- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-31
- Bylos Nr.
- N-575-6605-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. gegužės 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. S. dėl to, kad jis tą pačią dieną, 20 val. 40 min., Ateities gatvėje, Švenčionėlių miestelyje, Švenčionių rajone, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,34 promilių girtumas) ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 6 dalį, 129 straipsnį, 130² straipsnį.
II.
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 10 d. nutarimu E. S. už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 20 parų administracinį areštą su transporto priemonės BMW 520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad padarytas pažeidimas įrodytas liudytojų E. S. bei V. F. paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės paėmimo protokolu, pažyma apie KET pažeidimus. Teismas kritiškai vertino P. G., V. V., J. M. ir E. F. parodymus dėl galimo noro padėti pažįstamam, draugui ir kaimynui E. S. išvengti administracinės atsakomybės. P. G. parodymus teismas laikė neįtikinamais abejodamas asmens sutikimu vairuoti automobilį neturint teisės vairuoti transporto priemones, taip pat dėl to, kad liudytojai E. F., E. S. ir V. F. teigė nematę šio asmens, vairuojančio automobilį. Teismas pažymėjo, jog liudytojas J. M. posėdžio metu negalėjo nurodyti net metų mėnesio, kada jis su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu važiavo automobiliu BMW, nors tai buvo vos prieš kelias savaites, neprisiminė ir kitų įvykio detalių. Policijos pareigūnai E. S. ir V. F. nurodė, kad nei P. G., nei J. M. pažeidimo padarymo metu įvykio vietoje nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti policijos pareigūnų duotais parodymais, bei atkreipė dėmesį į tai, jog E. S. ne tik atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole ar parašyti paaiškinimą, bet ir nenurodė su juo važiavusių asmenų. Atsižvelgęs į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2008 m. spalio 15 d. baustas už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, teismas pripažino, kad padaryta veika atitinka ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl administracinę bylą dalyje dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 129 straipsnyje numatytų pažeidimų nutraukė. Skirdamas administracinį areštą minimaliam terminui su transporto priemonės konfiskavimu teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta E. S. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
III.
Apeliantas E. S. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų V. V., P. G., J. M. ir E. F. parodymus, nes šie asmenys buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teigia, kad policijos pareigūnų teisme duoti parodymai prieštaringi, kas kelia abejonių dėl šių asmenų parodymų, o pareigūnas E. S. turėjo asmeninių priežasčių kerštauti apeliantui. Pažymi, jog nesant galimybės tiksliai nustatyti faktinių bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas turėjo skirti techninę ekspertizę. Taip pat mano, kad policijos pareigūnai negalėjo tiksliai matyti asmens, sėdėjusio prie BMW automobilio vairo, ar asmenų, išlipančių iš automobilio. Šias aplinkybes patvirtina pareigūno V. F. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai. Dėl šių aplinkybių mano, kad administracinė byla išnagrinėta nevisapusiškai, nepašalinti byloje esantys prieštaravimai, nenustatytos tikslios įvykio aplinkybės, todėl apylinkės teismo nutarimas naikintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu E. S. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, kuris įtvirtina, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Tačiau apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia savo kaltę ir ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu padaryta išvada apie asmens kaltę dėl inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad E. S. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuosekliais ir iš esmės tapačiais policijos pareigūnų parodymais, kuriais pareigūnai detaliai ir įtikinimai paaiškino, jog prasilenkę su E. S. vairuojamu automobiliu BMW 520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apsisuko ir nuvažiavo paskui automobilį, įtardami, kad vairuotojas yra neblaivus. Automobilis BMW netrukus sustojo ir iš vairuotojo pusės pamatė išlipantį E. S., kuriam, patikrinus neblaivumą, buvo nustatytas 1,34 promilių girtumas (b. l. 22, 26, 27). Nors apeliantas teigia, kad policijos pareigūnas E. S. yra suinteresuotas apeliantą patraukti administracinėn atsakomybėn, tačiau jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti policijos pareigūno V. F. duotais parodymais, kurie iš esmės sutampa su E. S. parodymais, apeliantas nenurodė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotais parodymais.
Apeliantas neneigia buvęs neblaivus, tačiau neigia vairavęs automobilį nurodydamas, kad automobilį vairavo P. G.. Tačiau šią aplinkybę paneigia policijos pareigūnų E. S. ir V. F. parodymai, iš kurių matyti, kad automobilyje važiavo tik du asmenys – V. V. ir prie vairo sėdėjęs asmuo, kuris ir buvo būtent E. S., taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 4) bei transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 5). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojų V. V., E. F., J. M. ir P. G. parodymus atsižvelgdamas į tai, kad šie asmenys yra draugai, todėl yra galimai suinteresuoti padėti E. S. išvengti administracinės atsakomybės. Be to, liudytojų J. M. ir P. G. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, vertinti kritiškai ir dėl to, kad byloje esantys duomenys bei šių asmenų prieštaringi ir nelogiški parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl šių asmenų buvimo įvykio vietoje pažeidimo padarymo metu.
Tad, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad E. S. 2009 m. gegužės 12 d., 20 val. 40 min., Ateities gatvėje, Švenčionėlių miestelyje, vairavo automobilį būdamas lengvo neblaivumo laipsnio (1,34 promilių girtumas). Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), todėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o E. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. S. apeliacinį skundą atmesti.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.