalos dydžio nustatymo kriterijai, jų taikymo aspektai.
Iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, matyti, jog komisija kiekvienu atveju privalo apžiūrėti pakenktus pasėlius, užpildyti Metodikos 1 priede įtvirtintos formos apžiūros aktą, prie jo pridėti visą apžiūros metu užfiksuotą medžiagą bei dokumentus, išmatuoti visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, ir tik tada vertinti, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis, o tais atvejais, kai atskiri pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinį svertinį pasėlio pakenkimo intensyvumą apskaičiuoti pagal Metodikos 7.2 papunktyje įtvirtintą formulę.
Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1126/2014; 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-725-624/2019).
LVAT yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galbūt teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamus reikalavimus (žr., pvz., 2009 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2019 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-106-629/2019).
Byloje vertintina skundžiamo administracinio akto atitiktis Medžioklės įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo bei Metodikoje nustatytiems reikalavimams.
Kaip jau minėta, pagal Metodikos 7 punktą, žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, pasėlio pakenkimo intensyvumas, o tai reiškia, jog plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, o pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (7.2 punktas). Taigi, Metodikos 7.1 punkte yra aiškiai reglamentuojama, jog turi būti atliekami matavimai pažeistam plotui nustatyti. Iš skundžiamo akto matyti, jog buvo apžiūrėtas 12,30 ha žemės plotas ir pažeidimas nustatytas 1,31 ha plote. Kai tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys (b.l. 24-27) patvirtina, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklauso 10,00 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus 1996 metų sausio 14 d.), bendrąja jungtine nuosavybės teise R. R. ir D. R. priklauso 2,3 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus 1999 m. vasario 2 d.). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių matavimo prietaisais Komisijos narių atliktus žemės sklypo matavimus pažeistam plotui nustatyti, todėl nėra galimybės įvertinti bendro R. R. nurodytų pasėlių pakenkimo laipsnio. Pagal pateiktas fotonuotraukas (b.l. 43-47) tikėtina, kad plotai buvo nustatyti komisijos narių tik vizualiai įvertinus žemės sklypą ir pažeistus plotus. Apie tai, kad jokie matavimai vietoje nebuvo atlikti teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjo atstovas, 2019 m. vasario 27 d. dalyvavęs žemės sklypo apžiūroje. Atsakovės atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad žemės skypų ribos nėra nustatytos, todėl nebuvo įmanoma nustatyti konkrečių plotų ribų, nešalina Komisijos narių nuo pareigos tinkamai atlikti Metodikoje numatytas pareigas. Pažymėtina, kad R. R. prašyme žemės sklypo plotas nurodytas 12,30 ha, o Komisija pažeidimus nustatė 1,31 ha plote, kuris pagal bylos duomenis neaišku kam priklauso (ar asmeninės nuosavybės teise trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise trečiajam suinteresuotam asmeniui ir jo sutuoktinei, neatmetama galimybė, jog ir su sklypais besiribojantiems kitiems asmenims).
Skundžiamame akte padaryti nuostoliai įvertinti 278,12 Eur suma, nenurodant pagal kokią formulę ji apskaičiuota. Akivaizdu, jog Komisija nesivadovavo Metodikos 7.2 papunktyje įtvirtinta formule. Pažymėtina, jog teisės aktuose Komisijai yra nustatyta imperatyvi pareika kiekvienu konkrečiu atveju tiksliai išmatuoti pakenktus plotus bei esant, nevienodam pakenkimui, nustatant pakenkimo laipsnį, taikyti Metodikos 7.2 papunktyje įtvirtintą formulę. Nagrinėjamu atveju šių reikalavimų nebuvo laikytasi. Kadangi Akte nenurodyta nuostolių apskaičiavimo formulė, neaišku, ar tinkamai nustatytas pakenkimo intensyvumas, ar prie negautos produkcijos vertės pridėtos daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos, nurodytos normatyvinėse kainose.
Vertintina tai, kad skundžiamame akte nėra nurodytas ir jo priėmimo teisinis pagrindas, o tik apsiribota nuostolių apskaičiavimu, nenurodant aiškios formulės. Kaip minėta aukščiau pagal suformuotą teisminę praktiką, tokiam administraciniam aktui taikytinos VAĮ nuostatos. Todėl vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į nurodytą LVAT praktiką, Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, sprendimo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių, o nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Šių reikalavimų nebuvo laikomasi nagrinėjamu atveju, kadangi ne tik nenurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, tačiau aiškiai neapibrėžtos ir faktinės aplinkybės (dėl ploto ribų, jų nustatymo, taip pat nurodyta, jog žala padaryta pievoms, o apskaičiuojant nuostolius, nurodyta, jog žala padaryta tiek pievoms, tiek ganykloms, nenurodytos, kokios augalinės kultūros žemės sklype auga, kad būtų galima sklypą vertinti kaip pievą ar kaip ganyklą, nenurodyta nuostolių apskaičiavimo formulė).
Neturi būti nepastebėti ir procedūriniai pažeidimai, kuriuos iš atsiliepimo motyvų matyti, jog pripažįsta ir pati atsakovė. Ginčijamas sprendimas priimtas praleidus Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje ir Šilalės rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos veiklos nuostatų, patvirtintų Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. DĮV-1531 (toliau – ir Veiklos nuostatai) 22 punkte nurodytus terminus. Teisinio vertinimo nekeičia ir atsakovės atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog gautas prašymas DVS sitemoje buvo nukreiptas netinkamam subjektui, dėl ko į (duomenys neskelbtini) seniūniją buvo perduotas praleidus nustatytą 3 dienų terminą, o dėl nepalankių oro sąlygų nepavyko suorganizuoti Komisijos posėdžio per 7 dienas. Pažymėtina, jog R.R. prašymas 2019 m. sausio 8 d. be kita ko buvo perduotas Žemės ūkio skyriaus vedėjui A. O., kuris yra Komisijos pirmininkas, todėl akivaizdu, kad terminai dėl prašymo perdavimo, Komisijos posėdžio organizavimo jam buvo žinomi. Iš bylos medžiagos matyti, jog Akto priėmimo terminai Komisijoje teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pratęsti. Pagrįstais laikytini pareiškėjo atstovo nurodyti skundžiamo akto trūkumai dėl Akto numerio nenurodymo. Pagal Veiklos nuostatų 10 punktą komisijos įvertinimo aktas ir patikros darbas laikomas teisėtu, kai atliekant atitinkamus veiksmus dalyvauja ne mažiau kaip ½ visų Komisijos narių. Kaip matyti iš skundžiamo akto jį pasirašė 3 Komisijos nariai, kaip pagal 2018 m. spalio 19 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-1176 sudarytos Komisijos sudėtį sudaro 8 nariai. Vadinasi, Komisijos sudėtis buvo neteisėta, net nevertinant pareiškėjo atstovo nurodytos aplinkybės, jog 2017 m. vasario 27 d. apžiūroje nedalyvavo komisijos narys Vidas Toleikis (akte jis pasirašė).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, skundžiamas teisės aktas (jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Pagrindas panaikinti skundžiamą teisės aktą dėl procedūros pažeidimo atsiranda tik tuomet, kai nustatoma, jog procedūros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertinimu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-412-442/2018, 2018 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-672-442/2018).
Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščau nurodyti skundžiamo akto procedūriniai pažeidimai yra pripažintini esminiais pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pažeidimais, lemiančiais individualaus administracinio akto – Sprendimo – nepagrįstumą ir neteisėtumą.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiamas aktas naikintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas prašo atlyginti sumokėtą žyminį mokestį – 30 Eur.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į savo išlaidų atlyginimą.
Žyminio mokesčio mokėjimo prievolė sąlygota ABTĮ, todėl pareiškėjui priteistinas iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 30 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjo Šilalės medžiotojų būrelio skundą atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai dėl akto panaikinimo.
Panaikinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos komisijos dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos 2019 m. vasario 27 d. apžiūros aktą.
Priteisti pareiškėjui Šilalės medžiotojų būreliui iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 30 Eur (trisdešimt eurų) sumokėtą žyminį mokestį.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.