- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-05
- Bylos Nr.
- A-469-1372-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- B.P.
- Atsakovas
- Panevėžio teritorinės muitinės
- Trečiasis asmuo
- Muitinės
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B.P. ir atsakovės Panevėžio teritorinės muitinės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006-03-06 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B.P. skundą atsakovei Panevėžio teritorinei muitinei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė teismą priteisti jam iš atsakovės nuo 2002-07-01 iki 2004-01-23 neišmokėtą darbo užmokestį (15548,14 Lt), kuris buvo neišmokėtas taikant Vyriausybės 2003-01-17 nutarimą Nr. 53, numačiusį indeksavimo koeficiento taikymą. Pareiškėjas paaiškino, kad šis Vyriausybės nutarimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir jame įtvirtintam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas pažymėjo tinkamai atlikęs jam pavestą darbą ir turėjęs teisę gauti pilną atlyginimą už jį, dalies atlyginimo neišmokėjimas, jo manymu, pažeidė jo teisę į teisingą apmokėjimą už darbą ir nuosavybės teisę. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas jo prašymo dėl neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimo nepatenkino. Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2004-12-13 nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros ir pareiškėjui dar turint galimybę pasinaudoti teise kreiptis su skundu dėl pažeistos teisės gynybos, pareiškėjo teigimu, jam turėtų būti priteisiama neišmokėto darbo užmokesčio suma.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė skundo tenkinimui prieštaravo, nurodydama, kad skundas nepagrįstas, reikalavimas pareikštas ne tam atsakovui (nes atlyginimas pareiškėjui buvo mokamas iš valstybės biudžeto, asignavimų valdytojas yra Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, neskyręs pakankamai pinigų Panevėžio teritorinei muitinei). Atsakovė paaiškino, jog 2002-2004 metais trūkstant lėšų darbo užmokesčiui išmokėti, buvo taikomi koeficientai ir pareigūnams buvo mokamas sumažintas atlyginimas, priimti įsakymai dėl koeficiento taikymo atitiko Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 reikalavimus (2002-2004 metų laikotarpiu skirtingais ketvirčiais buvo taikomi skirtingi koeficientai, priklausomai nuo to, kiek lėšų darbo užmokesčiui realiai buvo turima).
Trečiojo suinteresuotojo asmens — Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – atstovas prašė skundą atmesti, nurodydamas, kad Panevėžio teritorinės muitinės viršininko įsakymai dėl koeficiento taikymo atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, buvo teisėti, Panevėžio teritorinė muitinė neturėjo teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ir Vyriausybės nutarimus. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog visi muitinės vadovo sprendimai taikyti koeficientą buvo įvykdyti iki Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo ir iki pareiškėjo kreipimosi į teismą, Konstitucinio teismo sprendimai galioja tik ateičiai, be to, pareiškėjas praleido Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškininės senaties terminą reikalauti neišmokėto darbo užmokesčio už 2002 m. liepos - gruodžio mėnesius.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 6 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjui iš Panevėžio teritorinės muitinės 11840,35 Lt 2003 m. sausio 1 d. - 2004 m. sausio 23 d. neišmokėto darbo užmokesčio. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtino, kad pareiškėjas 2002-07-01 -2004-01-23 laikotarpiu, už kurį prašo priteisti negautą darbo užmokestį, dirbo Panevėžio teritorinėje muitinėje ir buvo valstybės tarnautoju. Teismas vadovavosi valstybės tarnautojų darbo užmokestį reglamentavusiu Valstybės tarnybos įstatymu (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymu (toliau – Įgyvendinimo įstatymas; 2002 m. balandžio 23 d. įstatymas Nr. IX-856, 2002-12-10 įstatymo Nr. IX-1243 redakcija). Teismas nurodė, jog pagal Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje nustatytas darbo užmokestis buvo mokamas iš atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintų asignavimų, o jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršijo atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo pareiginė alga neturėjo būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 d. Įgyvendindama šią įstatymo nuostatą, Vyriausybė 2003-01-17 priėmė nutarimą Nr. 53, kuriuo patvirtino Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, buvusias teisiniu pagrindu sumažinti valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą darbo užmokestį, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus.
Nustatyta, jog šių taisyklių pagrindu Panevėžio teritorinės muitinės viršininkas priėmė įsakymus, kuriais valstybės įstaigos tarnautojams nustatė konkrečius darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus: 2002-08-01 įsakymu Nr. 122 2002 m. liepos mėnesį taikytas indeksavimo koeficientas 0,9; 2002-08-30 įsakymu Nr.141 2002 m. rugpjūčio mėnesį taikytas indeksavimo koeficientas 0,8; 2002-09-30 įsakymu Nr.167 2002 m. rugsėjo mėnesį taikytas indeksavimo koeficientas 0,7; 2002-10-31 įsakymu Nr.191 2002 m. spalio mėnesį taikytas indeksavimo koeficientas 0,8; 2002-11-29 įsakymu Nr.206 2002 m. lapkričio mėnesį taikytas indeksavimo koeficientas 0,7; 2002-12-23 įsakymu Nr.226 2002 m. gruodžio mėnesį taikytas indeksavimo koeficientas 0,67; 2003-01-31 įsakymu Nr.A4-18 2003 m. I ketvirtį taikytas indeksavimo koeficientas 0,85; 2003-04-30 įsakymu Nr.A4-71 2003 m. II ketvirtį taikytas indeksavimo koeficientas 0,76; 2003-07-18 įsakymu Nr.A4-130 2003 m. III ketvirtį taikytas indeksavimo koeficientas 0,76; 2003-10-30 įsakymu Nr. A4-199 IV ketvirtį taikytas indeksavimo koeficientas 0,61; 2003-12-29 įsakymu Nr. A4-235 2003 m. gruodžio mėnesį taikytas indeksavimo koeficientas 0,57; 2004-02-05 įsakymu Nr. A4-31 2004 m. I ketvirtį taikytas indeksavimo koeficientas 0,67.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2004-12-13 priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nuostata dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 "Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių" 1 ir 2 punktai ir šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis nustato, jog Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Teismas nurodė, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Administracinių bylų teisenos įstatymas nenustato termino, per kurį gali būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta, todėl Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Teismas, įvertinęs tai, kad darbo užmokestį valstybės tarnautojai turi teisę gauti už kiekvieną darbo mėnesį, padarė išvadą, kad kiekviena negauta darbo užmokesčio dalis sudarė pagrindą savarankiškam reikalavimui pareikšti ir kreiptis į teismą su skundu dėl pažeistos teisės. Teismas nustatė, jog pareiškėjas su skundu dėl neišmokėto darbo užmokesčio į teismą kreipėsi 2006-01-19. Atsakovės 2005-02-28 raštas Nr. A3-01-526, kuriuo ji kreipėsi į Muitinės departamentą dėl pareigūnų darbo užmokesčio, teismo neįvertintas kaip skolos pareiškėjui pripažinimas. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2002-07-01- 2002-12-31 laikotarpį atmestas, likusioje dalyje reikalavimą patenkinant.
Teismas pažymėjo, kad atsakovės atsisakymas išmokėti pareiškėjui Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto dydžio darbo užmokestį negali pripažintas teisėtu. Pareiškėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, todėl jo reikalavimas priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį pagrįstas. Nepagrįstas, teismo konstatavimu, ir atsakovės atstovo aiškinimas, jog Panevėžio teritorinė muitinė negali būti atsakove byloje, nes byloje nustatyta, jog pareiškėjas teisiniais tarnybos santykiais yra tiesiogiai susijęs su Panevėžio teritorine muitine, o ne Muitinės departamentu.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovė paaiškina, jog muitinės pareigūnams darbo užmokestis mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, kuris kiekvienais metais tvirtinamas įstatymu. Muitinės departamentas skirsto lėšas darbo užmokesčiui savo pavaldžioms įstaigoms, taip pat ir Panevėžio teritorinei muitinei. Byloje nustatyta, kad Panevėžio teritorinė muitinė lėšų darbo užmokesčiui gavo nepakankamai, todėl buvo priversta taikyti darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą. Atsakovė nurodo negalėjusi atsisakyti vykdyti Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių". Atsakovė remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi ir pažymi, jog įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai turi būti vykdomi tol, kol jie nėra pakeisti ar panaikinti arba nėra Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir/arba įstatymams). Teismas, atsakovės manymu, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią Konstitucinio teismo sprendimų galia nukreipta tik į ateitį. Atsakovė pažymi, jog pagal Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą tol, kol teisės aktai (arba jų dalys) Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir/arba įstatymams) arba kol jie nustatyta tvarka nėra pripažinti netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas yra privalomas. Atsakovė paaiškina, jog Panevėžio teritorinėje muitinėje darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas pareigūnams nebetaikomas jau nuo 2004 metų lapkričio 1 d., t.y. dar Konstituciniam Teismui nepaskelbus savo sprendimo, muitinė pilną pareiginę algą pareigūnams pradėjo mokėti gavusi iš biudžeto asignavimų valdytojo pakankamai lėšų darbo užmokesčiui. Byloje neginčijama, kad visas darbo užmokestis pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo išmokėtas laiku, todėl, atsakovės manymu, negali būti konstatuota, kad ji netinkamai vykdė savo kaip viešojo administravimo subjekto pareigas.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimą ir jo skundą patenkinti pilnai. Pareiškėjas pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose ir teisę reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu darbo užmokesčio nepriemoka yra „įvykdytas sprendimas" Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A1 -638/2005 L.Š. v Kauno rajono policijos komisariatas). Pareiškėjas nurodo, kad 2005 m. vasario mėn., t.y. dar nesibaigus ieškinio senaties terminui, pateikė Panevėžio teritorinei muitinei prašymą sumokėti jam nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. sausio 23 d. nesumokėtą dėl neteisėtai taikyto darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento darbo užmokestį (atlyginimą), arba, nepatenkinus šio prašymo, nurodyti priežastis ir išduoti pažymas, kuriose būtų nurodyta jam nesumokėta darbo užmokesčio (atlyginimo) suma už nurodytą laikotarpį, informuodamas atsakovę, kad tokia pažyma bus reikalinga pateikiant skundą teismui. Apeliantas paaiškina, jog Panevėžio teritorinė muitinė, remdamasi šiuo ir kitais prašymais, 2005-02-28 raštu Nr.A3-01-526 kreipėsi į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kaip vienintelį biudžeto asignavimų valdytoją, skirstantį lėšas jam pavaldžioms įstaigoms, nurodydama apskaičiuotą darbo užmokesčio lėšų sumą, reikalingą Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams išmokėti nuo 2002-07-01 iki 2004-11-01 dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo nesumokėtą darbo užmokestį. Muitinės departamentas 2005-03-17 raštu Nr.3B-7.14-3117 atsakydamas į tokius teritorinių muitinių prašymus, informavo pateikęs Lietuvos Respublikos Seimui ir Finansų ministerijai skaičiavimus dėl susidariusių skirtumų tarp priskaityto ir išmokėtino darbo užmokesčio, įsipareigodamas informuoti apie priimtus Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės sprendimus dėl susidariusių skirtumų grąžinimo muitinės pareigūnams. Vadovaujantis 2005-03-17 Panevėžio teritorinės muitinės viršininko rezoliucija, su šiuo raštu supažindinti visi Panevėžio teritorinės muitinės darbuotojai. Apeliantas pažymi, kad šie Panevėžio teritorinės muitinės ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos veiksmai sudarė jam realų pagrindą manyti, kad jo teisės gauti visą darbo užmokestį pažeidimas bus pašalintas gera valia be teismo pagalbos. Šie veiksmai, jo nuomone, laikytini veiksmais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalies prasme liudijančiais atsakovės prievolės išmokėti muitinės pareigūnams dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą darbo užmokestį pripažinimą, nutraukiančiais senaties termino eigą. Panevėžio apygardos administracinis teismas, apelianto manymu, netinkamai įvertino Panevėžio teritorinės muitinės 2005-02-28 raštą Nr. A3-01-526, padarydamas nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nepripažino savo prievolės išmokėti pareiškėjui negautą darbo užmokestį, ir nepagrįstai konstatavo, kad pagal Civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalį trejų metų ieškinio senaties terminas negali būti pradėtas skaičiuoti iš naujo. Tokiu būdu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas dalyje reikalavimų - priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2002 m. liepos - gruodžio mėnesius - praleido senaties terminą, todėl ši reikalavimų dalis atmestina. Byloje nustatyta, kad nuo 2002 m. liepos - 2004 m. sausio mėnesiais Panevėžio teritorinė muitinė nesumokėjo pareiškėjui 15548,14 Lt darbo užmokesčio, todėl, apelianto manymu, tokio dydžio suma jam ir priteistina.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo su apeliaciniu skundu nesutinkąs. Muitinės departamento nuomone, teismas pagrįstai atsisakė priteisti pareiškėjui dėl taikyto indeksavimo koeficiento neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2002-07-01 iki 2002-12-31, pritaikydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, teismo sprendimas šioje dalyje atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 suformuotą praktiką. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, teismas teisingai ir pagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo to momento, kada pareiškėjas realiai negavo darbo užmokesčio dalies. Muitinės departamento nuomone, sprendimo dalyje, kurioje pareiškėjo prašymas patenkintas, teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Atsiliepime nurodoma, jog Panevėžio teritorinės muitinės viršininkas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo priedėliu "Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos ir pareiginių algų koeficientai" (patvirtintu 2002 m. balandžio 23 d. įstatymu Nr. IX-855), Vyriausybės patvirtintomis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį" ir Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 "Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių" 2 punktu. Konstitucinis teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad minėtų teisės aktų nuostatos, numačiusios indeksavimo koeficientų taikymą apskaičiuojant ir išmokant valstybės tarnautojams darbo užmokestį, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tačiau tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, kad nėra numatyta, jog teisės akto pripažinimas prieštaraujančiu Konstitucijai turi teisinę galią ir tiems teisiniams santykiams, kurie to teisės akto pagrindu atsirado iki akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai (išskyrus Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime akcentavo, kad teisės aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais Konstituciją ir teisėtais tol, kol Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir/arba įstatymams). Įstatymai turi būti vykdomi tol, kol jie nėra pakeisti ar panaikinti arba nėra Konstitucinio teismo įstatymo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Konstitucinio teismo 2003 m. gegužės 13 d. sprendime taip pat nurodoma, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipta į ateitį. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, jog Konstitucinio teismo nutarimas, kuriuo pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d., o kadangi sprendimai nemokėti pareiškėjui viso priskaityto atlyginimo buvo įvykdyti ir nebetaikyti dar iki minėto Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, pareiškėjo reikalavimas priteisti dėl indeksavimo koeficiento taikymo negautą darbo užmokesčio dalį yra nepagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A5 -264/2003). Panevėžio teritorinės muitinės veiksmai, taikant pareiškėjui darbo mokesčio indeksavimo koeficientą, atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas ir buvo teisėti, todėl, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, administracinio teismo sprendimas neturi sukelti atsakovei neigiamų padarinių.
Panevėžio teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Panevėžio teritorinė muitinė remiasi savo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, pažymėdama, jog atsakove šioje byloje ji negalėjo būti patraukta, kadangi nėra biudžeto asignavimų valdytoja, tik išmoka Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jai skirtas lėšas. Todėl Panevėžio teritorinės muitinės kreipimasis 2005-02-28 raštu Nr.A3-01-526 „Dėl pareigūnų uždarbio" į trečiąjį suinteresuotąjį asmenį Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip pažymima atsiliepime, negali būti laikomas veiksmu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalies prasme liudijančiu atsakove byloje pripažintos Panevėžio teritorinės muitinės prievolės išmokėti muitinės pareigūnams dėl neteisėto darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą darbo užmokestį pripažinimą ir nutraukiančiu senaties termino eigą (Panevėžio teritorinė muitinė šiuo raštu tik kreipėsi į byloje pripažintiną atsakovu Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nurodydama apskaičiuotą sumą darbo užmokesčio lėšų, reikalingų Panevėžio teritorinės muitinės pareigūnams, tame tarpe ir pareiškėjui, išmokėti nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. liepos 1 d. dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo nesumokėtą darbo užmokestį).
Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pažymi, kad sprendimo įvykdymas yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka bei terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr.Al2-219/2004 K.J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiškinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros, t.y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovės dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius. Kadangi Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažintos neteisėtomis teisės normos negali būti taikomos, jos iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos pašalintos, kaip pažymi pareiškėjas, yra išnykęs ir teisinis pagrindas, kuriuo atsakovė galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjui. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A1-638/2005, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, Darbo kodekso 27 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalimi ir pažymi, jog atsakovės veiksmai liudijo, kad ji siekė gera valia be teismo pagalbos pašalinti pareiškėjo teisės gauti visą darbo užmokestį pažeidimą. Todėl laikytina, kad daliai jo pareikštų reikalavimų (priteisti 2002 m. liepos - gruodžio mėnesiais neišmokėtą darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį) netaikytinas trejų metų senaties terminas, pareiškėjas yra išsaugojęs galimybę teismine tvarka koreguoti 2002 m. liepos - 2004 m. sausio mėnesiais tarp jo ir atsakovės dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius, o jo reikalavimai priteisti 2002 m. liepos - 2004 m. sausio mėnesiais neišmokėtą darbo užmokesčio dalį tenkintini visa apimtimi. Pareiškėjas pažymi, jog Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 9 dalis ir Darbo kodekso 298 straipsnis nustato naikinamąjį terminą, kurį viršijantis valstybės tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis negali būti priteisiamas. Tačiau jam darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas buvo taikytas 2002 m. liepos - 2004 m. sausio mėnesiais, t.y. ne ilgiau, nei Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 9 dalyje ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas. Nors atsiliepime į pareiškėjo skundą Panevėžio teritorinė muitinė nurodo, kad šioje byloje atsakovu pripažintinas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjas pažymi, jog byloje nustatyta, kad jis teisiniais tarnybos santykiais yra tiesiogiai susijęs su Panevėžio teritorine muitine, o ne su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, pareiškėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojų pareigas, todėl, pareiškėjo manymu, teismas šioje byloje pagrįstai pripažino, kad Panevėžio teritorinė muitinė yra tinkamas atsakovas, privalantis sumokėti jam už atliktą darbą priklausantį darbo užmokestį (atlyginimą).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Pagrindinės įstatymų aiškinimo ir taikymo taisyklės nagrinėjant administracines bylas dėl valstybės pareigūnams neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje 2005 m. gruodžio 21 d. išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A1-638/2005. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija taiko šias taisykles.
Pareiškėjas kelia reikalavimus dėl 2002 -2004 metais jomsi nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios Panevėžio teritorinėje muitinėje pritaikius darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, priteisimo. Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija, įsigaliojo 2002 m. liepos 1 d.) VI skyriuje. Minėto įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo numatyta valstybės tarnautojų teisė gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį. Šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (2002 m. balandžio 23 d. Nr. IX-856), kurio 1 straipsnio 3 dalis 2002 m. gruodžio 10 d. įstatymu Nr. IX-1243 buvo išdėstyta taip: „Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje nustatytas darbo užmokestis mokamas iš atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintų asignavimų. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 d.“ Įgyvendindama šią įstatymo nuostatą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, kuriuo patvirtino Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles – teisinį pagrindą mažinti valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą darbo užmokestį, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Šių taisyklių pagrindu Panevėžio teritorinės muitinės viršininkas priėmė įsakymus, kuriuose buvo nustatyti konkretūs darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nuostata „Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki 2002 m. birželio 30 d.“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 1 ir 2 punktai bei šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Aiškindamas pastarąją įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs: „Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. prieš Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą).
Kaip nurodyta anksčiau šioje nutartyje, reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.
Ieškinio senaties terminas yra civilinės teisės institutas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso VII skyriuje įtvirtintų teisės normų. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi ieškinio senaties taikymo taisyklė: ,,ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja“. Kaip matyti iš atsiliepimo į skundą ir atsakovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, nagrinėjamoje byloje atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad teismas be pagrindo atmetė dalį pareiškėjo reikalavimų, kaip pareikštų praleidus ieškinio senaties terminą. Šioje dalyje pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Pareiškėjas šioje byloje atliko savo kaip valstybės tarnautojų pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Pareiškėjo darbdaviu buvo Panevėžio teritorinė muitinė, ne Muitinės departamentas, todėl atsakovo argumentai dėl jo, kaip atsakovo, netinkamumo, atmestini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjo apeliacinį skundą patenkinti, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006m. kovo 6 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo skundą patenkinti pilnai. Priteisti iš atsakovės Panevėžio teritorinės muitinės 15548,14 Lt (penkiolika tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus, 14 cnt) neišmokėto darbo užmokesčio pareiškėjui B.P.
Nutartis neskundžiama.