- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-04-28
- Bylos Nr.
- 2-203
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė (pran.)
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- American Equitable Finance Corporation, K. J. M.
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 22 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1357-43/2005 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams American Equitable Finance Corporation ir K. J. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams American Equitable Finance Corporation (toliau AEFC) ir K. J. M. ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 702 679 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, tarp jų ir UAB ,,Žinių radijas” akcijas, už sumą, reikalingą visiškam galimo teismo sprendimo įvykdymui. Prašymą argumentavo tuo, jog reikalaujama priteisti suma yra labai didelė, o atsakovų elgesys rodo, jog jie akivaizdžiai vengia vykdyti prievoles, bendrauti su ieškovu. Teigė, kad priėmus palankų teismo sprendimą, išieškojimas turėtų būti nukreiptas į atsakovams priklausančias UAB ,,Žinių radijas” akcijas, todėl būtina areštuoti šį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 9 d. nutartimi šį prašymą patenkino ir areštavo atsakovų nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, tarp jų ir atsakovų nuosavybės teise valdomų UAB ,,Žinių radijas” akcijų, už 702 679 Lt (b. l. 28). Nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma yra didelė, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar įkeisti jiems priklausantį turtą dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas (CPK 144 str. 1 d., 148 str. 1 d.).
Atsakovai pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinti areštą atsakovo AEFC nuosavybės teise valdomų 7 453 vnt. UAB ,,Žinių radijas” paprastųjų vardinių akcijų areštą. Prašymą grindė tokiomis aplinkybėmis:
Buvo areštuotas žymiai didesnės vertės turtas, nei pareikšto ieškinio suma, ir tai pažeidė šalių interesų pusiausvyros bei ekonomiškumo principus, nepagrįstai suvaržė atsakovų teisę disponuoti privačia nuosavybe. Nurodė, jog teismo nutartį antstolė interpretavo pažodžiui ir areštavo visas atsakovams priklausančias akcijas, neatsižvelgiant į akcijų ir kito turto vertę. Areštuotos visos AEFC turimos UAB ,,Žinių radijas” akcijos, kurių vertė yra 2 427 400 Lt, visos kitam atsakovui K. J. M. priklausančios minėtosios bendrovės akcijos, kurių vertė 57 tūkst. Lt, bei K. J. M. priklausantys žemės sklypai. Be to, minėtų akcijų rinkos vertė yra didesnė už jų nominalią vertę, o tuo tarpu vien areštuotų akcijų nominali vertė viršija pareikšto ieškinio sumą net 1 781 721 Lt.
Atsakovas AEFC 2005 m. sausio 21 d. sudarė ketinimų sutartį su UAB ,,Jurgena” dėl dalies minėtosios bendrovės akcijų pardavimo už 1 250 tūkst. Lt. Dėl minėto arešto sudaryti šį sandorį iki sutartos datos tapo neįmanoma, nors galimybė egzistuoja ir arešto panaikinimas atsakovui AEFC padėtų išvengti sandorio žlugimo ir nuostolių. Ieškovo interesai dėl to nenukentėtų, nes liktų areštuotas kitas turtas, kurio vertė žymiai viršija ieškinio sumą.UAB ,,Žinių radijas” akcijų areštas nėra tiesiogiai susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymu, nes ieškinio reikalavimas nėra siejamas su šios bendrovės akcijomis, todėl gali būti areštuojamas bet koks, o ne konkretus turtas.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutiko su minėtuoju prašymu, laikė jį teisiškai nepagrįstu, iš esmės pažeidžiančiu ieškovo teisėtus interesus, nes:
Prašymas neatitinka CPK 146 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų pagrindų. Be to nėra kito turto, kuriuo būtų galima užtikrinti ieškovo reikalavimų atsakovo AEFC atžvilgiu įvykdymą. Nepagrįsti atsakovų teiginiai, jog buvo areštuotas didesnės vertės turtas, nei pareikštas ieškinys. Tuo tarpu iš bylos medžiagos galima spręsti, kad nominali UAB ,,Žinių radijas” akcijų vertė negali būti laikoma jų tikrąja rinkos verte, nes ši bendrovė dirba nuostolingai. Atsakovai neįrodė, kad ketinimų sutartis yra reali. Nepagrįsti teiginiai, jog panaikinus areštą šiam turtui nenukentėtų ieškovo interesai, nes atsakovai neįrodė, jog areštuoto turto pakanka ieškovo reikalavimų patenkinimui. Be to, AEFC gauti pinigai iškeliautų iš Lietuvos ir į juos išieškojimas negalėtų būti nukreiptas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 22 d. nutartimi prašymą patenkino, panaikino areštą 7 453 vnt. atsakovui AEFC priklausančių minėtų akcijų. Nurodė, kad ieškovo reikalavimai yra užtikrinti ne vien tik akcijų, bet ir šešių atsakovui K. J. M. priklausančių didelio ploto žemės sklypų areštu, vien kurių vertė, teismo manymu, turėtų būti didesnė už ieškinio sumą. Laikė, kad pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tikslinga siekiant išvengti minėto sandorio žlugimo bei su tuo susijusių atsakovo nuostolių atsiradimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti minėtąją teismo nutartį bei palikti nepakeistą 2005 m. vasario 9 d. nutartį. Skundą grindžia tokiais argumentais:
Teismas iš esmės ne pakeitė taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o iš dalies jas panaikino, tuo sudarydamas sąlygas vienam iš atsakovų perleisti akcijas ir taip apsunkinti ar padaryti neįmanomu galimą išieškojimą. Teismas patenkino teisiškai nepagrįstą prašymą, nes atsakovai nepasiūlė kitos priemonės, nenurodė CPK 146 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų priemonių. Nepagrįsta teismo išvada, jog sprendimo įvykdymas yra užtikrintas ne tik akcijų bet ir šešių K. J. M. priklausančių žemės sklypų areštu, nes atsakovas K. J. M. nėra suteikęs jokių papildomų garantijų už atsakovą AEFC, nepasiūlė jokių CPK 146 straipsnio numatytų priemonių. Teismas neįvertino aplinkybės, kad AEFC yra atsakovas šioje byloje ir ieškovo reikalavimas jo atsakovo atžvilgiu neužtikrintas.Teismas nenurodė argumentų, patvirtinančių tai, kad areštuoto turto vertė galimo sprendimo įvykdymo atveju galėtų būti didesnė nei ieškovo reikalavimas: reali akcijų rinkos vertė negali būti siejama su akcijų nominalu. Teismas visiškai neįvertino atsakovo AEFC elgesio, kuris nesiėmė jokių veiksmų savo įsipareigojimams vykdyti, nereagavo reikalavimus, nesusisiekė su ieškovu. Nepagrįsta teismo išvada, kad šis arešto panaikinimas reikalingas siekiant išvengti minimo sandorio žlugimo, nes nepateikta jokių įrodymų apie šios sutarties realumą ir galimas nesudarymo pasekmes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai prašo jį atmesti. Savo prašymą grindžia tokiais argumentais:
Nepagrįstas ieškovo prašymas panaikinti 2005 m. vasario 22 d. nutartį paliekant nepakeistą 2005 m. vasario 9 d. nutartį, nes teismas nagrinėjo ne nutarties pakeitimo klausimą, o atsakovų prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog teismas ne pakeitė, o panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes pritaikytos laikinosios priemonės neišnyko. Ieškovas neteisingai aiškina CPK 146 straipsnio antrąją dalį, nes pagal šią normą atsakovui įmokėjus reikiamą sumą į teismo sąskaitą ar kt. šios priemonės yra ne pakeičiamos, o panaikinamos. Teismas pagrįstai pakeitė taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas reiškia ieškinį dėl tam tikros pinigų sumos priteisimo, o ginčo dėl akcijų nėra. Teismo išvados pagrįstos, nes antstolė areštavo žymiai didesnės vertės turtą, nei teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis - 702 679 Lt. Apeliantas teisingai nurodo, jog akcijų rinkos vertė nebūtinai sutampa su nominalia verte ir iš minėtos ketinimų sutarties matyti, kad atveju ji yra didesnė. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų teiginiams apie abejotiną atsakovo AEFC veiklą bei statusą. Be to šie argumentai nesusiję skundžiama nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, svarbius nagrinėjamam klausimui išspręsti, tinkamai išaiškino bei pritaikė CPK pirmosios dalies vienuoliktojo skyriaus penktojo skirsnio normas ir, patenkindamas atsakovo pareikštą prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 302 str., 263 str. 1 d.).
Kaip yra žinoma, teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Taip pat bet kurioje proceso stadijoje ir esant pagrįstam dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymui teismas gali pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 146 str.). Tiek vienu, tiek kitu atveju turi būti užtikrinama, kad galimas būsimas procesinis sprendimas byloje būtų realiai ir tinkamai įvykdytas, tai yra, kad būtų realiai užtikrinta ieškovo materialinių teisių gynyba, nes pats teismo sprendimas savaime neužtikrina tinkamos jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos, juo tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas.
Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodo, kad taikant šias civilinio proceso normas taip pat privalu vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais. Vienas iš šių principų - CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, nustato, jog šalių procesinės teisės yra lygios, tai yra nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota. Minimų priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais atsakovų turtinių teisių apribojimais, todėl teismas privalo siekti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros. Taigi atsakovas, prašydamas taikyti CPK 146 straipsnio nuostatas, privalo įrodyti, kad patenkinus jo prašymą, nekils grėsmė realiam teismo sprendimo įvykdymui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susijusius su areštuoto atsakovams priklausančio turto mase, jo verte, o taip pat tą aplinkybę, jog ieškovas ieškinį dėl 702 679 Lt nuostolių bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo yra pareiškęs abiems atsakovams solidariai, turėjo pagrindą spręsti, kad arešto panaikinimas atsakovui AEFC nuosavybės teise priklausančioms 7 453 vnt. UAB ,,Žinių radijas” paprastosioms vardinėms akcijoms nepažeidžia čia paminėtų ieškovo teisių bei civilinio proceso principų. Tuo tarpu apelianto argumentai, kad likęs areštuotas turtas neužtikrina CPK 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo, yra nepagrįsti įrodymais (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus dėl CPK 146 straipsnio antrojoje dalyje numatytų papildomų garantijų nepateikimo, nes teismas, kaip minėta, konstatavo, kad jau areštuoto turto vertė yra pakankama galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, tai yra priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos šioje nutartyje anksčiau išdėstytos aplinkybės, todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su ginčo šalių sutartinių teisinių santykių vertinimu (prievolinių įsipareigojimų nevykdymas, nesąžiningumas ir kt.), kurie iš esmės yra susiję su pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumu (CPK 320 str. 1 d., 334 str. 1 d.).
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl šį skundą atmeta, o teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 338 str., 329 - 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.