- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- N-444-3829-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00008-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Č. P. (Č. P. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimo Č. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė Č. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2009 m. kovo 8 d., apie 12 val. 50 min., kelio Vilnius-Utena 15 kilometre, vairavo automobilį, būdamas neblaivus (2,18 promilės), su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 18 d. nutarimu Č. P. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir skyrė: pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį – 30 litų baudą; pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; nuobaudas subendrinęs teismas Č. P. skyrė galutinę nuobaudą paskirti 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Č. P. padaryti ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyti pažeidimai yra įrodyti rašytine bylos medžiaga, apklaustų liudytojais policijos pareigūnų A. B. ir V. Ž. (surašiusių tarnybinius pranešimus apie pažeidimą) objektyviais ir patikimais, tarpusavyje sutampančiais, parodymais apie pažeidimą. Teismas atmetė ir nesivadovavo liudytojos J. G. (kuri yra Č. P. sugyventinė ir turi suinteresuotumą, kad pažeidėjas išvengtų atsakomybės) bei liudytojų S. V. , S. M. , S. S. , E. S. , S. R. , kurie yra Č. P. pažįstami, kaimynai, giminės, todėl irgi turi suinteresuotumą byloje, parodymais, o be to minėti liudytojai nebuvo automobilyje ar prie jo, kai automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Teismas nesivadovavo ir liudytojų A. B. , Č. S. parodymais, nes jie nebuvo pažeidimų padarymo įvykio vietoje. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog liudytojų S. P. , J. M. , D. L. , įvykio metu buvusių kartu su pažeidėju Č. P. jo automobilyje, parodymais nebuvo paneigta aplinkybė, jog būtent Č. P. tą dieną vairavo automobilį iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad šie liudytojai yra pažeidėjo pažįstami, todėl jų parodymais nėra pagrindo vadovautis. Č. P. ir jo atstovo argumentus, apie tai, kad būtent D. L. vairavo automobilį iki sustabdymo ir kadangi jis turi ryšių, tai protokolą pareigūnai surašė ne jam, o būtent pažeidėjui bei, jog policijos pareigūnai buvo šališki ir turėjo savanaudiškų tikslų, buvo sumušę Č. P. , teismas laikė gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės už pažeidimų padarymą. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, kiekį, jų padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį (nedirba, 1 kartą baustas už KET pažeidimą, bauda sumokėta, galiojančių nuobaudų neturi), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.
II.
Č. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad transporto priemonės nevairavo, ją vairavo D. L. , pareigūnas į jo paaiškinimus nekreipė dėmesio, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o kitus kartu važiavusius asmenis paleido. Teismas vadovavosi pareigūnų A. B. ir V. Ž. parodymais, nors jie yra nenuoseklūs ir skirtingi. Teigia, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo laikomasi ATPK 260 straipsnio reikalavimų, t. y. nebuvo nurodyti visi liudytojai, protokolas jam buvo įteiktas tik kitą dieną. Taip pat nurodo, kad D. L. tvirtino, kad turi ryšių su policijos pareigūnais, kas galėjo lemti veikimą prieš Č. P. .
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n statuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Č. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Apeliantas neigia vairavęs automobilį ir iš esmės nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarime atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apklaustų liudytojais policijos pareigūnų A. B. ir V. Ž. paaiškinimai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, liudytojai detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą, taip pat nenustatė prieštaravimų. Teisėjų kolegija taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų J. G. , S. V. , S. M. , S. S. , E. S., S. R. , kurie nebuvo automobilyje ar prie jo, kai automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, be to, yra Č. P. pažįstami, kaimynai, giminės. Teismas taip pat pagrįstai nesivadovavo ir liudytojų A. B. , Č. S. parodymais, nes jie taip pat nebuvo pažeidimų padarymo įvykio vietoje. Pastebėtina, kad nors teismas ir nesirėmė liudytojų S. P. , J. M. , D. L. parodymais, tačiau būtent šie asmenys buvo kartu su Č. P. , tačiau nepatvirtino jo pateikiamos įvykio versijos. Apelianto paaiškinimai, kad automobilį vairavo D. L. , kuris turi ryšių su policijos pareigūnais, kas galėjo lemti veikimą prieš Č. P. , nelaikytini pagrįstais, nes jų nepatvirtina jokie įrodymai, todėl vertintini kritiškai, kaip apelianto pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Apelianto nurodomos aplinkybės, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyti visi liudytojai, o protokolas jam buvo įteiktas tik kitą dieną, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, jog padaryti pažeidimai nelaikytini esminiais, apelianto teisių nepažeidė, įtakos įrodymų vertinimui ir padarytų pažeidimų kvalifikavimui neturėjo. Kaip matyti iš bylos medžiagos nagrinėjamoje byloje liudytojais buvo apklausti A. B. , V. Ž., J. G. , S. V. , S. M., S. S. , E. S., S. R. , A. B. , Č. S. , S. P. , J. M., D. L.. Daugumą iš jų apklausti liudytojais prašė pats apeliantas. Vien tai, kad visi šie asmenys nebuvo nurodyti protokole kaip liudytojai nesudaro pagrindo administracinio teisės pažeidimo protokolą laikyti neišsamiu ar neteisėtu. Aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas Č. P. įteiktas kitą dieną nuo jo surašymo nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytina esminiu pažeidimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos teisės Č. P. išaiškintos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą 2009 m. kovo 8 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną (2009 m. kovo 26 d.) turėjęs vykti teismo posėdis Č. P. prašymu buvo atidėtas ir įvyko 2009 m. kovo 31 d., jame dalyvavo Č. P. ir jo advokatas, taigi asmuo turėjo laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui, pasirūpinti atstovavimu ir realizuoti kitas teises.
Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 6 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, paskirta laikantis ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklių, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, teisėjų kolegija nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Č. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.