Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1349-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-07
Bylos Nr.
2S-1349-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
J. D., E. D.
Ieškovas
E. D.
Išvadą teikia
Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1349-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui J. D. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dėl kito sutuoktinio kaltės. Institucija, teikianti išvadą – Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. D. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo J. D. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. D. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad atsakovas neteikia vaikui išlaikymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovės E. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies.

Teismas priteisė iš atsakovo nepilnametei E. D. laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei ieškovei E. D. .

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystimosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Remdamasis LAT formuojamoje praktikoje nustatytu orientaciniu nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijumi – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 800 Lt, teismas būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos. Teismas taip pat nurodė, jog tiksli išlaikymo suma bus paskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus sprendimą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas J. D. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) pirmosios instancijos teismas neįvertino apelianto esamos padėties ir nepagrįstai vadovavosi tik ieškovės pateiktomis aplinkybės, todėl pažeidė CPK 3 str. 1 d. ;

2) tiek ieškovės reikalaujamas (500 Lt), tiek skundžiama teismo nutartimi priteistas (400 Lt) išlaikymo dukrai dydis neatitinka protingumo principo, kadangi apeliantui nelieka jokių pajamų pragyvenimui. Teigia, jog iš teismui pateiktos pažymos apie išmokėtą darbo užmokestį matyti, jog atsakovo uždirbamos pajamos per mėnesį sudaro 364 Lt. Apelianto teigimu, šiuo atveju akivaizdu, jog jis realiai nedisponuoja tokiomis lėšomis, kad galėtų teikti skundžiama teismo nutartimi nustatytą išlaikymą dukrai ir turėtų bent minimaliai lėšų pragyvenimui;

3) pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka CPK 144 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Apelianto nuomone, nėra pagrindo manyti, jog atsakovas neteiks išlaikymo savo dukrai. Nurodo, jog jis visada pagal savo finansines galimybes ir turimas pajamas rūpinasi dukra ir stengiasi, kad jai nieko netrūktų. Tačiau atsižvelgiant į apelianto pajamas, dukrai teikti didesnį nei 250 Lt išlaikymą kas mėnesį šiuo metu atsakovas neturi galimybės.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CK 3.65 ir CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nagrinėjant šeimos santykių bylas, sąrašas. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Tokiu atveju išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją, taikant CK 3.192-3.203 straipsnių nuostatas. Tačiau kiekvienu atveju laikinąsias apsaugos priemones teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir konkrečią situaciją.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog CK normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 str. 1 d.). Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiui vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Lietuvos Respublikos Seimas 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui J. D. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (b.l. 1-4). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytą orientacinį nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijų, būtiniausiems šalių nepilnamečiam vaikui poreikiams tenkinti, priteisė iš atsakovo J. D. nepilnametei dukrai E. D. laikiną išlaikymą po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b.l. 24).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pastebi, jog atsakovas nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių rašytinių įrodymų, kad jis geranoriškai teikia išlaikymą nepilnametei dukrai konkrečiomis pinigų sumomis.

Kaip jau buvo aukščiau minėta, vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Taigi atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į aplinkybę, jog atsakovas neįrodė, kad vykdo savo pareigą išlaikyti dukrą, kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ši laikinoji apsaugos priemonė buvo taikyta pagrįstai, kadangi būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius iki šalių ginčas bus galutinai išspręstas.

Apeliantas teigia, kad skundžiama teismo nutartimi priteistas 400 Lt dydžio išlaikymas dukrai neatitinka protingumo principo, kadangi apeliantui nelieka jokių pajamų pragyvenimui. Jo uždirbamos pajamos per mėnesį šiuo metu sudaro tik 364 Lt. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka.

Aplinkybė, kad atsakovo materialinė padėtis šiuo metu yra sunki, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui arba nustatyti tokią išlaikymo sumą, kuri negali užtikrinti netgi minimaliųjų vaiko poreikių patenkinimo.

Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, nustatant priteistino išlaikymo dydį vienam nepilnamečiam vaikui, paprastai vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt, šios sumos pakanka patenkinti minimalius augančio nepilnamečio vaiko poreikius. Taigi, kai teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir ginčo laikotarpiu priteisia laikiną išlaikymą, pagrįsta vadovautis tokiu teismų praktikoje susiformavusius objektyvaus pobūdžio kriterijumi, nes konkrečios bylos aplinkybės, įrodymai šioje proceso stadijoje iš esmės nėra nagrinėjami bei vertinami.

Atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad priteisus 400 Lt dydžio laikiną išlaikymą, yra pažeidžiami jo interesai, yra taip pat teisiškai nepagrįsti, nes laikinasis išlaikymas yra tik preliminari priemonė, kuria užtikrinamos minimalios išlaidos vaiko išlaikymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikui teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t.y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teisme, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai. Be to, priteistas laikinas išlaikymas vėliau bus įskaitytas į teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisdamas iš atsakovo J. D. laikiną išlaikymą jo nepilnamečiam vaikui, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovės prašymą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-22 nutarties, iš atsakovo J. D. priteistina 9,75 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. D. 9 (devynis) litus ir 75 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Teisėjai Rasa GudžiūnienėDalia VišinskienėHenrichas Jaglinskis