- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-280-654/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00083-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- M. K.
- Advokatai
- Mindaugas Zalepūga
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.2.17.1.3Strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. gynėjo advokato M. Zalepūgos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nevartoti narkotinių, psichotropinių, dopingo ar kitų kvaišinančių medžiagų;
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jei išėjimas nesusijęs su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant M. K.:
1) per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
2) nevartoti narkotinių, psichotropinių, dopingo ar kitų kvaišinančių medžiagų;
3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
4) laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jei išėjimas nesusijęs su darbu ar mokslu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo (siuntėsi) narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, bei padarė narkotinių medžiagų kontrabandą, o būtent: jis, tiksliai nenustatytu laiku iki 2019 m. gegužės 29 d., iš nenustatytų asmenų Nyderlandų Karalystėje užsisakė narkotinę medžiagą, kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, t. y. 9,7390 g narkotinės medžiagos kokaino miltelių, kuriuose yra 7,5088 g gryno kokaino, nurodydamas šią narkotinę medžiagą atsisiųsti paštu, jo vardu ir gyvenamosios adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuri pašto darbuotojų buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu M. K. disponavo narkotine medžiaga ir neteisėtai, išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo gabeno (siuntėsi) šią narkotinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniuje, Servečės g. 1, kai 2019 m. gegužės 29 d. ši siunta su narkotine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Šie M. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to, M. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: jis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje, bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuo nenustatyto momento iki 2019 m. birželio 26 d., laikė narkotinę medžiagą, 3,1782 g kanapių (antžeminių dalių), kuriuose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,2 proc., ir 11 vnt. psichotropinės medžiagos klonazepamo tablečių, kuriuose yra 0,022 g. gryno klonazepamo, kai 2019 m. birželio 26 d. minėta medžiaga kratos metu buvo surasta ir paimta Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, tokiu būdu neteisėtai laikė narkotinę ir psichotropinę medžiagas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Šie M. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. K. gynėjas (toliau ir – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo (laikymo) narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojos G. R. atsakomybėn, teismo nuožiūra neskiriant užstato arba su užstatu, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. K. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį (narkotinių medžiagų siuntimas) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – M. K. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nurodytas nusikalstamas veikas.
3.1. Skunde nurodė, kad gynyba dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikusi prašymą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokią pačią poziciją gynyba palaikė ir bylą nagrinėjant teisme. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista jo teisė į gynybą, kadangi jam nebuvo suteikta kvalifikuota advokato pagalba. Gynėjas nepateikė teismui prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga klonazepamu, nors M. K. to pagrįstai tikėjosi ir nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl šio nusikaltimo. M. K., nuo pat pradžių pripažindamas kaltę dėl namie neteisėtai laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, siekė būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau neturėdamas teisinio išsilavinimo nesuprato, kad gynėjas pirmosios instancijos teismui pateiks prašymą jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti tik už neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą, neaptariant neteisėto disponavimo (laikymo) psichotropine medžiaga klonazepamu, prašydamas M. K. šioje dalyje išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikalstamo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Toks gynėjo pateiktas prašymas neatitiko geriausių ginamojo interesų. Taigi nuteistasis nesugebėjo tinkamai pasinaudoti savo turima procesine teise, prašyti teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas šio klausimo detaliai neaptarė apsiribojęs konstatavimu, kad byloje nėra pagrindo BK 40 straipsnio taikymui. Nuteistojo gynėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino galimybę dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo.
3.2. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo dėl apelianto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, sprendė, kad nuteistasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų sąlygų. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad nuteistasis pilnai neprisipažino ir jo parodymai buvo sąlygoti tik neginčijamai surinktų įrodymų pripažinimu, bet ne nuoširdžiu gailesčiu dėl padarytų nusikaltimų. Nuteistojo gynėjas nurodė nesutinkantis su šiais teismo motyvais. M. K. 2019 m. birželio 27 d. kratos metu pats savanoriškai pareigūnams pateikė namie laikytas kanapes bei psichotropinius vaistus „Clonazepam”, jų neslėpdamas nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Nuteistasis dar ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. gruodžio 5 d. apklaustas kaip įtariamasis visiškai pripažino kaltę dėl neteisėto kanapių laikymo. Tuo metu jis nebuvo susipažinęs su bylos medžiaga ir jo prisipažinimas buvo nulemtas ne tyrimo metu surinktų įrodymų, o jo paties laisvos valios išraiška, kai įtarimas dėl psichotropinių medžiagų laikymo dar nebuvo pareikštas. Jau pirmojo teisiamojo posėdžio metu, apeliantas nuosekliai parodė, o ir vėlesniuose teismo posėdžiuose ne kartą pakartojo, jog besąlygiškai pripažįsta savo kaltę dėl narkotinių medžiagų laikymo. M. K. parodymus dėl kaltinimo neteisėtai laikius 11 vnt. „Clonazepam“ tablečių teisme davė be jokio pasiruošimo, netikėtai teisme papildžius (pakeitus) kaltinimą, bet ir šiuo atveju pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, teismui davė nuoseklius parodymus. Nuteistasis, pripažindamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, nuoširdžiai visiškai ir savo noru pripažino tiek objektyviąją, tiek ir subjektyviąją inkriminuotų nusikalstamų veikų puses.
3.3. Nuteistojo gynėjas nurodė, kad net bylą nagrinėjęs teismas 2020 m. sausio 22 d. teismo posėdžio metu konstatavo, kad nuteistasis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl namuose rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, kurias įsigijo savo vartojimui, bet nepavartojo. Šią aplinkybę baigiamojoje kalboje nurodė ir kaltinimą palaikęs prokuroras. Skunde taip pat remiamasi pirmosios instancijos teismo argumentais, jog M. K. nusikalstamas veikas įvykdė daugiau iš smalsumo bei gyvenimiškos patirties stokos, neteisingai įvertinęs veikų pavojingumą ir iš to galinčias kilti pasekmes bei daroma išvada, kad šios teismo išvados pagrindžia, jog kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad asmuo, kurio atsakomybei buvo prašoma perduoti apeliantą pagal laidavimą, nėra vertas teismo pasitikėjimo ar neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų. Teismas nenurodė, kad pati nuteistojo asmenybė neleidžia jam taikyti BK 40 straipsnio nuostatų. Gynybos vertinimu yra visos sąlygos M. K. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
3.4. Taip pat nuteistojo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteisti M. K. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį (narkotinių medžiagų gabenimas). Apygardos teismo išvados grindžiamos ne visapusišku įrodymų ištyrimu ir vertinimu, o prielaidomis ir sutapimais. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepašalinus visų prieštaravimų ir abejonių dėl M. K. kaltės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M. K. yra kaltas dėl narkotinių medžiagų kontrabandos iš esmės tik dėl to, kad ant siuntos, kuri buvo sulaikyta, buvo nurodytas nuteistojo gyvenamosios vietos adresas, kaltininko namuose rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, rastos svarstyklės, ant kurių rasta kokaino pėdsakų, nuteistojo naudotame telefone rasta atlikta paieška pagal raktinius žodžius „paštas iš Nyderlandų narkotikai“, užfiksuotas susirašinėjimas dėl virtualios valiutos „Bitcoin“ įsigijimo. Šios aplinkybės yra tik sutapimai ir prielaidos, o pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kokius objektyvius veiksmus ar bent kokią jų dalį atliko/realizavo M. K. kontrabanda gabendamas narkotines medžiagas.
3.5. Skunde pabrėžiama, kad apygardos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė nuteistojo nuoseklius parodymus dėl aplinkybių, kokiu būdu tretieji asmenys galėjo sužinoti jo namų adresą ir juo pasinaudoti nusikalstamiems veiksmams. Iš AB „Lietuvos paštas“ pateiktos informacijos matyti, kad siunta neregistruota, siuntos numeris suteiktas „Lietuvos pašto“ darbuotojų, o tai reiškia, kad siunta nebūtų buvusi įteikiama asmeniškai gavėjui ir asmenys galėjo ją mėginti atsiimti iš M. K. pašto dėžutės. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kur, kokiu būdu ir kada narkotinės medžiagos buvo užsakytos. Tokios kategorijos bylose atliekant ikiteisminį tyrimą paprastai ieškoma duomenų, patvirtinančių, kad įtariamas asmuo užsakinėjo narkotines ar psichotropines medžiagas, yra jas anksčiau vartojęs ar yra priklausomas nuo tokių medžiagų. Byloje nebuvo taikyti ir atlikti veiksmai neatskleidžiant savo tapatybės, užmezgant ryšį su pašto siuntos gavėju ir perduodant kaltinamajam siuntą (BPK 158 straipsnis, 159 straipsnis), kas būtų leidę patvirtinti, kad siuntą su narkotinėmis medžiagomis užsakė, apmokėjo ir atsisiuntę būtent M. K.. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus nuteistojo naudotus telefoną bei kompiuterį jokių tipinių programėlių, kurios paprastai naudojamos užsakant/perkant ir atsiskaitant už narkotines/psichotropines medžiagas internetu, rasta nebuvo. Nenustatyta, kad nuteistasis būtų pirkęs kokią nors virtualią valiutą. Kratos metu daiktų ar dokumentų, patvirtinančių narkotinių medžiagų užsakymą, nebuvo rasta.
3.6. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, M. K. narkotines medžiagas turėjo įsigyti ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 23 d. (susirašinėjimas dėl „Bitcoin“ pirkimo), pašto siunta buvo sulaikyta 2019 m. gegužės 29 d., krata nuteistojo namuose buvo atlikta 2019 m. birželio 27 d., t. y. daugiau nei po dviejų mėnesių nuo tariamo narkotikų nusipirkimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad per visą nurodytą laikotarpį nuteistasis kokiu nors būdų būtų ieškojęs neva užsakytos siuntos.
3.7. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme apeliantas nuosekliai paaiškino, jog virtualią valiutą norėjo įsigyti kaip investavimo priemonę dėl jos numatomo brangimo, ką patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, jog pvz. 2019 m. balandžio 22 d. „Bitcoin” kursas buvo 5 272,45 JAV dolerių, o 2019 m. liepos 1 d. jų kursas buvo 11 474,28 JAV dolerių, t. y. dvigubai didesnis. Nepagrįsta ir prieštaringa apygardos teismo išvada, jog nuteistasis įtikinamai nepaaiškino, iš kokių lėšų ketino įsigyti virtualios valiutos, nes neturėjo „laisvų” lėšų. Nuteistasis paaiškino, kad nors tuo metu nedirbo, tačiau gaudavo reguliarias pajamas kaip nedarbo išmoką iš Danijos (mėnesinė nedarbo išmokos suma siekė apie 1 800 Eur). Net jei laikyti, kad nuteistasis įsigijo virtualios valiutos, tai niekaip neįrodo jo kaltės dėl sulaikytos siuntos su narkotine medžiaga.
3.8. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pas nuteistąjį namie rastos svarstyklės su narkotinės medžiagos pėdsakais nei patvirtina, nei paneigia pareikšto kaltinimo dėl narkotinių medžiagų kontrabandos pagrįstumą. Teismo nuosprendis iš esmės paremtas prielaida, jog anksčiau nuteistasis jau buvo siuntęsis narkotines medžiagas, jų svėrimui naudojęs rastąsias svarstykles ir tai neva įrodo, kad apeliantas užsakė ir siuntėsi sulaikytąją siuntą. Norint patvirtinti ar paneigti nurodytą numanomą prielaidą buvo galima nuteistajam paskirti tyrimą dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, tačiau toks tyrimas paskirtas nebuvo ir byloje nėra visiškai jokių duomenų, kad nuteistasis vartojo kokias nors narkotines ar psichotropines medžiagas. Tokių svarstyklių radimas galėtų būti reikšmingas, jeigu apeliantui būtų pareiktas kaltinimas dėl narkotinių medžiagų platinimo, tačiau tokio kaltinimo byloje pareikšta nebuvo. Be to, atliekant kratą nuteistojo namuose buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, nes namuose rastos svarstyklės nebuvo tinkamai supakuotos kaip to reikalauja BPK 149 straipsnio 7 dalis, todėl šis įrodymas neatitinka įrodymams keliamų leistinumo kriterijų. Kratos metu buvo rastos ir paimtos svarstyklės su pavadinimu „QC pass200g/0.01“ (b. l. 54), tačiau skiriant 2019 m. birželio 27 d. užduotį specialistui nurodyta, kad kratos metu rastos ir paimtos svarstyklės be pavadinimo (b. l. 63). Taip pat užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad specialistui pateikiamas paketas Nr. KB 0432245 su objektais (b. l. 64), tačiau kratos protokole nenurodyta, kad kratoje rasti ir paimti daiktai, įskaitant ir svarstykles „QC pass200g/0.01“, būtų supakuoti į specialųjį daiktiniams įrodymams skirtą paketą Nr. KB0432245 (b. I. 53-55). Šių aplinkybių nepatvirtino ir byloje apklausta G. R., dalyvavusi kratoje. Teismo posėdžio metu apklausta vyresnioji tyrėja N. M., atlikusi kratą ir surašiusi kratos protokolą, nurodė, kad kratos metu paimti daiktai buvo supakuoti į specialius paketus, tačiau šių jos nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Specialisto ištirtos svarstyklės nenufotografuotos, todėl negalima nustatyti, ar specialistas tyrė svarstykles „QC pass200g/0.01“, kurios buvo rastos ir paimtos kratos metu M. K. gyvenamojoje vietoje, ar kitas elektronines svarstykles be pavadinimo (b. I. 63). Byloje negali būti daroma kategoriška išvada dėl ant svarstyklių rastų narkotinių medžiagų pėdsakų tikrumo ir jų atsiradimo momento, kadangi narkotinių medžiagų pėdsakai galėjo atsirasti tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis jau po atliktos kratos.
3.9. Dėl byloje esančių duomenų apie nuteistojo telefone atliktą informacijos paiešką internete pagal raktinius žodžius „paštas iš Nyderlandų narkotikai“ apeliaciniame skunde nurodyta, kad šie duomenys gauti pažeidžiant teisėtumo ir leistinumo kriterijus. Jei laikyti, kad šią paiešką atliko M. K., tai ji niekaip neįrodo jo kaltės dėl kontrabandos būdu siųstų narkotinių medžiagų. Jeigu nuteistasis ir būtų užsakęs kokaino miltelių siuntą iš Nyderlandų, jos negavęs jis turėjo ieškoti, kur dingo ir kodėl negaunamas siuntinys, o ne ieškoti kaip atsiųsti tokią siuntą iš Nyderlandų. Pateikta paieškos internete pagal raktinius žodžius „paštas iš Nyderlandų narkotikai“ rezultatų analizė atskleidžia, kad su tokia paieška nuteistasis negalėjo ieškoti pašte pradingusios siuntos su narkotikais.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Iš apeliacinio skundo turinio ir jame išdėstytų prašymų matyti, kad apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, veikos kvalifikavimu ir prisipažino kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – laikymo namuose (dėl kratos metu rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų). Dėl šios nusikalstamos veikos M. K. gynėjas skunde prašo atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį (dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabandos), ginčija teisme ištirtus įrodymus ir prašo M. K. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nurodytas nusikalstamas veikas. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija patikrino šią bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.
Dėl įrodymų vertinimo (nusikalstamos veikos pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 1 dalį).
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo jam keliamus reikalavimus, o nuosprendyje, kaip to ir reikalauja BPK 305 straipsnio nuostatos, pateikti pakankamai detalūs argumentai dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.
8. Apeliaciniame skunde itin detaliai analizuojami atskiri bylos įrodymai (dėl svarstyklių ir ant jų rastų medžiagų pėdsakų, dėl telefone rastos informacijos, dėl ant voko nurodyto gavėjo adreso sužinojimo) teigiant, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir gali būti paaiškintas, tačiau BPK nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Apeliaciniame skunde kritikuojamos teismo išvados, teigiant, kad jos paremtos prielaidomis ir sutapimais, priimtos nepašalinus visų prieštaravimų. Visgi subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas ir hipotetinių situacijų pateikimas nepaneigia fakto, kad M. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas.
8.1. Pirmosios instancijos teismas įvertino surinktus įrodymus: kad ant voko, kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos, buvo nurodytas M. K. gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius; atliekant kratą namuose rastos svarstyklės ant kurių specialistai rado narkotinės medžiagos kokaino pėdsakų, taip pat kitos narkotinės ir psichotropinės medžiagos; M. K. mobilaus ryšio telefone nustatyta atliktos paieškos užklausa „paštas iš Nyderlandų narkotikai“ ir užfiksuotas susirašinėjimas dėl galimybės įsigyti virtualios valiutos. Remdamasis ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. K. neteisėtai disponavo (siuntėsi) narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti bei padarė narkotinių medžiagų kontrabandą. Nors byloje nėra tiesiogiai M. K. kaltę pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų jo veiksmus kontrabanda siunčiantis narkotines medžiagas iš užsienio, tačiau nustatytos aplinkybės yra susijusios tarpusavyje, esmingai papildo viena kitą ir vertinant jas kartu įrodo, kad nuteistasis padarė nusikalstamas veikas. Tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildantys įrodymai, kuriais vadovavosi teismas, priešingai nei teigiama skunde, negali būti prilyginami sutapimams. Skunde pateikiamos gynybos versijos ir nuteistojo pozicijos nėra pakankamai nuoseklios ir įtikinančios. Proceso dalyviai gali teismui teikti savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo, savaime negali suponuoti fakto, kad priimdamas sprendimą teismas rėmėsi prielaidomis.
8.2. Skunde pabrėžiama, kad tretieji asmenys galėjo sužinoti M. K. namų adresą ir juo pasinaudoti nusikalstamiems veiksmams įgyvendinti. Ši gynybos versija yra neįtikinanti ir nekonkreti bei paremta iš esmės klaidingais duomenimis. Labai abejotina skunde keliama versija, jog nenustatyti asmenys galėjo tikėtis išsiimti M. K. adresuotą siuntą iš jo pašto dėžutės. Toks nusikalstamos veikos veiksmų planas nėra logiškas ir būtų sunkiai įgyvendinamas, nes pašto dėžutė, į kurią narkotines medžiagas užsakę asmenys tikėtųsi jas gauti, turėtų būti tų asmenų atidžiai stebima, kad siuntą pavyktų išimti anksčiau už pašto dėžutės savininką. Gynybos keliamos versijos dėl kitų asmenų veiksmų pasinaudojant M. K. gyvenamosios vietos adresu nepatvirtina ir pateikti skelbimai iš socialinio tinklo Facebook. Šiuose skelbimuose nėra nurodytas M. K. gyvenamosios vietos adresas, o nurodytas tik jo darbo vietos adresas. Gynyba nepateikė jokių viešai platintų skelbimų, kuriuose būtų nurodytas M. K. gyvenamosios vietos adresas, kurį galėjo sužinoti tretieji asmenys. Net ir tuo atveju, jei tokie skelbimai buvo platinami, tai nei patvirtintų, nei paneigtų, jog M. K. namų adresą galėjo sužinoti nežinomi asmenys, ketinę pasinaudoti jo adresu nusikalstamiems veiksmams atlikti. Kitą vertus, užsisakant siuntinį ir tikintis jį gauti nėra kito kelio, kaip tik nurodyti savo tikrąjį adresą, kuriuo užsakovas gaus ir atsiims siuntinį. Todėl ant voko nurodytas adresas ir nuteistojo vardas bei pavardė yra patys patikimiausi įrodymai, kad siuntinį užsisakė jis.
9. Skunde teigiama, kad byloje nėra duomenų apie tai, kur, kokiu būdu ir kada narkotinės medžiagos buvo užsakytos. Tiesioginiu įrodymų, jog M. K. iš užsienio užsisakė narkotines medžiagas, byloje nėra, tačiau vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikalstama veika buvo padaryta M. K. aktyviais veiksmais. Paneigus galimybę, jog narkotinę medžiagą galėjo užsakyti kiti asmenys ir nustačius, kad jis pats siuntėjui nurodė savo adresą, kuriuo turi būti atsiųsta siunta, neteisėtą M. K. elgesį disponuojant narkotinėmis medžiagomis užsisakant ir atsisiunčiant jas kontrabandos būdu patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės: kratos metu rastos svarstyklės su narkotinės medžiagos kokaino pėdsakais (tos pačios narkotinės medžiagos, kuri buvo rasta sulaikytoje siuntoje); kratos metu rastos kitos narkotinės medžiagos – kanapės, kurios leidžia tvirtinti, kad nuteistasis narkotines medžiagas buvo įsigijęs ne pirmą kartą; taip pat telefone rasta paieškos užklausa dėl narkotikų siuntos ir Nyderlandų bei susirašinėjimas dėl virtualios valiutos įsigijimo galimybių. Nors skunde tvirtinama, kad tyrimo metu nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu surinktų įrodymų visiškai pakanka M. K. kaltei pagrįsti.
10. Aplinkybė, jog nuo susirašinėjimo dėl virtualios valiutos įsigijimo (2019 m. balandžio 23 d.) iki siuntos sulaikymo (2019 m. gegužės 29 d.) praėjo ilgas laiko tarpas, nepaneigia fakto, kad M. K. užsisakė ir siuntėsi narkotines medžiagas. Siekis įsigyti virtualios valiutos nebūtinai turėjo sutapti su narkotinių medžiagų užsakymo data. Nors byloje nurodyta, kad siuntų iš užsienio pristatymo laikas yra 3-6 dienos nuo užsakymo, tai nereiškia, kad M. K. narkotikus užsakė tada, kai domėjosi dėl kriptovaliutos pirkimo. Iš pateiktų banko išrašų matyti, kad tuo laikotarpiu M. K. turėjo lėšų, kurias galėjo panaudoti virtualiai valiutai įsigyti, tačiau vien tai ir gynybos versija, kad M. K. ieškojo informacijos apie virtualią valiutą norėdamas investuoti, negali paneigti kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skunde nepagrįstai teigiama, kad byloje nėra duomenų, jog per laikotarpį nuo tada, kai M. K. domėjosi virtualios valiutos pirkimu iki tada, kai jo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata (2019 m. birželio 27 d.), nuteistasis kokiu nors būdu būtų ieškojęs užsakytos siuntos. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad iš M. K. mobiliojo ryšio telefono Apple iPhone X 2019 m. birželio 5 d. buvo atlikta paieška pagal užklausą „paštas iš Nyderlandų narkotikai“. Gynybos versija, kad užklausą galėjo suvesti kiti asmenys, paremta prielaidomis ir prieštarauja kitiems bylos duomenims. Neįtikinami motyvai, kad kiti asmenys ir siuntą siuntėsi M. K. vardu, ir atliko paiešką jo telefone, tuo labiau, kad nuteistasis nenurodė, kas galėtų būti tie asmenys. Atlikta paieška patvirtina, kad M. K. laikotarpiu, kai narkotinės medžiagos buvo užsakytos, bet dar nepristatytos (nes buvo sulaikytos), ieškojo su narkotikų kontrabanda susijusios informacijos. Skunde subjektyviai interpretuojant užklausos „paštas iš Nyderlandų narkotikai“ reikšmę, daroma išvada, kad užsakęs kokaino miltelių siuntą iš Nyderlandų ir jos negavęs nuteistasis būtų ieškojęs, kur siunta, o ne kaip tokią siuntą atsisiųsti. Iš užklausos raktinių žodžių negalima nustatyti užklausos tikslo ar ja buvo siekiama gauti informacijos apie prarastą siuntą, ar siekiu užsakyti narkotikų, nes matyti, kad buvo ieškoma tik aktualios informacijos dėl narkotinių medžiagų gabenimo paštu iš Nyderlandų.
11. Skunde argumentuojama, kad kratos metu rastos svarstyklės nepatvirtina M. K. pareikšto kaltinimo, nes nėra duomenų, kad nuteistasis platintų narkotines medžiagas, taip pat nenustatyta, kad jis vartojo narkotines medžiagas. Teisėjų kolegija mano, kad kratos metu rastos svarstyklės yra itin reikšmingas įrodymas byloje, nes ant jų buvo rastos tokios pačios rūšies narkotinės medžiagos, kaip ir sulaikytoje siuntoje. M. K. nebuvo inkriminuotas narkotinių medžiagų platinimas, tačiau tai nepaneigia fakto, kad itin jautrios svarstyklės gali būti naudojamos siekiant pasisverti narkotinių medžiagų kiekį asmeniniam naudojimui, su tikslu neperdozuoti. Aplinkybę, kad M. K. naudojo šias svarstykles, patvirtina ir tai, kad ant jų buvo rasta dviejų rūšių steroidų pėdsakų (metandienono ir mibolerono), o jo gyvenamojoje vietoje atliekant kratą buvo rasta ir kitų rūšių steroidų. Gynybos versija, kad svarstyklės buvo naudojamos plaukų dažams sverti, neįtikina teismo, nes specialistai tokių medžiagų ant svarstyklių nerado.
11.1. Apeliantas tvirtina, kad atliekant kratą nuteistojo namuose buvo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes namuose rastos svarstyklės nebuvo tinkamai supakuotos, kaip to reikalauja BPK 149 straipsnio 7 dalis, todėl šis įrodymas neatitinka įrodymams keliamų leistinumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso normos nebuvo pažeistos ir tai patvirtina teismo posėdžio metu apklaustos tyrėjos N. M. duoti parodymai bei specialisto išvados turinys. BPK 149 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad paimti daiktai ir dokumentai kratos ar poėmio vietoje turi būti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami. Liudytoja N. M. teisme patvirtino, kad kratos metu visi daiktai buvo supakuoti į specialius paketus, o supakavimo faktas nebuvo pažymėtas protokole, nes tai nėra būtina. Supakuojant daiktus asmenys, pas kuriuos daroma krata, nepasirašo ant paketų. Teisėjų kolegija neabejoja liudytojos parodymų teisingumu, todėl daro išvadą, kad kratos metu paimti daiktai buvo tinkamai supakuoti. Liudytojos parodymus patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tyrimo objektai gauti specialioje plastiko pakuotėje Nr. KB0432245 su aiškinamuoju užrašu „Paketas, kuriame objektai paimti 2019 m. birželio 27 d. kratos metu bute (duomenys neskelbtini), Vilnius, IT 02-4-00083-19“. Vien tai, kad skiriant 2019 m. birželio 27 d. užduotį specialistui nurodyta, kad kratos metu rastos ir paimtos svarstyklės „be pavadinimo“ nereiškia, kad specialistas ištyrė ne tas svarstykles, kurios buvo rastos M. K. gyvenamojoje vietoje. Kratos protokole svarstyklių pavadinimas buvo nurodytas, t. y. svarstyklės „QC pass200g/0.01“. 2019 m. birželio 27 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad paketo su objektais numeris yra KB0432245. Taigi nustatyta, kad kratos metu svarstyklės buvo supakuotos ir perduotos specialistams ištirti. Tiriant svarstykles jos buvo išimtos iš kratos metu supakuotų objektų pakuotės, todėl daryti prielaidą, kad tai yra kitos svarstyklės, nėra jokio pagrindo.
Dėl laidavimo taikymo
12. Skunde prašoma M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą ir bylą dalyje dėl M. K. pripažinimo kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, dėl neteisėto disponavimo (laikymo) narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nutraukti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju M. K. atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas negali būti taikomas. Apygardos teismas nurodė, kad M. K. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų sąlygų, nes asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tačiau M. K. ne tik neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kriterijų, bet ir esminės sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje reglamentuota, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jei yra padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Šiuo atveju M. K. už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 10 metų, nuteistasis yra padaręs sunkų nusikaltimą. Sunkių nusikalstamų veikų padarymo atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalimas.
Dėl bausmių bendrinimo
13. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas M. K. paskirtos bausmės dydis, tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas ir neteisingai subendrino M. K. paskirtas bausmes. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad kadangi kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 259 straipsnio 1 dalyje bei BK 199 straipsnio 4 dalyje, padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai ir yra priskiriami nesunkiems ir sunkiems nusikaltimams, todėl pagal atskirus straipsnius paskirtos bausmės turėtų būti bendrinamos BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalių tvarka taikant bausmių apėmimo būdą, o su BK 259 straipsnio 1 dalimi (dėl laikymo namuose) turėtų būti bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, todėl subendrinant pagal atskirus straipsnius paskirtas bausmes taikytinas bausmių apėmimo ir sudėjimo būdas, numatytas BK 63 straipsnio 6 dalyje. Tokie motyvai nėra teisingi ir apeliacinės instancijos teismas ištaiso pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bausmių subendrinimo.
13.1. Vilniaus apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (narkotinių medžiagų siuntimas), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimą, o už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (narkotinių medžiagų siuntimas), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė 6 mėnesių laisvės apribojimą. Šias bausmes teismas teisingai subendrino bausmių apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas paskyrė 6 mėnesių laisvės apribojimą, o šią bausmę apygardos teismas neteisingai subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. K. paskyrė galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. BK 199 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta atsakomybė už sunkaus nusikaltimo padarymą, o BK 259 straipsnio 1 dalyje – už nesunkaus. Šie nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, už jų padarymą paskirtos bausmės turi būti subendrintos apėmimo būdu.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. K. gynėjo advokato M. Zalepūgos apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 14 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo ir šią dalį išdėstyti taip:
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. K. 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu šią subendrintą bausmę ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. K. galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:
1) per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
2) nevartoti narkotinių, psichotropinių, dopingo ar kitų kvaišinančių medžiagų;
3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
4) laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jei išėjimas nesusijęs su darbu ar mokslu.