- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- eI-2185-171/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00812-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
atsakovės Lietuvos kariuomenės atstovui L. M., atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui V. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo dalies ir sutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, kuriuose prašo:
1) Panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. P-247 „Dėl mjr. V. K. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ 3 punktą (toliau – Įsakymas).
2) Panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. vasario 19 d. kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartį Nr. VL-100.
3) Panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. P-508.
Paaiškina, kad krašto apsaugos ministrui 2017 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį Nr. DS-819 ir išleisti jį į atsargą.
Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininko 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. KKM-45, 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. KKM-117, 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. KKM-50 ir 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. KKM-106 buvo siunčiamas į įvairius kursus, vykstančius uždarojoje akcinėje bendrovėje „Baltijos kompiuterių akademija“, ir, vadovaujantis Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininko 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. KKM-60, buvo siunčiamas į kursus, vykstančius „IT ProTraining“ mokymo centre, priklausančiame mažajai bendrijai „Endorsa“.
Nurodo, kad su 2018 m. sausio 15 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo personalo valdybos J1 viršininką prašydamas apskaičiuoti su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos kėlimu susijusias išlaidas, patirtas tik paskutinės profesinės karo tarnybos sutarties galiojimo metu, nes pagal anksčiau sudarytą terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį savo įsipareigojimus įvykdė. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kompiuterių akademija“ nėra Lietuvos mokymo įstaiga, ji turi tik švietimo teikėjo statusą, MB „Endorsa“ taip pat nėra Lietuvos mokymo įstaiga pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą ir nėra užregistruota Švietimo ir mokslų ministerijos Švietimo ir mokslų institucijų registre, todėl išlaidų apskaičiavimas už dalyvavimą šių įmonių organizuotuose kursuose neatitinka krašto apsaugos ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. V-691 patvirtinto Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir išlaidų sudėties aprašo (toliau – Išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir sudėties aprašas) 5.2 papunkčio nuostatų. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas neatsižvelgė į šiame tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas neatsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas tampa antriniais teisės šaltiniais, reglamentuojančiais tas tarnybinių ginčių aplinkybes, kurių nereguliuoja pagrindinis karo tarnybą reglamentuojantis teisės aktas – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – KASOKTĮ) bei specialieji teisės aktai, kurie reguliuoja tarnybinę veiklą (Karo tarnybos statutas, Drausmės statutas ir kt.), ir įstatymus įgyvendinantys teisės aktai (krašto apsaugos ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. V-691).
Pritaikius Darbo kodekso 37 straipsnio 2 dalį, išieškomų išlaidų apskaičiavimui už mokymą, profesinį parengimą ir kvalifikacijos tobulinimą atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Pažymi, kad Ryšių ir informacinių sistemų saugumo skyriaus viršininko pareigybės aprašyme nustatytas reikalavimas būti baigus specialiuosius kursus, į kurios buvo siunčiamas Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininko įsakymais, todėl patirtos išlaidos negali būti pripažintos susijusiomis su darbuotojo žiniomis ar gebėjimais, viršijančiais darbo veiklai keliamus reikalavimus.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą įsakymą dėl mokymo išlaidų grąžinimo.
Atsiliepimas
Atsakovė KAM atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodo, kad, pagal KASOKTĮ 31 straipsnį, profesinės karo tarnybos sutartis yra KAM ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo KAM priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas.
Paaiškina, kad pareiškėjas į profesinę karo tarnybą buvo priimtas nuo 1999 m. vasario 17 d., sudarius PKT (profesinės karo tarnybos) sutartį Nr. 688, kuri buvo pratęsta iki 2022 m. sausio 4 d. Taigi, pareiškėjas, savanoriškai pasirašydamas PKT sutartį Nr. 819, įgijo profesinės karo tarnybos kario statusą ir įsipareigojo tarnauti profesinėje karo tarnyboje iki 2022 m. sausio 4 d. KASOKTĮ ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Kadangi pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. y. pareiškėjo iniciatyva prieš profesinėje karo tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą), todėl, vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 2–3 dalimis, pareiškėjas privalo atlyginti atsakovei krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį nurodė, kad sutinka ir patvirtina, kad PKT sutartis būtų nutraukta krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 patvirtinto Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkto pagrindu. Priežastys, kodėl pareiškėjas prarado motyvaciją tarnauti profesinėje karo tarnyboje, yra subjektyvios, šeiminės ir negali būti pripažintos nuo jo valios nepriklausančiomis ar nepašalinamomis.
Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad jis neprivalo grąžinti mokymo išlaidų, patirtų mokantis UAB „Baltijos kompiuterių akademija“ ir MB „Endorsa“ organizuojamuose (teikiančiuose mokymo paslaugas) kursuose. Pažymi, kad, pagal KASOKTĮ 44 straipsnio 3 dalį, išlaidų, susijusių su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginimas nepriklauso nuo to, kokioje mokymo įstaigoje ar įmonėje, teikiančioje mokymo paslaugas, vyko kario profesinis parengimas ir kvalifikacijos tobulinimas.
Taip pat nesutinka su argumentais, kad jis turėtų grąžinti išlaidas, patirtas tik galiojant paskutinei PKT sutarčiai – nuo 2017 m. vasario 18 d., nes, pagal anksčiau sudarytas terminuotas PKT sutartis, jis savo įsipareigojimus yra įvykdęs. Pareiškėjas į profesinę karo tarnybą priimtas nuo 1999 m. vasario 17 d. ir PKT buvo tęsiama nepertraukiamai iki pat jo PKT sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos) dienos, šiose sutartyse nurodyta, kad jos yra PKT sutarties Nr. DS-819 tęsinys.
Dėl Darbo kodekso taikymo pažymi, kad profesinės karo tarnybos karių tarnybos santykius, profesinės karo tarnybos sutarčių sudarymo ir nutraukimo pagrindus, sąlygas, karių atleidimo tvarką nustato KASOKTĮ. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. Taigi, šiuo atveju turi būti taikomos specialaus įstatymo – KASOKTĮ – nuostatos.
Nurodo, kad 2018 m. vasario 2 d. pažymoje Nr. VL-69 įtrauktos kelionės išlaidos 12,12 Eur, kurios nesusijusios su pareiškėjo mokymosi išlaidomis, todėl bendra atlygintina išlaidų suma sudaro 6 900 Eur.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad tai, jog pareiškėjas, nutraukęs profesinės karo tarnybos sutartį, sudarė kario savanorio tarnybos sutartį bei įsidarbino UAB „Paysera“, nesudaro pagrindo jam grąžinti mokymo išlaidas visų pirma dėl to, kad kario savanorio ir profesinės karo tarnybos kario statusas yra skirtingas ir tai visiškai nereiškia grįžimo į tarnybą.
Atsakovė Lietuvos kariuomenė atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodo, kad jei su kariu prieš terminą nutraukiama tarnybos sutartis, jis turi iš karto ar dalimis atlyginti, sudarius su paskutinės tarnybos vietos vadovu susitarimą, ne didesnes kaip 3 paskutinių metų laikotarpį jo atžvilgiu patirtas išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, kai ši grąžintina suma nurodoma kario išleidimo į atsargą įsakyme. Kadangi pareiškėjo PKT sutartis nutraukta jo iniciatyva prieš PKT sutartyje įsipareigotą terminą, t. y. KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl taikytinos KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalys ir jis turėtų atlyginti jo mokymui (kvalifikacijos tobulinimui ir profesiniam parengimui) išleistas lėšas.
Pareiškėjas su KAM 1999 m. vasario 17 d. sudarė PKT sutartį, sutiko ją pratęsti, tarnauti karo tarnyboje iki 2022 m. sausio 4 d., t. y. pareiškėjo tarnyba nuo pat PKT 1999 m. pradžios iki 2018 m. vasario 19 d. (KAM įsakymu PKT sutartis nutraukta pačiam prašant) vyko be pertraukų – buvo tęstinė.
Pareiškėjas sudarydamas PKT sutartį savanoriškai įsipareigojo karo tarnybą atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. Viena iš bendrųjų kario pareigų yra tobulinti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias ir lavinti įgūdžius, taigi, pasirašydamas PKT sutartį prisiėmė pareigą siekti įgyti nustatytoms kario pareigoms (funkcijoms) atlikti reikiamą kvalifikaciją. Į informacinių technologijų specialistams skirtus kursus (2016 m. gegužės 3–5 d., 2016 m. lapkričio 14–17 d., 2017 m. gegužės 15–18 d., 2017 m. birželio 26–30 d., 2017 m. gruodžio 11–13 d.) buvos siunčiamas įsakymais, kai vykdė Ryšių ir informacinių sistemų saugumo skyriaus viršininko pareigas. Taigi, grąžintinų mokymo išlaidų suma buvo skirta pareiškėjo reikiamai kvalifikacijai įgyti ir palaikyti.
Pažymi, kad PKT karių mokymą, profesinį parengimą ar kvalifikacijos tobulinimą ar išlaidų grąžinimą visapusiškai sureguliuoja kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys KASOKTĮ, Karo tarnybos statutas, Aprašas, todėl pareiškėjo siūlymas taikyti šiame ginče Darbo kodekso nuostatas dėl mokymosi išlaidų atlyginimo turėtų būti atmestas.
Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos mokymo įstaigos samprata neturėtų būti apribojamai vertinama tik per formalumo prizmę ir nepagrįstai laikoma, kad jeigu papildomas kompetencijas suteikianti įmonė, įstaiga ar organizacija nėra įtraukta į valstybės registrą, tai jos suteikiamos paslaugos nėra priskirtinos tinkamam mokymui ir savo iniciatyva nutraukiančio karo tarnybą kario neturėtų būti atlyginamos. Tokio pobūdžio švietimą, kuris buvo suteiktas pareiškėjui dėl karo tarnybos metu vykdomos specifinės kompetencijos reikalaujančios veiklos, skatina tarnybos poreikiai (kvalifikacijos tobulinimas, profesinės kompetencijos stoka) neatsižvelgiant į tai, ar tą mokymą suteikianti įstaiga įrašyta į valstybės registrus, ar ne. Be to, KASOKTĮ išieškomas išlaidų sumas nesieja su mokymusi mokymo įstaigose.
Atkreipia dėmesį, kad išlaidų išieškojimo pagrindas yra nustatytas įstatymuose, o ne sutartinis. Pareiga grąžinti išlaidas išnyktų, jei jis ištarnautų 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo paskutinių kursų (mokymų) baigimo dienos.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Įsakymų 3 punkto, kuriuo pareiškėjui nurodyta grąžinti 6 900 Eur mokymo išlaidų iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininku Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartį, bei šios sutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1999 m. vasario 17 d. pareiškėjas su KAM sudarė PKT sutartį Nr. 688, pagal kurią KAM pareiškėją priėmė į karo tarnybą 5 metams, o pareiškėjas įsipareigojo tarnauti PKT Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas.
Šios sutarties 8 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti pratęsta krašto apsaugos ministrui sutikus ir laikantis KASOKTĮ nustatytų sąlygų ir tvarkos. Iš esmės tokio paties turinio PKT sutartys buvo sudarytos 2004 m. vasario 13 d. (įsigaliojimo data 2004 m. vasario 17 d.), 2009 m. vasario 17 d. (įsigaliojimo data 2009 m. vasario 18 d.), 2012 m. sausio 9 d. (įsigaliojimo data 2012 m. vasario 18 d.) ir 2017 m. vasario 18 d.
2017 m. vasario 18 d. buvo sudaryta sutartis Nr. DS-819 (tęsinys), kuria KAM įsipareigojo pareiškėją priimti į PKT iki 2022 m. sausio 4 d., o pareiškėjas įsipareigojo minėtą laikotarpį PKT profesinę karo tarnybą atlikti krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybėse, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose ir tinkamai vykdyti visas kario pareigas.
Šios sutarties 8 punkte nustatyta, kad karys, savo iniciatyva nutraukdamas sutartį prieš terminą, įsipareigoja krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atlyginti krašto apsaugos sistemos turėtas išlaidas per paskutinius 3 tarnybos metus, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, išskyrus atvejus, kai sutartį nutraukia dėl krašto apsaugos ministro pripažintų svarbių nuo kario valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių.
Taigi, iš minėtų PKT sutarčių teksto turinio matyti, kad pareiškėjas PKT iki prašymo ją nutraukti tęsė nepertraukiamai.
Pareiškėjas krašto apsaugos ministrui 2017 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą nutraukti 2018 m. vasario 18 d. sudarytą PKT sutartį Nr. DS-819 ir išleisti į atsargą, remiantis Aprašo 2.1.3 punkto nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinė, laimėjusi konkursą įstaigoje, kurioje ketina dirbti, privalo keisti nuolatinę gyvenamąją vietą ir išvykti iš Lietuvos, o jis siekia šeimos vientisumo. Nurodė, kad ketina dirbti privačiame sektoriuje.
Tiesioginis pareiškėjo vadovas (vadas) tame pačiame prašyme 2017 m. gruodžio 21 d. rezoliucija siūlė nurodytą priežastį pripažinti svarbia ir nutraukti sutartį, o aukštesnysis vadovas (vadas) 2018 m. sausio 10 d. rezoliucija pritarė PKT sutarties nutraukimui.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro Įsakymu pareiškėjas 2018 m. vasario 15 d. atleistas iš Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Ryšių ir informacinių sistemų valdybos J6 Kibernetinės gynybos ir elektroninės informacijos saugos skyriaus viršininko pareigų (1 punktas), su juo nutraukta 2017 m. vasario 18 d. PKT sutartis ir jis išleistas iš PKT į atsargą (2 punktas), nurodyta jam grąžinti mokymo išlaidas – 6 912,12 Eur, vėliau Įsakymu ši suma buvo patikslinta ir nurodyta 6 900 Eur sumokėti iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininku Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartį (3 punktas).
Šią sutartį Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas ir pareiškėjas pasirašė 2018 m. vasario 19 d. Joje nurodyta, kad mokymo išlaidų dydis sutarties pasirašymo momentu sudaro 6 912,12 Eur (sutarties 2.2 papunktis). Sutarties šalys susitarė, kad mokėtojas (pareiškėjas) įsipareigoja laiku sumokėti visas mokymo išlaidas į krašto apsaugos institucijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tokia tvarka: iki 2018 m. gruodžio 20 d. 1 383 Eur, iki 2019 m. gruodžio 20 d. 1 383 Eur, iki 2020 m. gruodžio 20 d. 1 382,12 Eur, iki 2021 m. gruodžio 20 d. 1 382 Eur, iki 2 022 gruodžio 1 382 Eur (sutarties 2.3, 3.1 papunkčiai).
Atsakovė KAM 2018 m. gegužės 7 d. pateikė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. P-508, kuriuo pakeistas ginčijamas Įsakymo 3 punktas, t. y. grąžintina mokymo išlaidų suma sumažinta iki 6 900 Eur. Šis įsakymas laikytinas sudėtine ginčijamo Įsakymo dalimi ir nagrinėtinas kaip vientisas dokumentas.
Iš 2018 m. kovo 26 d. kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų pažymos Nr. VL-220 matyti, kad grąžintiną mokymo išlaidų sumą (6 900 Eur) sudaro mokestis už mokamus kursus 2016–2017 m., į kuriuos pareiškėjas buvo siunčiamas šiais įsakymais: Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininko 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. KM-45 buvo siunčiamas 2016 m. gegužės 3–5 d. į kursus „Informacijos saugos valdymas pagal CISM programos reikalavimus“, UAB „Baltijos kompiuterių akademija“; 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. KKM-117 2016 m. lapkričio 14–17 d. buvo siunčiamas į kursus „IT sauga. Pasirengimas CompTIA Security+sertifikacijai“, UAB „Baltijos kompiuterių akademija“; 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. KKM-50 2017 m. gegužės 15–18 d. buvo siunčiamas į kursus „IT/IS audito pagrindai ir metodika pagal CISA programos reikalavimus“, UAB „Baltijos kompiuterių akademija“; 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. KKM-60 2017 m. birželio 26–30 d. buvo siunčiamas į kursus „Etiškasis įsilaužimas ir atsakomosios priemonės“, „IT ProTraining“ mokymo centre; 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. KKM-106 2017 m. gruodžio 11–13 d. buvo siunčiamas į kursus „Informacinių sistemų rizikos valdymas pagal CRISC programos reikalavimus“, UAB „Baltijos kompiuterių akademija“. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas minėtuose mokymuose dalyvavo. Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina minėtą mokymo išlaidų sumą.
Pareiškėjas skundą grindžia argumentais, kad UAB „Baltijos kompiuterių akademija“ ir UAB „Endorsa“, kuriai priklauso „IT ProTraining“ mokymo centras, nėra Lietuvos mokymo įstaigos ir išlaidų apskaičiavimas neatitinka Išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir sudėties aprašo 5.2 papunkčio nuostatų, taip pat mano, kad turėtų būti taikomos Darbo kodekso 37 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias gali būti išieškomos tik tokios mokymo išlaidos, kurios susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu.
Kario išlaidų grąžinimą reglamentuoja KASOKTĮ ir Išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir sudėties aprašas.
Pagal KASOKTĮ 31 straipsnio 1 dalį, PKT sutartis yra KAM ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo KAM priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas. To paties įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karys, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, sudaręs kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių.
Pagal 44 straipsnio 2 dalį, karys, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis jo iniciatyva, arba karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose nustatytais atvejais, privalo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu.
Nagrinėjamu atveju PKT sutartis prieš terminą nutraukta kario (pareiškėjo) iniciatyva. Taigi, remiantis KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas turėtų atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu.
KASOKTĮ 44 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai profesiniam parengimui ar kvalifikacijos kėlimui skirtos išlaidos negali būti išieškomos, t. y. mokymo karo mokymo įstaigoje, Lietuvos aukštojoje mokykloje arba užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys profesinėje karo tarnyboje neištarnauja 5 metų po mokymo baigimo. Išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos. Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1086-756/2017, sistemiškai aiškindamas KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų normų nuostatas, padarė išvadą, kad krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu (išskyrus išlaidas, susijusias su karininko parengimu karo mokymo įstaigoje), išieškomos iš profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis.
Kaip matyti, pareiga kariui atlyginti išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, nekyla 3 atvejais. Pirmu ir antru atveju svarbus profesinėje karo tarnyboje ištarnautas laikas (3 ir 5 metai), trečiu atveju turi būti pripažintos svarbios priežastys ir nuo kario valios nepriklausančios bei nepašalinamos aplinkybės.
Aprašo 2.1 papunktyje nurodytas svarbių nuo kario valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių sąrašas.
Iš pareiškėjo prašymo nutraukti PKT sutartį matyti, kad jo nurodyta priežastis (dėl sutuoktinės nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo dėl darbo) galėtų patekti į Aprašo 2.1 papunktyje išvardytą svarbių nuo kario valios nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių sąrašą, tačiau pareiškėjas nei atsakovams, nei teismui nepateikė rašytinių įrodymų apie šios aplinkybės egzistavimą, todėl nurodyta priežastis negali būti vertinama kaip svarbi, dėl kurios pareiškėjui nekiltų pareiga grąžinti mokymo išlaidas. Be to, šiame prašyme pareiškėjas 2018 m. vasario 7 d. papildomai nurodė, kad sutinka ir patvirtina, kad PKT sutartis būtų nutraukta KAM V-231 (Aprašo) 3 punkto pagrindu. Šiame punkte nustatyta, kad kariams, išskyrus nurodytiems šio tvarkos aprašo 18 punkte, svarbiomis gali būti pripažįstamos ir kitos priežastys, dėl kurių kariai savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo PKT 2012 m. sausio 9 d. sutarties 1, 3 punktuose nurodyta, kad karys įsipareigoja 5 metus vykdyti visas kario pareigas, 2017 m. vasario 18 d. sutarties 1, 3 punktuose nurodyta, kad karys įsipareigoja iki 2022 m. sausio 4 d. tinkamai vykdyti visas kario pareigas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į mokymus buvo siunčiamas 2016–2017 m., atitinkamais laikotarpiais galiojant minėtoms sutartims.
Iš pareiškėjo pareiginių nuostatų, patvirtintų Jungtinio štabo viršininko 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-344, matyti, kad Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Ryšių ir informacinių sistemų valdybos J6 Ryšių ir informacinių sistemų saugumo skyriaus viršininkas turi būti įgijęs informacinių sistemų audito ir kontrolės asociacijos (ISACA) sertifikuoto informacijos saugumo vadybininko (CISM) ir sertifikuoto informacinių sistemų auditoriaus (CISA) bei sertifikuoto rizikų ir informacinių sistemų kontrolės (CRISC) kvalifikacijas (6.5 papunktis); būti įgijęs Kompiuterių technologijų industrijos asociacijos (CompTIA) saugumo (Security+) kvalifikaciją (6.8 papunktis) ir kt.
Pareiga turėti atitinkamą kvalifikaciją šioms pareigoms atlikti nustatyta šių pareiginių nuostatų 7–8 punktuose. Taigi, pareiškėjas turėjo pareigą kelti kvalifikaciją ir tai žinojo tiek iš profesinės karo tarnybos sutarties, tiek iš pareiginių nuostatų.
Kadangi pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. y. pareiškėjo iniciatyva prieš profesinės karo tarnybos sutartyje įsipareigotą terminą), todėl, vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 2–3 dalimis, nenustačius nuo kario (pareiškėjo) valios nepriklausančių ir nepašalinamų aplinkybių, pareiškėjas privalo atlyginti atsakovui jo mokymui (kvalifikacijos tobulinimui ir profesiniam parengimui) išleistas lėšas.
Vertinant, ar ginčijamame Įsakymo 3 punkte nurodyta suma pagrįsta, atsižvelgtina į KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalies ir Išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir sudėties aprašo nuostatas.
KASOKTĮ 44 straipsnio 4 dalis nustato, kad iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus. Išieškomų mokymo išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos dydžių už vienus studijų metus.
Išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir sudėties aprašas reglamentuoja išlaidų, kurios tiesiogiai susijusios su PKT kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario ar kariūno mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, apskaičiavimo ir išieškojimo tvarką. Šio aprašo 9 punktas nustato, kad kursų kaina vienam kariui Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (toliau – Akademija) ir kituose krašto apsaugos sistemos mokymo centruose apskaičiuojama pagal formulę Kkurs. = (Kugd. Išl. x Kkoef.) / Psk.
Mokymo išlaidos apskaičiuojamos ir įrašomos į Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų pažymą (18 punktas). Pažymoje Akademijos ir kito krašto apsaugos sistemos mokymo centro mokymo kaina vienam kariui nurodoma vadovaujantis patvirtintomis atitinkamų studijų ar kursų kainomis konkrečiais mokslo metais (21 punktas). Apskaičiuotos mokymo išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar tarnyboje aktyviajame rezerve metams, atsižvelgiant į Įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus (17 punktas). Pažymos pagrindu kario (išskyrus kariūnus) atleidimo iš karo tarnybos, o kariūno pašalinimo iš studijų įsakyme kartu nurodoma grąžintina mokymo išlaidų suma (26 punktas).
Byloje yra pateikta 2018 m. vasario 2 d. kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų pažyma Nr. VL-69, kuri 2018 m. kovo 26 d. patikslinta kita pažyma Nr. VL-220, iš kurios matyti, kad pareiškėjo mokymų kursai iš viso kainavo 6 900 Eur. Teismui nėra pagrindo abejoti šia patikslinta pažyma.
Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2018 m. kovo 26 d. rašte Nr. FS-242 pateiktas detalus mokymų, kuriuose pareiškėjas dalyvavo, apskaičiavimas. Kaip minėta, byloje nėra ginčo nei dėl to, kad pareiškėjas minėtuose mokymuose 2016–2017 m. dalyvavo, nei dėl šių mokymų sumų, todėl teismas to plačiau nenagrinėja.
Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos Darbo kodekso nuostatos. Pažymėtina, kad KASOKTĮ nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo ir karių aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos krašto apsaugos sistemoje ypatumus. Pagal KASOKTĮ 21 straipsnio 2 dalį, kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. Išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi.
Įstatymą įgyvendinantis teisės aktas – Išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir sudėties aprašas – detaliai nustato kario mokymo apskaičiavimo ir išieškojimo tvarką. KASOKTĮ nenustatytos išimtys dėl Darbo kodekso nuostatų taikymo, išieškant iš kario mokymo išlaidas, todėl šiuo atveju Darbo kodekso nuostatos netaikytinos.
Atmestinas ir pareiškėjo argumentas, kad UAB „Baltijos kompiuterių akademija“ ir UAB „Endorsa“, kuriai priklauso „IT ProTraining“ mokymo centras, nėra Lietuvos mokymo įstaigos ir išlaidų apskaičiavimas neatitinka Išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir sudėties aprašo 5.2 papunkčio nuostatų.
KASOKTĮ 44 straipsnyje nenurodytos konkrečios mokymo įstaigos, kuriose turi vykti kario profesinis parengimas ir kvalifikacijos tobulinimas, t. y. mokymo išlaidų grąžinimo įstatymas nesieja su mokymo įstaiga, o kalbama apie mokymą, profesinį parengimą ir kvalifikacijos tobulinimą. Išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir sudėties aprašas tokių įstaigų taip pat konkrečiai nedetalizuoja. Pareiškėjo cituojamame šio aprašo 5.2 papunktyje nurodyta, kad išieškomos kitos su mokymu susijusios išlaidos kitose mokymo įstaigose.
Iš valstybės įmonės Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „Baltijos kompiuterių akademija“ veiklos tikslai ir rūšys yra, be kita ko, švietimui būdingų paslaugų veikla, kitas niekur kitur nepriskirtas švietimas, profesinis orientavimas ir konsultavimas, profesinių įgūdžių ugdymas ir kt., o UAB „Protraining Academy“ – techninės ir programinės įrangos naudojimo konsultacijos, programinės įrangos tiekimas bei suaugusiųjų ir kita švietimo veikla.
Pagal Švietimo įstatymo 6 straipsnį, Lietuvos švietimo sistema apima formalųjį, neformalųjį švietimą, savišvietą ir švietimo pagalbą (profesinį orientavimą ir kitą pagalbą). To paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinio orientavimo paskirtis – teikiant ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo paslaugas padėti asmeniui rinktis jam tinkamas švietimo ir užimtumo galimybes, sudaryti sąlygas įgyti karjeros kompetencijų ir aktyviai kurti savo karjerą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesinis orientavimas vykdomas bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose, profesinio orientavimo centruose ir kitose institucijose švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru nustatyta tvarka, aukštosiose mokyklose – jų nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas bei į juridinių asmenų registro duomenis apie UAB „Baltijos kompiuterių akademija“ ir UAB „Protraining Academy“, kuriose pareiškėjas mokėsi ir gavo pažymėjimus, veiklos pobūdį, mokymo išlaidų priskaičiavimas ir išieškojimas neprieštarauja Išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir sudėties aprašo 5.2 papunkčio nuostatoms.
Teismas sutinka su atsakovių argumentais, kad išlaidų, susijusių su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginimas nepriklauso nuo to, kokioje mokymo įstaigoje ar įmonėje, teikiančioje mokymo paslaugas, vyko kario profesinis parengimas ir kvalifikacijos tobulinimas, nes, kaip matyti, KASOKTĮ 44 straipsnio 3 dalyje ir Išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir sudėties apraše tokios įstaigos nedetalizuotos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, Įsakymo 3 punktu, kuris buvo pakeistas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. P-508, pagrįstai nurodė pareiškėjui grąžinti išlaidas, tiesiogiai susijusias su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, kurios yra apskaičiuotos teisingai ir pagrįstai, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad tos aplinkybės, jog pareiškėjas yra sudaręs kario savanorio tarnybos sutartį ir įsidarbinęs uždarojoje akcinėje bendrovėje, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas grįžo į profesinę karo tarnybą, kuri yra nuolatinė, o kario savanorio tarnyba yra laikina. Kaip matyti iš KASOKTĮ nuostatų, šių tarnybų statusas yra skirtingas, todėl pagrindo negrąžinti mokymo išlaidų nėra.
Pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2018 m. vasario 19 d. kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartį Nr. VL-100 yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti ginčijamo Įsakymo 3 punktą, todėl netenkinus pastarojo, šis reikalavimas taip pat atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.