- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-1551-524/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00641-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- O. Z.
- Atsakovas
- N. T., J. T., M. V.
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1551-524/2014
Teisėja Kristina Domarkienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00641-2014-9
2014 m. gruodžio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės O. Z. ieškinį atsakovėms N. T., J. T., M. V. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovės N. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-12 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė iškeldinti atsakoves su visa šeima ir manta iš ieškovei priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-12-12 turto varžytynėse nusipirko iš atsakovės N. T. išvaržytą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę viešame registre įregistravo 2013-12-17. Po varžytynių paaiškėjo, kad ieškovės įsigytame bute gyvena atsakovė N. T., kuri per jai skirtą protingą terminą iš buto neišsikraustė. Be to, paaiškėjo, kad minėtame bute kartu su atsakove N. T. gyvena bei gyvenamąją vietą šiame bute yra deklaravusi ir jos dukra J. T. su dukra M. V.. Nurodė, kad ieškovė į butą nėra įleidžiama, todėl yra suvaržyta jos teisė laisvai ir nekliudomai naudotis ir valdyti nuosavybės teise priklausantį butą. Prašo nustatyti skubų teismo sprendimo vykdymo terminą.
Atsiliepimas
Atsakovės N. T. ir J. T. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinyje yra nurodomos klaidingos faktinės aplinkybės apie tai, kad ieškovei yra kliudoma patekti į jai nuosavybės teise priklausantį butą, kadangi pati ieškovė į šį butą net nebuvo atvykusi. Ieškovę pirmą kartą pamatė tik teismo posėdžio metu, o iki tol į butą atvykdavo vyriškiai, kurie elgdavosi grėsmingai, todėl ir nebuvo įleidžiami. Mano, kad šiuo atveju nėra CPK nustatytų skubaus teismo sprendimo vykdymo pagrindų.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas L. V. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovės buvo tinkamai informuotos apie buto pardavimą iš varžytynių tiek vykdymo proceso metu, tiek ir pardavus butą iš varžytynių. Atsakovėms daug kartų buvo teikiami pasiūlymai dėl taikaus ginčo sprendimo, tačiau į juos nebuvo reaguojama. Prašydami teismo sprendimo skubaus vykdymo, prašo šį terminą nustatyti trumpesnį, nei iškeldinimui numato įstatymas, tačiau koks terminas tai turėtų būti, palieka spręsti teismui. Mano, kad vaiko gyvenamosios vietos užtikrinimas yra tėvų pareiga, todėl vaiko interesai šiuo atveju neturėtų paneigti savininko nuosavybės teisės.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovė N. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad 2014-01-06 iš antstolės gavo pranešimą, kad jai nuosavybės teise priklausantis butas yra parduotas iš varžytynių. Apie tai, kad butas bus parduodamas iš varžytynių, ji žinojo jau apytiksliai metus laiko, kadangi nuolat bendravo su išieškojimą vykdančia antstole, be to, šiuo laikotarpiu bute lankėsi galimi šio buto pirkėjai. Po buto pardavimo ne vieną kartą buvo atėjęs ieškovės sūnus L. Z., kuris beldė į duris, skambino, bandė patekti į vidų, vaikščiojo pas kaimynus. 2013 metų gruodžio mėnesį gavo laišką, kuriuo buvo pareikalauta per dvi savaites atlaisvinti butą. Tuo metu bute kartu gyveno ir jos dukra J. T., kuri šiame bute deklaravo savo ir savo vaiko gyvenamąją vietą. Iš buto neišsikraustė, nes neturėjo kur eiti. Supranta, kad privalės išsikelti, bet mano, kad terminas išsikelti turėtų būti protingas.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovės J. T. ir jos nepilnamečio vaiko M. V. iškeldinimą būtų tikslinga atidėti keletui mėnesių ir šiuo laikotarpiu leisti joms naudotis bent vienu buto kambariu, iki kol atsakovė J. T. suras kitą butą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-12 sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė iškeldinti atsakoves N. T., J. T. ir M. V. iš ieškovei O. Z. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais atsakovėms priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovės prašymą sprendimą vykdyti skubiai atmetė. Atsakovės N. T. prašymą atidėti sprendimo įvykdymą atmetė. Priteisė iš atsakovės N. T. 48 Lt ir iš atsakovės J. T. 96 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės O. Z. naudai.
Teismas nustatė, kad 2013-12-02 iš varžytynių buvo parduotas atsakovei N. T. nuosavybės teise priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2013-12-12 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-130016154 pagrindu šį butą nuosavybės teise įsigijo ieškovė O. Z.. Ieškovės nuosavybės teisė į butą 2013-12-17 įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Ginčo bute gyvenamąją vietą yra deklaravusios atsakovės N. T., J. T. ir M. V.. 2013-12-20 atsakovei N. T. išsiųstas raginimas iki 2014-01-15 išsikraustyti iš ieškovei priklausančio buto, tačiau nustatytu terminu butas nebuvo atlaisvintas ir atsakovės šiame bute faktiškai gyvena iki šiol.
Teismas, motyvuodamas CK 4.37 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008, nustatęs, jog šalių nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, nusprendė, kad ginčui spręsti taikytinos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisių apsaugą. Argumentuodamas CK 4.95 str., nustatęs, kad šalys neginčija buto nuosavybės teisės, gyvenimo šiame bute bei raginimo išsikelti gavimo aplinkybių, konstatavo, kad atsakovės be teisėto pagrindo iki šiol gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir dėl to nepagrįstai bei neteisėtai yra varžoma ieškovės teisė šį butą valdyti ir juo naudotis. Teismas nustatė, kad atsakovė J. T. gyvenamąją vietą ginčo bute deklaravo 2013-04-10, o nepilnametės dukros M. V. – (duomenys neskelbtini), t. y. jau prasidėjus vykdymo procesui dėl skolos išieškojimo iš atsakovės N. T.. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad atsakovė J. T., su nepilnamečiu vaiku apsigyvendama bute, dėl kurio vykdomas išieškojimas, kartu prisiėmė ir visas galimas neigiamas su tuo susijusias pasekmes. Įvertinęs aplinkybes, jog atsakovė N. T. apie buto pardavimą iš varžytynių sužinojo iš antstolės 2014-01-06, o raginimą išsikraustyti iš buto gavo dar 2013 metų gruodžio mėnesį, padarė išvadą, jog tiek atsakovė N. T., tiek atsakovė J. T. turėjo pakankamą ir protingą terminą susirasti kitą gyvenamąjį būstą ir tokiu būdu įvykdyti savo pareigą užtikrinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. numatytą vaiko teisę turėti gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.
Spręsdamas klausimą dėl ieškovės prašymo teismo sprendimą vykdyti skubiai, teismas pažymėjo, jog ieškovė neįrodė jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių delsimas įvykdyti sprendimą galėtų padaryti išieškotojui didelę žalą arba dėl kurių teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar taptų negalimas (CPK 283 str. 1 d. 4 p.). Nustatė, jog ieškovė dėjo visas pastangas ir siekį bylą užbaigti taikiu būdu. 2014-04-09 pirmojo parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovas siūlė padėti atsakovei susirasti butą, padėti išsikelti, pervežti baldus, 2014-04-11 ieškovės atstovas išsiuntė registruotą laišką atsakovei N. T. dėl taikos sudarymo, nurodydamas, jog sutinka ne tik surasti butą, perkraustyti, bet ir apmokėti nuomos mokestį už pirmą mėnesį. Antras parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas sudarant galimybę šalims susitarti taikiai, kadangi ieškovės atstovas L. Z. palaikė savo pasiūlymą, pateiktą 2014-04-09 posėdžio metu ir išdėstytą 2014-04-11 rašte, vėliau 2014-05-28 atsakovėms buvo pateiktas pasiūlymas dėl butų nuomos. Atsakovė pirmo parengiamojo posėdžio metu nesutiko su ieškovo pateiktu pasiūlymu, sakydama, jog dukra ruošiasi kreiptis dėl socialinio būsto suteikimo, tačiau kitų posėdžių metu sutiko tartis taikiai, tačiau iki teismo posėdžio taikus susitarimas byloje nebuvo pasiektas. Nurodė, kad ieškinys atsakovei buvo įteiktas 2014-02-11, atsakovės prašymu jai buvo pratęstas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, byla išnagrinėta tik 2014-05-21 teismo posėdyje, taigi bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės taip pat turėjo pakankamai laiko imtis veiksmų ir ieškotis kitos gyvenamosios vietos. Teismas padarė išvadą, jog per atsakovių ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus prašomą taikyti kelių mėnesių sprendimo įvykdymo atidėjimo terminą nebus išspręstas klausimas dėl socialinio būsto paskyrimo, atsakovės nepateikė jokių įrodymų, kad per tą laiką atsilaisvins koks nors butas, kur jos galės persikelti ir gyventi, o ilgesnio termino nustatymas pažeistų ieškovės, kaip savininkės, interesus ir teises. Atsižvelgdamas į tai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo teismo sprendimą įvykdyti kitokiu terminu, nei tai numato CPK 281 straipsnis. Remdamasis CPK 93 str. 1 d., atsižvelgdamas į tai, kad viena iš atsakovių yra (duomenys neskelbtini) gimęs vaikas, neturintis savo lėšų, jai tenkančią bylinėjimosi išlaidų dalį priteisė iš jos motinos – J. T..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė N. T. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė laiške dėl taikaus ginčo sprendimo bandė apeliantę įbauginti, nurodydama, kad ieškovė planuoja samdyti brangiai apmokamą advokatą, kad už iškeldinimą teks mokėti antstoliui, bus nereikalingo streso, triukšmo, vaiko ašarų ir t. t. Laiške išsikėlimo data nurodyta – iki 2014-04-31, tačiau iki šios datos ieškovės atstovas nesiėmė jokių veiksmų savo pažadams įgyvendinti. Pasiūlytas 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini) už 350 Lt nuomos mokestį jau buvo išnuomotas, o (duomenys neskelbtini) butas su baldais buvo ne 2 kambarių, o 2 kambarių su didžiuoju holu, didelės kvadratūros, taigi jo išlaikymas būtų apeliantei brangus, nes jos pajamos labai nedidelės. Nurodo, kad apeliantė seniai ieško buto nuomai, tačiau dėl pasiūlos trūkumo bei menkų finansinių galimybių to padaryti jai nepavyksta. Paaiškina, kad jos dukros J. T. gyvenamoji vieta bute deklaruota nuo jos gimimo – (duomenys neskelbtini), o dukrai pagimdžius anūkę, anūkės gyvenamoji vieta deklaruota kartu su motina ginčo bute. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinį tenkino iš dalies, o bylinėjimosi išlaidas priteisė visas – tiek iš apeliantės, tiek iš kitos atsakovės J. T..
Ieškovė O. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantės argumentai yra subjektyvūs pamąstymai ir apeliantė nepateikia jokių aplinkybių sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. Teismo sprendimą laiko pagrįstu ir teisėtu. Paaiškina, kad ginčo atveju nepavykus bylos užbaigti taikiai, byla išnagrinėta iš esmės ir priimtas pagrįstas ir teisingas sprendimas. Atsakovės tik sudarė vaizdą, jog nori taikiai užbaigti bylą, o realiai tik siekė pasinaudoti galimybe užvilkinti iškeldinimo procedūrą. Ieškovės pagrindinis reikalavimas buvo dėl atsakovių iškeldinimo ir šį reikalavimą teismas tenkino, todėl nepagrįstai apeliantė teigia, jog ieškinys tenkintas iš dalies. Pažymi, kad prašymas dėl skubaus teismo sprendimo vykdymo yra tik išvestinis reikalavimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo turinio nustatyta, jog atsakovė N. T. skundžia teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos reikalavimas atidėti sprendimo vykdymą dėl iškeldinimo. Tokį prašymą pirmosios instancijos teisme atsakovės atstovė pateikė per baigiamąsias kalbas, nurodydama, jog tikslinga atidėti šio sprendimo vykdymą 2-3 mėnesiams. Taip pat vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė savo išvadoje suformulavo tokį prašymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas 2014-06-12, apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo konkretaus termino, kuriam turėtų būti atidėtas šio sprendimo vykdymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. T. nepilnametės dukters gyvenamoji vieta ginčo bute buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), t. y. tada, kai buvo prasidėjęs vykdymo procesas dėl skolos iš N. T. išieškojimo, varžytynės įvyko 2013-12-12, todėl atsakovės turėjo pakankamai laiko susirasti kitą gyvenamąją vietą. Be to, byloje įrodyta, kad šios bylos ieškovė siūlė realius variantus kito buto nuomai ( b.l. 47, 48, 52, 61), be to, siūlė sumokėti atsakovėms už vieno mėnesio nuomą bei padengti persikraustymo išlaidas, todėl atsakovės apeliacinio skundo motyvai visiškai nepagrįsti, nes iš esmės sprendimas šioje byloje įsiteisės žymiai vėliau nei prašė jį atidėti atsakovė, todėl atsakovės teisės nebus pažeistos. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Šios bylos ieškovės-patalpų savininkės teisėti lūkesčiai yra siejami su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, atidėti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas tik išimtiniais atvejais. Šioje byloje tokio išimtinumo nenustatyta, nes realiai sprendimo įvykdymas buvo atidėtas tokiam laikotarpiui 2-3 mėnesiams, kuriam prašė atsakovės. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog nepilnametės atsakovės N. T. anūkės mama atsakovė J. T. yra (duomenys neskelbtini) gimimo, jauno amžiaus, todėl yra darbinga, laikinus turtinius sunkumus, susijusius su perkraustymu, iš dalies buvo įsipareigojęs kompensuoti ieškovas, todėl keisti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas dėl neteisingai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje buvo patenkintas ieškinys, todėl pagal CPK 93 str. 1d. iš atsakovių buvo priteistas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis.
Ieškovė byloje pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, už kurio surašymą sumokėjo 1000 Lt, ir prašo juos priteisti iš atsakovių. Šis prašymas atmestinas, atsižvelgiant į bylos apeliaciniame teisme sudėtingumą ir apeliacijoje nagrinėjamą klausimą - sprendimo vykdymo atidėjimas (CPK 98 str.). Be to, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė J. T. yra įrašyta į sąrašus savivaldybės socialinio būsto nuomai, o tai yra vienas iš pagrindų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai skirti(CPK 96-1 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-12 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
O. Z. prašymą priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atmesti.