Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-24 · Administracinė byla Nr. A-438-1524-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-24
Bylos Nr.
A-438-1524-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
Atsakovas
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos
Pareiškėjas
S. M.
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-438-1524/2009Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 76 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 3 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-1524/2009 pagal pareiškėjos S. M. prašymą atsakovui Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja S. M. kreipėsi su prašymu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos:

1) 6 888,09 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 18 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d.;

2) 31 254,86 Lt vidutinio darbo užmokesčio sumą už priverstinę pravaikštą nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d.;

3) bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies:

1) pareiškėjai S. M. iš atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos priteisė 728,10 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 18 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d.;

2) pareiškėjai S. M. iš atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos priteisti 26 794,08 Lt vidutinio darbo užmokesčio sumą už priverstinę pravaikštą nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d.

Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

II.

Apeliaciniu skundu pareiškėja S. M. prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 9 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą:

priteisti pareiškėjos naudai susidariusį skirtumą 4460,78 Lt, tarp Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 9 d. sprendimu priteistos 26794,08 Lt sumos ir pareiškėjos S. M. paskaičiuotos 31254,86 Lt sumos;priteisti pareiškėjos S. M. naudai, 6159,99 Lt skirtumą, susidariusį tarp Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 9 d. sprendimu priteistos 728,10 Lt sumos ir pareiškėjos S. M. paskaičiuotos 6888,09 Lt. sumos;priteisti pareiškėjos S. M. naudai iš atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos visas patirtas proceso išlaidas, kurių apskaičiavimas ir pagrindimas bus pateiktas teismui raštu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ir neobjektyvus, duomenys pateikti kaip faktiniai įrodymai be įrodančių dokumentų įvertinti nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindo naikinti priimtą sprendimą ir priimti naują.

Apeliaciniu skundu atsakovas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir:

1) pareiškėjos prašymą dalyje dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 18 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d. atmesti kaip nepagrįstą arba bylą šioje dalyje nutraukti, esant praleistam nustatymam prašymo padavimo terminui;

2) bylą dalyje dėl dalies darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d. nutraukti, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba dėl nustatyto termino prašymui paduoti praleidimo;

3) priteisti visas apelianto (atsakovo) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu pakeitė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 9 d. sprendimą: panaikino teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjai S. M. (L.) priteista iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 728,10 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 18 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d., o pareiškėjos skundą šioje dalyje atmetė. Teismas pareiškėjai S. M. (L.) iš atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos priteistą vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d. sumą - 26 794,08 Lt padidino iki 31254,86 Lt, taip pat priteisė S. M. (L.) iš atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 1000 Lt bylos nagrinėjimo išlaidų.

Teismas konstatavo, jog byloje kilęs ginčas dėl kompensacijos (6 888,09 Lt) už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio (31 254,86 Lt) už priverstinę pravaikštą už laikotarpius nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d. Teismo vertinimu, iš bylos matyti, kad pareiškėja šiuos reikalavimus kildina iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas atsakovui- Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, buvo patenkintas iš dalies, o būtent: panaikintas Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės 2006 m. sausio 17 d. įsakymas, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš Finansų skyriaus vedėjos pareigų; pripažinta, kad pareiškėja atleista iš pareigų teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; taip pat pareiškėjai priteista 13 913,48 Lt išeitinė išmoka ir 25 587,77 Lt vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo paskelbimo dienos – 2006 m. gruodžio 11 d..

Teismas pažymėjo, jog byloje taip pat nustatyta, kad minėtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimas įsiteisėjo 2007 m. rugsėjo 7 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nutraukus apeliacinį procesą, administracinėje byloje Nr.² – 743/2007. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį „Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.“ Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos tiek teisinė, tiek faktinė situacija atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalies sąlygas, kas lemia, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimu nustatyti faktai iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant šią bylą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjai vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką priteistas už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo paskelbimo dienos – 2006 m. gruodžio 11 d.. Iš šio sprendimo taip pat matyti, kad teismas sprendimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, grindė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalimi. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.“ Teismo vertinimu, iš šios teisės normos matyti, kad asmens, kurio atžvilgiu taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies nuostatos, įstatymu nustatytų subjektinių teisių apimtį sudaro vidutinis darbo užmokestis, kurio dydis skaičiuojamas nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Teismas pabrėžė, jog atsižvelgiant į tai, kad byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjai vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką buvo priteistas už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo paskelbimo dienos – 2006 m. gruodžio 11 d., o ne iki sprendimo įsiteisėjimo dienos - 2007 m. rugsėjo 7 d., todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir už likusį laikotarpį (nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d.), yra atitinkantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Priešingas aiškinimas, teismo nuomone, reikštų, jog pareiškėjos įstatymu nustatyta teisė nebūtų apginta visa apimtimi (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių priešingus atsakovo apeliacinio skundo argumentus šiuo klausimu teismas pripažintino nepagrįstais bei netenkintinais.

Teismo nuomone, sprendžiant vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio klausimą, taip pat turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl neįrodinėtinų aplinkybių ir faktų, t. y. turi būti remiamasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimu nustatytais faktais. Šiuo sprendimu nustatyta, kad pareiškėjos vidutinis vienos darbo dienos užmokestis, jos atleidimo iš darbo dienai sudarė 171,73 Lt. Tai lemia, kad pareiškėjai už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d. vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydis sudaro 31254,86 Lt. Byloje ginčo dėl šios sumos dydžio iš esmės, tokių įrodymų teismui neteikia ir atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju tiek pirmosios instancijos teismo išvados, tiek atsakovo argumentai dėl pareiškėjai nustatytino vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio dydžio -145,62 Lt, neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalies nuostatų, be to, tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės yra peržiūrimas (revizuojamas) to paties teismo įsiteisėjęs sprendimas, kas nėra įstatymu leista daryti pirmosios instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo pareiškėjai. Kaip pabrėžė teismas, pareiškėjos pažeista teisė į darbą buvo apginta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu – priteisiant Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos bei nustatant, kad pareiškėja atleista iš pareigų teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ši teisės norma papildomų sąlygų, ginant pažeistas asmens teises nenumato, todėl remiantis ja teigti, kad asmuo per priverstinės pravaikštos laikotarpį įgyja teisę į kasmetines atostogas, nėra teisinio pagrindo, nes neatitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytos sąlygos, nustatančios, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomi „kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai“. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo nuoroda į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktą, nustatančius, kad „Į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma: 1) faktiškai dirbtas laikas; 9) priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį darbą;“, nes byloje nagrinėjama teisinė situacija neatitinka nurodytų sąlygų, t. y. pareiškėja, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d., faktiškai pas atsakovą nedirbo, taip pat ji nebuvo ir grąžinta į ankstesnį darbą. Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteista pareiškėjai kompensacija už nepanaudotas atostogas, apeliacinės instancijos teismas panaikino, o likusioje dalyje vidutinio darbo užmokesčio dydis už priverstinės pravaikštos laiką padidino nuo 26794,08 Lt iki 31254,86 Lt (ABTĮ 143 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą teisminės gynybos, nes Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas yra skirtas ginčams dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimo, nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva ir atleidimo iš darbo, tačiau nereguliuoja teisinių santykių susijusių su reikalavimais priteisti darbo užmokestį, atlygį už priverstinės pravaikštos laiką ir pan. Todėl šiuo atveju, byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams, yra taikoma Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad bendrasis ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, kuris šiuo atveju nėra pažeistas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjos prašymą dėl bylos nagrinėjimo išlaidų priteisimo iš atsakovo, kurias, kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų dokumentų, sudaro 1500 Lt už advokato atstovavimą viso proceso metu, nes ne visi jos reikalavimai pagrįsti (atmetamas reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kadangi pareiškėjos reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo tenkinamas, o šis reikalavimas pinigine išraiška yra ženkliai didesnis už atmetamą reikalavimą, todėl pareiškėjai priteistina 1000 Lt bylos nagrinėjimo išlaidų (ABTĮ 44 straipsnis).

III.

Atsakovas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pateikė prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-438-1524/2009 pareiškėjai S. M. priteistos sumos dydžio sandarą, t. y. ar priteista suma nurodyta su neišskaičiuotu fizinių asmenų pajamų mokesčiu bei kitais mokesčiais?

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija priteistas lėšas už priverstinę pravaikštą, atskaičius 15 proc. gyventojų pajamų mokestį - 4688,23 Lt, 2010 m. vasario 23 d. pervedė į S. M. (L.) asmeninę sąskaitą, viso 26566,63 Lt (vidutinis darbo užmokestis bei bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 1000 Lt). Vėliau nustatyta, kad nuo priteistos sumos nebuvo atskaičiuotas privalomasis 3 proc. socialinio draudimo mokestis, kuris sudaro 937,65 Lt. Tuo pagrindu atsakovas privalėjo savo lėšomis padengti papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Atsakovas pažymi, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija 2011 m. sausio 10 d. kreipės raštu į S. M. (L.) ir prašė grąžinti 2010 m. vasario 23 d. permokėtas lėšas - 937,65 Lt. Atsakovo teigimu, dėl netinkamai apskaičiuotos ir išmokėtos sumos kilo teisminis ginčas, kurį nagrinėja Klaipėdos miesto apylinkės teismas, civilinės bylos Nr. 2-3935-122/2011.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalis numato, jog kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Taigi, viena iš būtinų sąlygų, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka būtų aiškinamas teismo sprendimas, yra tai, jog teismo sprendimas turi būti neaiškus. Paprastai teismo sprendimo neaiškumas būna akivaizdus, arba šalys, kurios prašo išaiškinti sprendimą, pateikia atitinkamus argumentus, kurie, jų manymu, patvirtina teismo sprendimo neaiškumo faktą.

Nagrinėjamu atveju iš atsakovo prašymo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-438-1524/2009 turinį matyti, kad juo prašoma išaiškinti ar minėtu teismo sprendimu pareiškėjai S. M. priteista suma nurodyta su neišskaičiuotu gyventojų pajamų mokesčiu bei kitais mokesčiais. Bylos medžiaga patvirtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-438-1524/2009 pakeitė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 9 d. sprendimą: panaikino teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjai S. M. (L.) priteista iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 728,10 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 18 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d., o pareiškėjos skundą šioje dalyje atmetė. Teismas pareiškėjai S. M. (L.) iš atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos priteistą vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d. sumą - 26 794,08 Lt padidino iki 31254,86 Lt, taip pat priteisė S. M. (L.) iš atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 1000 Lt bylos nagrinėjimo išlaidų (b. l. 115 – 123).

Atkreiptinas dėmesys, jog nei pirmosios instancijos teismo 2009 m. sausio 9 d. sprendime (b. l. 73 – 78), nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-1524/2009 nebuvo nurodyta ar pareiškėjai S. M. (L.) priteista vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d. suma nurodyta su neišskaičiuotu gyventojų pajamų mokesčiu bei kitais mokesčiais ar ne (b. l. 115 – 123). Dėl šių priežasčių, konstatuotina, jog atsakovui galėjo kilti neaiškumų dėl minėto apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir jo rezoliucinėje dalyje vartojamos sąvokos „vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą“ turinio.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad egzistuoja sąlygos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-438-1524/2009 išaiškinimui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjai S. M. (L.) priteista vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d. suma buvo nustatyta atsižvelgiant į paties atsakovo pateiktus apskaičiavimus apie pareiškėjos vidutinį vienos dienos darbo užmokestį (b. l. 59 – 61). Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas pareiškėjos vidutinį vienos dienos darbo užmokestį apskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintu Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Iš Aprašo II (Darbo užmokesčio lėšų įskaitymas apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį) ir III skyriaus (Darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas) nuostatų matyti, jog apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį yra neatsižvelgiama į įstatymais nustatytus mokesčius (jie neįtraukiami į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą). Taigi, pagal Aprašo nuostatas, sąvoka vidutinis darbo užmokestis turi būti suprantama kaip atitinkama darbo užmokesčio suma, nuo kurios nėra išskaičiuoti įstatymų nustatyti mokesčiai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, išaiškintina, jog pareiškėjai S. M. (L.) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-438-1524/2009 iš atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos priteista vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d. suma (31254,86 Lt) nurodyta su neišskaičiuotu gyventojų pajamų mokesčiu bei kitais mokesčiais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atsakovo prašymą tenkinti.

Išaiškinti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-438-1524/2009 pareiškėjai S. M. (L.) iš atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos priteista vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą nuo 2006 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d. suma (31254,86 Lt (trisdešimt vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi Lt aštuoniasdešimt šeši ct)) nurodyta su neišskaičiuotu gyventojų pajamų mokesčiu bei kitais mokesčiais.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas