Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) dalyvaujant pareiškėjui Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui Jonui Rinkevičiui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Justinai Baumilienei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Elenai Venckienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir D. T. (D. T.), tretieji suinteresuotieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Molėtų rajono 1-ojo notarų biuro notarė F. V., dėl sprendimo dalies panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas D. T. (D. T.) atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Molėtų rajono 1 notaro biuro notarė F. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas D. T. (D. T.) ir trečiasis suinteresuotas asmuo Molėtų rajono 1 notaro biuro notarė F. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį nepateikė, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-12-21 sprendimo Nr. 46S-617 dalies, kuria A. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,00 ha valstybei išimtine nuosavybės teise priklausiusį vandens ūkio paskirties žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei dėl šio administracinio akto pagrindu sudarytų civilinių sandorių teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Utenos apskrities viršininko 2001-12-29 išvadoje Nr. 5790 nurodyta, kad A. P. nustatyta teisė atkurti nuosavybės teises į 28,72 ha vandens telkinį, kuris nurodytas kaip valstybės išperkamas. E. P. Molėtų rajono žemėtvarkos skyriui 2007-03-20 prašyme prašė Utenos apskrities 2001-12-29 išvadą Nr. 5790 persiųsti į Elektrėnų savivaldybės žemėtvarkos skyrių. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-12-21 sprendimu Nr. 46S-617 A. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant lygiaverčius turėtajam, be kita ko, į 1,00 ha vandens ūkio paskirties žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (100/1170 dalių (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūroje 2015-07-20 gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-07-17 raštas Nr. 51SD-1590-(14.51.92), kuriame, be kita ko, prašoma ginti viešąjį interesą, nes ginčijamu NŽT Sprendimu neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į Ginčo žemės sklype esantį iki 1940 m. nuosavybės teise valstybei priklausiusį vandens ūkio paskirties žemės sklypą (I t., b. l. 13–14).

Gindamas viešąjį interesą, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2015-08-18 pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-12-21 sprendimo Nr. 46S-617 dalį ir šio sprendimo pagrindu sudarytus civilinius sandorius neteisėtais bei taikyti restituciją natūra.

Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar asmenų grupės interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Taigi, nors įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar konkrečiu atveju yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis procesas, kurio tinkamas įgyvendinimas laikytinas viešuoju interesu. Visuomenės interesą, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyktų skaidriai ir teisėtai, pagrindžia ir ypatingas nuosavybės teisių atkūrimo objektas, t. y. žemė, miškai ir vandens telkiniai (LVAT 2007-01-15 nutartis a. b. Nr. A180-48/2007, 2011-06-20 nutartis a. b. Nr. A525-2279/2011; LAT 2006-04-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-291/2006, 2009-10-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-397/2009).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje kilęs ginčas yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo proceso užtikrinimu į ypatingą nuosavybės teisių atkūrimo objektą – vandens telkinį, todėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ginamas interesas yra viešasis interesas, prokuroro kreipimasis į teismą nagrinėjamuoju atveju yra jo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d., Prokuratūros įstatymo 9 str. 3 d. 7 p. ir 19 str. įtvirtinta pareiga.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d., jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatą tiek, kiek ji susijusį su viešojo intereso ginimu, LVAT yra akcentavęs, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (2005-09-28 nutartis a. b. Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 206-230 p.; 2007-06-28 nutartis a. b. Nr. A8-660/2007; 2007-11-05 nutartis a. b. Nr. A17-742/2007; 2008-07-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2015-07-20 gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus 2015-07-17 raštas Nr. 51SD-1590-(14.51.92), kuriame, be kita ko, prašoma imtis ginti viešąjį interesą dėl neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo į Ginčo žemės sklypo dalį. Pareiškimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas 2015-08-17, t. y. nepraleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyto vieno mėnesio termino. Nagrinėjamuoju atveju ginčo šalys neprašė taikyti CK 1.125 str. 1 d. nustatyto bendrojo ieškinio senaties termino reikalavimui pripažinti civilinius sandorius negaliojančiais, kaip tai nustatyta CK 1.126 str. 2 d., todėl teismas sprendžia, kad ginčo dėl to nėra ir plačiau apie tai nepasisako. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pažeistos valstybės nuosavybės teisės gynimas yra prioritetinis viešasis interesas, todėl nagrinėjamu atveju pagrindo atsisakyti ginti viešąjį interesą nėra.

Nagrinėjamoje byloje ir atsakovė NŽT, ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su pareiškėjo pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nesant prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškime nurodytų argumentų, pasisakytina dėl pareiškime nurodytų argumentų pagrįstumo.

Pagal Konstitucijos 47 str. 1 d. valstybinės reikšmės vidaus vandenys išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ši nuostata perkelta į Vandens įstatymo 4 str. 1 d. -valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai, taip pat į Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 6 p. Vandens įstatymo 4 str. 2 d. nurodyti kriterijai, pagal kuriuos paviršiniai vandens telkiniai priskiriami valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, kurių 9 p. – paviršiniai vandenys, iki 1940 m. nuosavybės teise priklausę valstybei.

Iš byloje esančio su Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2015-08-06 raštu Nr. R2-79 pateikto Trakų apskrities privatinių ir valdiškų ežerų sąrašo matyti, kad jame kaip valdiškas nurodytas (duomenys neskelbtini). 1929 Trakų apskrities Samiliškių valsčiaus Samiliškių miestelio žemės vienkiemiais išskirstymo plane nurodytas valstybinis (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) žinioje. Iš NŽT Elektrėnų skyrius 2015-07-17 raštu Nr. 51SD-1590-(14.51.92) bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2015-08-06 raštu Nr. R2-79 pateikto Trakų apskrities Samiliškių valsčiaus Samiliškių miestelio žemės vienkiemiai išskirstymo 1929 m. plano, patvirtinto 1930-01-07, matyti pažymėtas valdiškas (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) žinioje. Byloje esančio Žemės ūkio ministerijos Miškų departamento ir Joniškėlio girininkijos archyviniame fonde ežerų sąrašų 1922-1937 m. byloje esančių Trakų apskrities ežerų sąraše ir Trakų miškų urėdijos valstybinių vandenų sąraše nurodytas valstybinis (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ribose. Iš Aplinkos apsaugos agentūros Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro išrašo matyti, kad 2003-03-21 įregistruotas natūralus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini), šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. nuosavybės teise priklausė valstybei, todėl laikytinas valstybinės reikšmės ežeru (Vandens įstatymo 4 str. 2 d. 9 p.).

Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 6 str. 2 d. nustatyta, kad vandens telkinys grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 str. priskirtus valstybės išperkamiems, taip pat buvusių vandens telkinių plotus, kurių šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Pagal Atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 p. vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybės atlygina pagal šio įstatymo 16 str., jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 9 p. nustatyta, kad už valstybės išperkamus vandens telkiniu valstybė piliečiams atlygina perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad negalėjo būti A. P. atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklype esantį (duomenys neskelbtini).

Įvertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, priimant ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2011-12-21 sprendimo Nr. 46S-617 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje mirusiajam A. P.“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybės reikšmės vidaus vandenis, buvo pažeistos Konstitucijos, Vandens įstatymo ir Atkūrimo įstatymo nuostatos, pagal kurias nuosavybė į valstybinės reikšmės vidaus vandenis negali būti atkuriama. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2011-12-21 sprendimo Nr. 46S-617 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje mirusiajam A. P.“ dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės natūra grąžinant valstybės reikšmės vidaus vandenis, naikintina kaip neteisėta.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų matyti, kad pagal 2012-03-28 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1111 100/1170 dalį ginčo žemės sklypą paveldėjo A. P. sutuoktinė E. P., o pagal 2012-04-03 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1183 ginčo žemės sklypą paveldėjo atsakovas D. T. (D. T.).

CK 4.7 str. 2 d. nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, todėl jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, nurodytų paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir testamentą liudijimų dalys dėl valstybinės reikšmės vidaus vandenų perleidimo tretiesiems asmenims laikytinos niekinėmis ir negaliojančiomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 str. nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Kasacinės instancijos teismas formuojamoje praktikoje šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija. Panaikinus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, valstybė turėtų atgauti nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentams natūra grąžintus žemės sklypus ir nuosavybės teisių atkūrimo jiems klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo (LAT 2007-06-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-149/2007, 2010-02-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-47/2010; 2011-12-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-518/2011).

Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145 ir 6.147 str. nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. P., kuriam neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, turto paveldėtoja E. P. valiniu sandoriu – testamentu perleido ginčo sklypą kitam asmeniui – atsakovui D. T. (D. T.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. P. turto paveldėtojai E. P. restitucija netaikytina, nuosavybės teisių atkūrimo jai procesas pripažintinas baigtu.

Kadangi restitucijos klausimas sprendžiamas panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas yra valstybės pareiga, tai, pripažinus nuosavybės teisių atkūrimo procesą baigtu, ir netaikant restitucijos A. P. turto paveldėtojos E. P. atžvilgiu, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniam turto įgijėjui – paveldėtojui pagal testamentą D. T. (D. T.), iš kurio turtas – 100/1170 dalys vandens ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), natūra grąžintinas Lietuvos valstybei. Valstybė įpareigotina D. T. (D. T.) atlyginti jo patirtas šio turto įsigijimo išlaidas pagal testamentu jo nuosavybėn perėjusią valstybinės reikšmės valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskirto žemės sklypo dalį. CK 6.147 str. 1 d. nustatyta, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Byloje esančiame 2012-04-03 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime bendro vandens ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 28 100 Lt. Atsakovas paveldėjo 100/1170 dalių šio nekilnojamojo turto, taigi, valstybė įpareigotina atsakovui D. T. (D. T.) kompensuoti 695,58 Eur jo turto įsigijimo išlaidų.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 ir 4 p., 127 str. ir 129 str. teismas

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2011-12-21 sprendimo Nr. 46S-617 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje mirusiajam A. P.“, kuriuo atkuriant A. P. nuosavybės teises, natūra grąžintas 1,000 ha (100/1700 dalys) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti 2012-03-28 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Molėtų rajono 1 notaro biuro notarės F. V., dalį dėl 100/1170 dalių (1,0000 ha) vandens paskirties žemės sklypo, esančio 11,7000 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.

Panaikinti 2012-04-03 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Molėtų rajono 1 notaro biuro notarės F. V., dalį dėl 100/1170 dalių (1,0000 ha), esančių 11,7000 ha vandens paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.

Grąžinti Lietuvos valstybei 100/1170 dalių (1,0000 ha), esančių 11,7000 ha vandens paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskirtą žemės sklypą.

Priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovui D. T. (D. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) 695,58 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt penki eurai 58 centų) kompensaciją.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.