Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui K. J., pareiškėjų K. J. ir UAB „Kovertas“ atstovei advokato padėjėjai Gintarei Mockutei, atsakovės Turto vertinimo priežiūros tarnybos atstovams I. V., R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. J., UAB „Kovertas“ skundą atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl lyginamųjų objektų pasirinkimo iš pasiūlos atsakovė nurodė, kad atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, Ataskaitoje turėjo būti pateikti duomenys, patvirtinantys, kad nebuvo informacijos apie įvykusius analogiško arba panašaus turto sandorius, vertintojas gavęs informaciją iš VĮ Registrų centro, kad analogiško ar panašaus turto sandorių nėra ir tą aplinkybę pažymėjęs Ataskaitoje, galėtų naudoti analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, taigi, vertintojas nedėjo jokių pastangų, siekdamas išsiaiškinti, ar VĮ Registrų centro duomenų bazėje buvo įregistruota panašaus arba analogiško turto pirkimo–pardavimo sandorių. Be to, nėra pateikti naudotų duomenų apie pasiūlą šaltiniai. Pasiūlos duomenys vertinami kritiškai dėl šių duomenų nepatikimumo. Pažymėjo, kad analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės turi būti atskleistos nepriklausomai nuo to, koks turtas yra vertinamas. Turto vertintojui keliamų pareigų netinkamas įgyvendinimas negali būti perkeliamas turto vertintojo asistentui, kuris nelaikytinas drausminio nusižengimo subjektu. Tai, kad suderinta lentelė buvo pateikta ne Ataskaitoje, o paaiškinimuose TVPT, nepaneigia atitinkamų TVVPĮ ir Metodikos nuostatų pažeidimų. Itin svarbu, jog Ataskaitoje pateikti duomenys būtų teisingi. Nurodė, kad TVVPĮ bei Metodikos redakcija, galiojusi iki 2012-05-01, nustatė reikalavimą pateikti pataisų koeficientų skaičiavimus. Turto vertės nustatymo pagrindimo nebuvimas Ataskaitoje negali būti laikomas formalaus pobūdžio pažeidimu ar technine klaida, nes tai vienas esminių vertinimo procedūros elementų. Atliktų skaičiavimų pagrindimas yra svarbus, kad rinkos dalyviai teisingai suprastų visus reiškinius, susijusius su įvertintu objektu. Pagal Metodikos 51 p. klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis TVVPĮ ir Metodikos reikalavimams. Konkretaus tikslo Ataskaitoje nenurodymas suponuoja Metodikos 28 p. pažeidimą, kas lemia TVVPĮ 22 str. 4 d. 13 p. reikalavimo pagrįsti turto vertę nesilaikymą. Vertinimo tikslo apibrėžimas vertinimo ataskaitoje aktualus pačiam turto vertintojui, kadangi nuo vertinimo tikslo priklauso vertintojo atliekami vertinimo veiksmai. Turto rinkos vertės ir turto kainos sąvokos negali būti tapatinamos, Ataskaitoje yra nustatyta vertinamo turto rinkos vertė, o ne kaina. Vertinimo tikslas Ataskaitoje neatskleistas. Nagrinėjamoje Ataskaitoje vertinta 13 objektų, tačiau pateiktos tik 27 nuotraukos, visiems objektams teisinė registracija privaloma, todėl jie visi turėjo būti nufotografuoti ir (arba) nufilmuoti. Iš Ataskaitoje pateiktų nuotraukų nėra aišku, koks vertinamas objektas kiekvienoje iš jų pavaizduotas. Nurodė, kad TVVPĮ nauja redakcija priimta 2011-06-22, todėl vertintojas turėjo pakankamai laiko susipažinti su naujais teisės aktų reikalavimais, o kilus neaiškumams kreiptis į TVPT. Dėl pareiškėjų nurodytų procedūrinių pažeidimų nurodė, kad ji nepažeidė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos paklausimo nagrinėjimo termino, kadangi terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai paklausimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, 10 darbo dienų terminas, per kurį TVPT turi kreiptis į Garbės teismą, pradedamas skaičiuoti nuo TVPT išvados, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai aprašomi vertintojo padaryti pažeidimai, surašymo, tiek tokia išvada, tiek teikimas Garbės teismui surašyti tą pačią dieną, todėl terminas nebuvo praleistas. Kartu pažymėjo, kad Garbės teismo sprendime konstatuoti pažeidimai negali būti laikomi formalaus pobūdžio pažeidimais, vien tik didelės profesinės patirties turėjimas ir drausminių nuobaudų nebuvimas nepaneigia vertintojo padarytų pažeidimų rengiant Ataskaitą bei nėra pagrindas skirti švelnesnę drausminę nuobaudą, vertintojas, vadovaudamas asistentės darbui, neįvykdė jam priskirtų pareigų, o remiantis TVVPĮ 10 str. 11 d. nuostata, Garbės teismui priėmus sprendimą sustabdyti kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, laikomas sustabdytu visų turto vertintojo turimų turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas. Atsakovės teigimu, pareiškėjai nepateikė argumentų, pagrindžiančių Garbės teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nurodė, kad tik jai 2014-04-29 pateikus mokėjimo nurodymą atsakovė galėjo pradėti nagrinėti jos prašymą, todėl pareiškėjų teiginys, kad prašymas pradėtas nagrinėti 2014-03-18 yra nepagrįstas, be to, atsakovė paklausimo nagrinėjimo terminą pratęsė iki 2014-10-30. Atsakovė išvadą jai pateikė 2014-10-07. Mano, kad nustatyti pažeidimai negali būti laikomi formalaus pobūdžio, pareiškėjų skundas grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Skaičiavimai turi būti aiškūs ir nekeliantys papildomų klausimų nei jos naudotojui, nei tikrintojui. Skaičiavimai nėra pateikti nei Ataskaitoje, nei jos prieduose, o skaičiavimų ar tik paaiškinimų apie atliktus skaičiavimus pateikimas vėliau, kai vertintojas teikė paaiškinimus atsakovei, negali būti laikomas tinkamu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl TVPT 2014-09-30 sprendimo Nr. ((duomenys neskelbtini)) „Dėl drausminės nuobaudos K. J. skyrimo“, kuriuo turto vertintojui K. J. buvo skirta drausminė nuobauda – Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduoto 2000-04-21, galiojimo sustabdymas ir kvalifikacijos patikrinimas, įsigaliojus šiam sprendimui laikoma sustabdytu visų jo turimų vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas, nustačius TVVPĮ 22 str. 4 d. 7 p., 9 p., 13 p., 14 p. bei Metodikos 28 p., 35.1 p., 35.2 p., 57 p., 58.1 p., 61 p., 62.2 p., 62.3 p., 62.4 p. pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo (t. I, b. l. 59–65).

Iš bylos medžiagos matyti, kad turto vertintojas K. J. 2012-05-11 – 2012-06-27 parengė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 13–39). 2014-03-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos kreipėsi į TVPT dėl Ataskaitos atitikties TVVPĮ nustatytiems reikalavimams (t. I, b. l. 115–116). TVPT 2014-03-24 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) paprašė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateikti rinkliavos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (t. I, b. l. 164), kurį Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė 2014-04-30 (t. I., b. l. 164). TVPT 2014-09-04 surašė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 186–188) ir teikimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl drausmės bylos iškėlimo (t. I, b. l. 184–185). TVPT 2014-09-22 pratęsė paklausimo nagrinėjimo terminą iki 2014-10-30 (t. II, b. l. 1). Garbės teismas 2014-09-30 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 59–65). TVPT 2014-10-07 surašė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 13–17).

TVVPĮ 22 str. 4 d. nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta turto arba verslo vertinimo įmonės ar nepriklausomo turto arba verslo vertintojo duomenys (pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie turto arba verslo vertinimo įmonę, arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys ir pažymėjimo, kuriuo įrodoma, kad turto arba verslo vertinimo įmonė ar nepriklausomas turto arba verslo vertintojas įrašyti į Išorės vertintojų sąrašą, numeris, išskyrus kitos valstybės narės nepriklausomą turto arba verslo vertintoją ir turto arba verslo vertinimo įmonę, kurie laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje) (7 p.); turto arba verslo apžiūrėjimo, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą, ir ataskaitos surašymo datos (9 p.); turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus (13 p.); išvada dėl turto arba verslo vertės, pasirašyta išvadą surašiusio turto arba verslo vertintojo (vardas, pavardė, parašas), nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, ir turto arba verslo vertės nustatymo diena (14 p.).

Metodikos 28 p. nustatyta, kad vertintojas vertindamas atsižvelgia į vertinimo sritį bei tikslą ir surenka duomenis apie vertinamo turto arba verslo buvimo vietos ekonominius, socialinius rodiklius; vertinamo turto arba verslo rinkos konjunktūrą ir finansavimo sąlygas; vertinamo turto arba verslo teisinį režimą (nuosavybės teisė, kitos daiktinės teisės, juridiniai faktai, specialios naudojimo sąlygos ir kt.); turto arba verslo plėtros galimybes ir (arba) alternatyvų panaudojimą.

Metodikos 35.1 p. nustatyta, kad objekto apžiūros metu objektas turi būti nufotografuotas ir (arba) nufilmuotas, pagal šiuos reikalavimus: nuotraukose ir (arba) vaizdo medžiagoje užfiksuotos individualios objekto savybės, turinčios įtakos objekto vertei, pagal kurias būtų galima nustatyti vertinamą objektą.

Metodikos 35.2 p. nustatyta, kad objekto apžiūros metu objektas turi būti nufotografuotas ir (arba) nufilmuotas, pagal šiuos reikalavimus: mažiausias vieno objekto nuotraukų skaičius – 3, vaizdo medžiagos kopijos – 1.

Metodikos 57 p. nustatyta, kad lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.

Metodikos 58.1 p. nustatyta, kad taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius.

Metodikos 61 p. nustatyta, kad jeigu nėra informacijos apie šios Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius.

Metodikos 62.2 p. nustatyta, kad turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes.

Metodikos 62.3 p. nustatyta, kad turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo padarytų šios Metodikos 58.2 punkte nurodytų pataisų būtinumo pagrindimo aplinkybes.

Metodikos 62.4 p. nustatyta, kad turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus.

Dėl nustatytų Metodikos 57 p., 58.1 p., 61 p. pažeidimų

Remiantis aukščiau pateikta teisės aktų nuostatų analize matyti, kad tik nesant informacijos apie analogiško arba panašaus turto pirkimo–pardavimo sandorių kainas VĮ Registrų centre, galima naudoti informaciją apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, privalomai turi būti nuodyti tokios informacijos šaltiniai. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad Ataskaitos rengimo metu vertintojas kreipėsi į VĮ Registrų centrą su aukščiau nurodytu prašymu dėl informacijos gavimo, vadinasi, informacijos apie analogiško arba panašaus turto pirkimo–pardavimo sandorių kainas nebuvimo tinkamai nepagrindė, be to, pats VĮ Registrų centras kartu su 2014-12-05 raštu teikiama pažyma (t. II, b. l. 25–33) patvirtino tokių sandorių egzistavimą, todėl nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad jei vertintojas vertindamas turtą Ataskaitoje kaip palyginamuosius pasirenka ne įvykusius sandorius, o pasiūlos sandorius, vadinasi, panašių ar analogiškų sandorių rinkoje nebuvo. Kartu pastebėtina, kad vertintojas, naudodamas informaciją apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, tinkamai nenurodė tokios informacijos šaltinių, nors Metodikos 61 p. įpareigoja jį tai padaryti. Pareiškėjų teiginys, kad informacijos šaltiniai nurodyti Ataskaitos 5 lape yra nepagrįstas, kadangi įvertinus Ataskaitos 5 lape nurodytus šaltinius (b. l. 17) matyti, kad jie nieko bendro neturi su informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas. Pareiškėjai pažymėjo, kad dalis turto vertinti naudojant VĮ Registrų centro pateiktus sandorius, o kita dalis dėl jo specifikos (žemės ūkio paskirties žemės sklypas unikalioje vietoje) – naudojant pasiūloje esančius sandorius, tačiau tai nepaneigia, jog vietoj informacijos apie analogiško arba panašaus turto pirkimo–pardavimo sandorių kainas, buvo naudota informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas. Pabrėžtina, kad skelbimuose esanti kaina negali būti prilyginama realiai sandorio kainai, kadangi skelbime esanti kaina, vykstant derybomis pirkimo procese tarp šalių, gali kisti ir tikrąją, realią turto vertę rodo būtent santoryje nurodyta kaina. Pareiškėjų teiginys, kad nagrinėjamu atveju turto vertę nustatyti buvo įmanoma tik naudojant pasiūlos sandorius, nes turtas yra specifinis (unikalioje vietoje), atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi teisės aktų nuostatos neįtvirtina galimybės pagal turto specifiškumą rinktis, kokią informaciją naudoti – sandorių vertę ar pasiūlos vertę. Įvertinus tai kas išdėstyta, matyti, jog pagrįstai konstatuoti Metodikos 57 p., 58.1 p., 61 p. pažeidimai.

Dėl nustatytų Metodikos 62.2 p. pažeidimų

Remiantis aukščiau pateikta teisės aktų nuostatų analize matyti, kad Ataskaitoje privalo būti nurodyta analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės. Nagrinėjamu atveju Ataskaitoje nenurodyta, kokios aplinkybės lėmė konkrečių lyginamųjų objektų pasirinkimą, kuo jie laikomi analogiškais ar panašiais į vertinamą turtą. Pareiškėjai nurodė, kad vertinimo turtui nesant specifiniam pasirinkti sandoriai nebuvo itin plačiai aptarti, tačiau teisės aktai neįtvirtina jokio atskiro rūšiavimo pagal objektų specifiškumą, vadinasi, vertinant visus be išimties objektus privalo būti nurodytos analogiško ar panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamasis turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės. Kadangi nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, pagrįstai nustatytas Metodikos 62.2 p. pažeidimas.

Dėl nustatytų TVVPĮ 22 str. 4 d. 13 p., Metodikos 62.3 p., 62.4 p. pažeidimų

Pareiškėjai yra nurodę, kad vertinant dalį turto buvo padaryta asistentės klaida, Ataskaita parengta neseniai įsigaliojus naujos redakcijos teisės aktams, nesant praktikos, pažeidimai laikytini tik formaliais, tačiau teismas akcentuoja, kad TVVPĮ įtvirtina savarankišką vertintojo vertinimą (TVVPĮ 14 str. 2 d. 2 p.), Ataskaitą pasirašo vertintojas (TVVPĮ 22 str. 2 d.), vadinasi, būtent vertintojui, o ne jo asistentui, tenka atsakomybė už tinkamą Ataskaitos parengimą. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad tai, kad suderinta lentelė buvo pateikta ne Ataskaitoje, o paaiškinimuose atsakovei, nepaneigia atitinkamų TVVPĮ ir Metodikos nuostatų pažeidimų. Įvertinus teisės aktų nuostatų redakcijas matyti, kad reikalavimas vertinimo ataskaitoje pateikti skaičiavimus buvo nustatytas teisės aktuose ir iki 2012-05-01, ir po 2012-05-01, galiojusiose teisės aktų redakcijose, todėl pareiškėjų teiginys, kad keitėsi teisės aktų nuostatos ir nebuvo praktikos šiuo klausimu, yra visiškai nepagrįstas. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad turto vertės nustatymo pagrindimo nebuvimas Ataskaitoje negali būti laikomas formalaus pobūdžio pažeidimu ar technine klaida, nes tai vienas esminių vertinimo procedūros elementų. Teismas laiko, kad turto vertės nustatymo pagrindimo nebuvimas Ataskaitoje leidžia abejoti atlikto turto vertinimo pagrįstumu. TVVPĮ 22 str. 4 d. 13 p., Metodikos 62.4 p. imperatyviai nurodo, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus, taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta, formalūs ar techniniai, neesminiai netikslumai nenustatyti, todėl pagrįstai nustatyti TVVPĮ 22 str. 4 d. 13 p., Metodikos 62.3 p., 62.4 p. pažeidimai.

Dėl nustatytų Metodikos 28 p. pažeidimų

Įvertinus Ataskaitos turinį nustatyta, kad Ataskaitoje tinkamai nenurodytas jos parengimo tikslas, yra tik nurodyta, kad ji rengiama kitu tikslu, užsakovui siekiant sužinoti turto rinkos kainą, tačiau, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, tokio pobūdžio informacija yra dviprasmiška, kadangi Ataskaitoje yra nustatyta vertinamo turto rinkos vertė, o ne kaina. Be to, šias dvi skirtingas sąvokas patvirtina atskiri jų apibrėžimai TVVPĮ 2 str. 10 d. ir 20 d. Vadinasi, vertinimo tikslas Ataskaitoje tinkamai ir aiškiai neatskleistas, dėl ko pagrįstai konstatuotas Metodikos 28 p. pažeidimas.

Dėl nustatytų TVVPĮ 22 str. 4 d. 7 p. pažeidimų

TVVPĮ 22 str. 4 d. 7 p. imperatyviai nurodo, kad Ataskaitoje turi būti nurodytas registras, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie turto arba verslo vertinimo įmonę, kas nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta, todėl pagrįstai konstatuotas šios normos pažeidimas.

Dėl nustatytų TVVPĮ 22 str. 4 d. 9 p., Metodikos 35.1 p., 35.2 p. pažeidimų

Patys pareiškėjai patvirtino, kad Ataskaitoje nebuvo pateiktos visų objektų vidaus fotonuotraukos, nors jie visi buvo apžiūrėti. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad visi vertinamieji objektai turi skirtingus unikalius numerius (t. I, b. l. 41–47), todėl Metodikos 36 p. negali būti taikomas, vadinasi, visi objektai privalėjo būti fotografuojami po 3 nuotraukas. Be to, iš Ataskaitoje pateiktų nuotraukų nėra aišku, kurioje nuotraukoje, kuris objektas nufotografuotas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sutina su nustatytais TVVPĮ 22 str. 4 d. 9 p., Metodikos 35.1 p., 35.2 p. pažeidimais.

Dėl nustatytų TVVPĮ 22 str. 4 d. 14 p. pažeidimų

Pareiškėjai pripažino TVVPĮ 22 str. 4 d. 14 p. pažeidimą, tačiau nurodė, kad jį padarė dėl naujų teisės aktų nuostatų priėmimo. Pabrėžtina, kad turto vertintojas ir juridinis asmuo, atlikdami savo pareigas, privalo būti itin atidūs, rūpestingi, domėtis naujai priimamais jų darbo specifikoje taikomais teisės aktais ir jais vadovautis, todėl TVVPĮ 22 str. 4 d. 14 p. pažeidimas tinkamai nustatytas, nes Ataskaitoje nenurodyta, ar Ataskaita parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto vertės nustatymo.

Dėl skirtos drausminės nuobaudos

Teismas akcentuoja, kad Garbės teismo sprendime konstatuoti pažeidimai negali būti laikomi formalaus pobūdžio pažeidimais – šią išvadą teismas padarė ir ją motyvavo aukščiau šiame sprendime, be to, vien tik vertintojo nurodomas jo didelės profesinės patirties turėjimas ir drausminių nuobaudų nebuvimas nepaneigia jo padarytų pažeidimų rengiant Ataskaitą, jis neįvykdė jam priskirtų pareigų pagal TVVPĮ ir Metodikos nuostatas, o remiantis TVVPĮ 10 str. 11 d. nuostata, Garbės teismui priėmus sprendimą sustabdyti kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, laikomas sustabdytu visų turto vertintojo turimų turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas. Teismas vertintojui skirtą drausminę nuobaudą laiko tinkama, adekvačia, proporcinga padarytiems pažeidimams.

Dėl procedūrinių nuostatų laikymosi

Teismas nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad atsakovė vilkino paklausimo dėl Ataskaitos nagrinėjimą, pažeidė kreipimosi į Garbės teismą terminus, kadangi laikoma, jog TVPT tinkamai pateiktą (su visais reikiamais priedais) paklausimą iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos gavo 2014-04-30 (t. I, b. l. 165), kadangi tik tinkamai pateiktas paklausimas gali būti pradėtas nagrinėti, taigi jo išnagrinėjimo 5 mėnesių terminas pagal TVPT direktoriaus 2013-04-15 įsakymu Nr. B1-14 patvirtintų Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties TVVPĮ 22 str. nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 p. suėjo 2014-09-30, vadovaujantis Taisyklių 19 p. terminas buvo pratęstas 1 mėnesiui, tai yra iki 2014-10-30, atsakovė išvadą parengė 2014-10-07 (t. II, b. l. 13–17), vadinasi, išvada parengta nepraleidus Taisyklių nustatyto termino. Kartu pažymėtina, kad minėta išvada nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl pareiškėjų nurodyto atsakovės kreipimosi į Garbės teismą pažeidimo pastebėtina, kad TVVPĮ 29 str. 2 d. nustatytas 10 darbo dienų terminas, per kurį TVPT turi kreiptis į Garbės teismą, turi būti pradedamas skaičiuoti nuo TVPT išvados, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai aprašomi vertintojo padaryti pažeidimai, surašymo. Nagrinėjamu atveju tokia išvada ir teikimas Garbės teismui surašyti tą pačią dieną – 2014-09-04 (t. I, b. l. 184–188), todėl terminas nebuvo praleistas. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2014-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-565/2014). Teismas patvirtina, kad procedūrinių nuostatų buvo laikytasi.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjų nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjų K. J., UAB „Kovertas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.