- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-18
- Bylos Nr.
- AN2-518-417/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00886-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad bauda už tai, kad jo laikomas mišrūnas šuo, vardu N., 2017 m. birželio 21 d., 6.30 val., kieme ties (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, įkando Z. V. Jorkšyro terjerų veislės šuniui, vardu R. , kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo taikyta eutanazija. Tokiu būdu J. V. neužtikrino, kad jo laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveiktai ar turtui, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį ir nubaustas 300 (trijų šimtų) eurų dydžio bauda.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 19 d. nutarimu panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą, kuriuo J. V. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį paskirta 300 (trijų šimtų) eurų dydžio bauda, ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė.Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja K. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimą ir palikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą, kuriuo J. V. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį ir nubaustas 300 (trijų šimtų) eurų dydžio bauda, palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, apsiribojo tik formaliu byloje nustatytų faktinių aplinkybių išvardinimu, išvadas grindė tik administracinėn atsakomybėn traukiamo J. V. paaiškinimu. Teismas nevertino administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių visumos, tik atsižvelgė ir sutiko su skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo padavusio J. V. argumentais apie tai, kad Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. AD1-1874 (toliau - Taisyklės), jis nepažeidė, o būtent šiose Taisyklėse įtvirtintą reikalavimą vedžioti šunis už pavadžio pažeidė liudytojas M. V., kuris šunį R. įvykio dieną, t. y. 2017 m. birželio 21 d., ties (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, apie 6.30 val. vedžiojo be pavadžio. Skunde kritikuojami skundžiamo nutarimo teiginiai apie tai, kad nagrinėjamu atveju J. V. kitų atsargumo priemonių (antsnukio uždėjimas) panaudojimas dėl galimo šunų konflikto išvengimo būtų buvęs perteklinis dalykas, bei apie tai, kad J. V. neprivalo prisiimti atsakomybę už kito šuns nepriežiūrą ir negali užtikrinti, kad kito nerūpestingo ir neatsakingo šeimininko augintiniai, kurie pažeidžiant taisykles yra vedžiojami be pavadėlio, nenukentėtų. Institucijos atstovės manymu, šis teismo teiginys niekuo nepagrįstas ir nemotyvuotas jokiais teisiniais motyvais, todėl darytina išvada, kad skundžiamo nutarimo konstatuojamojoje dalyje išdėstytas argumentas, kad įvykis atsitiko būtent ne dėl J. V. šuns N. kaltės, parodo tik teismo subjektyvų ir visiškai teisiškai neargumentuotą byloje nustatytų aplinkybių vertinimą. Inkriminuojant ANK 346 straipsnio 4 dalies nusižengimo sudėtį J. V., buvo vertinama pažeidimo sudėtis, nustatytos faktinės aplinkybės, būtent tai, kad J. V. laikomas šuo N. įvykio dieną padarė žalą Z. V. šuniui R., kuriam po šuns N. įkandimo buvo taikyta eutanazija. Šunų kaltės formos ar elgesys negali būti niekaip vertinami ar aptariami tokiais atvejais, įstatymai aiškiai apibrėžia gyvūnų laikytojų atsakomybę laikant gyvūnus. Byloje yra surinkta pakankamai nenuginčytų įrodymų, kad būtent J. V. laikomas šuo N. mirtinai sukandžiojo Z. V. šunį R., dėl to atsirado žala Z. V. turtui. Nustatyta ir tai, kad tarp J. V. veiksmų, tinkamai nepasirūpinus jo vedžiojamais šunimis ir nesiėmus visų atsargumo priemonių, būtent, uždėti antsnukį šuniui N. ir užtikrinti saugų kito šuns Miroslavo vedžiojimą už antkaklio ir atsiradusių pasekmių, šuniui N. mirtinai sukandžiojus šunį R., nustatytas priežastinis ryšys. Nors Taisyklėse nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas šunis mišrūnus vedžioti su antsnukiu, tačiau jose pabrėžiama pareiga įvertinti riziką ir atsakomybę dėl galimų neigiamų pasekmių ateityje laikant šunis, ši pareiga kyla ir iš Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų.J. V., nors ir žinodamas, kad jo mišrūnas šuo N. bet kada gali įkasdamas padaryti žalą kitų gyvūnų ar asmenų sveikatai, visų galimų atsargumo priemonių nesiėmė. Be to, J. V., skųsdamas priimtą 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą dėl to, kad dėl šuns R. eutanazijos, taikytos po jo laikomo šuns N. įkandimo, kaltas tik šį šunį vedžiojęs M. V. ir teigdamas, kad didžiausią grėsmę visuomenei kelia tik maži, be pavadžio vedžiojami, visur lakstantys ir dergiantys maži šunys, parodo įvykusios situacijos vertinimą - subjektyviąją pusę (tyčią) bei neteisingą įstatymuose, reglamentuojančiuose gyvūnų laikymą ir priežiūrą, nustatytos atsakomybės vertinimą. Institucija, priimdama 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, išsamiai ir nuosekliai įvertino visas byloje nustatytas faktines nusižengimo aplinkybes, nusižengimo padarymo subjektyviąją pusę - kaltės fakto buvimą, nusižengimo objektą bei objektyviąją pusę, nusižengimo materialiąją sudėtį bei atsiradusias pasekmes, todėl priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Institucijos manymu, byloje yra surinkta pakankamai patikimų ir nenuginčytų įrodymų, kad J. V. veiksmuose yra ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, todėl pagrįstai buvo priimtas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visiškai neargumentavo atlikto įrodymų vertinimo, nutarime išdėstė tik subjektyvų ir jokiais teisiniais argumentais neparemtą 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo vertinimą, nenurodydamas jokių materialiosios ar procesinės teisės normų pažeidimo faktų, dėl kurių 2018 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas turi būti panaikintas. Atsiliepimas į Institucijos skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. V. nutraukė administracinio nusižengimo bylą, nes byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad J. V. padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų Institucijos išvadą, jog J. V., vesdamas šunį N., neužtikrino, kad jo laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir objektyviai įvertino visus bylos duomenis ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes.J. V. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Taigi pažeidimui, už kurį J. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, konstatuoti yra būtina nustatyti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimą ir dėl šio pažeidimo atsiradusią žalą asmens sveikatai ar turtui. Iš J. V. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jis kaltinamas tuo, jog nevykdė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte jam numatytos pareigos, t. y. neužtikrino, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Gyvūnų augintinių laikymas Klaipėdos miesto savivaldybėje yra reglamentuotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. ADI1-1874 patvirtintomis „Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklėmis“ (toliau – Taisyklės), kurių 43 punktas reglamentuoja, kad šunys bendro naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo, šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams, jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad J. V. laikomas mišrūnas šuo, vardu N., 2017 m. birželio 21 d., 6.30 val., kieme ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, įkando Z. V. Jorkšyro terjerų veislės šuniui vardu R. , kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo taikyta eutanazija. Viso proceso metu J. V. neneigė, kad jo laikomas šuo įkando Z. V. šuniui, vardu R. , tačiau neigė pažeidęs anksčiau minėtas Taisykles, nes savo šunį vedėsi už pavadėlio, ėmėsi atsargumo priemonių, nes tuo metu, kai Z. V. šuo R. , kuris buvo vedžiojamas be pavadėlio pažeidžiant Taisykles, pribėgo prie jo šuns, jis suėmė savo šunį už antkaklio ir prisitraukė prie savęs. Liudytojas M. V. viso proceso metu taip pat neneigė, kad jo žmonai Z. V. priklausantį šunį vedžiojo be pavadėlio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šios minėtos Taisyklės galioja visiems be išimties gyvūnų augintojams, šiuo atveju jos vienodai galioja tiek J. V., tiek M. V. ir vedžiodami šunis jų laikytis privalo abu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šias Taisykles pažeidė būtent M. V., nes jo šuo R. buvo be pavadėlio, tuo tarpu J. V. savo šunį vedėsi už pavadėlio, be to, pamatęs, kad prie jo ir prie jo vedamo šuns atbėga be pavadėlio vedžiojamas Z. V. šuo R. , J. V. suėmė savo šunį N. už antkaklio ir prisitraukė prie savęs. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su Institucijos skundo motyvais, kad J. V. neužtikrino, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nes J. V. kaip tik ėmėsi visų atsargumo priemonių, kurių jį įpareigoja imtis minėtos Taisyklės. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. V. neprivalo prisiimti atsakomybę už kito šuns nepriežiūrą ir negali užtikrinti, kad kito nerūpestingo ir neatsakingo šeimininko augintiniai, kurie pažeidžiant taisykles yra vedžiojami be pavadėlio, nenukentėtų. Todėl visiškai nepagrįsta Institucijos pozicija, kad J. V., žinodamas, kad jo kaimynas M. V. savo jorkšyro terjero veislės šunį R. nuolat vedžioja be pavadėlio ir kad šis šuo bet kada gali pribėgti prie jo vedžiojamų šunų, kurie gali jam įkąsti, nesiėmė jokių atsargumo priemonių šitoms pasekmėms išvengti. Šiuo atveju J. V. nepažeidė Taisyklių ir ėmėsi visų galimų atsargumo priemonių, o M. V. šuo R. nukentėjo tik todėl, kad M. V. pats pažeidė Taisykles ir neužtikrino, kad jo šuo R. nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Nors Institucija savo nutarime nurodo, kad nėra jokių duomenų, jog M. V. be pavadėlio vedžiojamas šuo pažeidimo padarymo metu sukėlė grėsmę žmonėms ir kitiems gyvūnams, tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiaga tai paneigia. Iš bylos duomenų nustatyta, kad būtent šuo R., kuris buvo be pavadėlio, pirmas sukėlė grėsmę J. V. šuniui N., kuris buvo su pavadėliu, įkasdamas N. į ausį. Šį faktą J. V. patvirtino teismo posėdžio metu ir nuo pat pradžių teigė savo paaiškinimuose (b. l. 30, 52-54), tai užfiksuota fotonuotraukoje (b. l. 7). Todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu remiasi Institucija, teigdama kad M. V. be pavadėlio vedžiojamas šuo R. pažeidimo padarymo metu nekėlė jokios grėsmės. Pateiktame skunde akcentuojama, kad tarp J. V. veiksmų tinkamai nepasirūpinus jo vedžiojamais šunimis ir nesiėmus visų atsargumo priemonių, o būtent - uždėti antsnukį šuniui N. ir užtikrinti saugų kito šuns Miroslavo vedžiojimą už antkaklio, ir atsiradusių pasekmių - šuniui N. mirtinai sukandžiojus šunį R., nustatytas priežastinis ryšys. Be to, Institucija teigia, kad nors Taisyklėse nėra nustatytas imperatyvus reikalavimas šunis mišrūnus vedžioti su antsnukiu, tačiau jose pabrėžiama pareiga įvertinti riziką ir atsakomybę dėl galimų neigiamų pasekmių ateityje laikant šunis. Šiame kontekste pažymėtina, kad skunde minima pareiga įvertinti riziką ir atsakomybę dėl galimų neigiamų pasekmių ateityje laikant šunis kyla ne tik J. V., bet ir M. V., kuris būtent ir pažeidė minėtas Taisykles vedžiodamas šunį R. be pavadėlio. Todėl J. V. neprivalo prisiimti atsakomybę už kito šuns nepriežiūrą ir negali užtikrinti, kad kito nerūpestingo ir neatsakingo šeimininko augintiniai, kurie pažeidžiant taisykles yra vedžiojami be pavadėlio, nenukentėtų. M. V., pažeisdamas anksčiau aptartas Taisykles ir vedžiodamas šunį R. be pavadėlio, prisiėmė tokio savo neatsakingo elgesio riziką ir galimas pasekmes, nes turėjo numatyti, kad jo be pavadėlio vedžiojamas šuo gali sukelti grėsę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, ar gali pats nukentėti. Nenustačius J. V. padaryto „Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklių“ ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimo, nėra pagrindo kalbėti apie priežastinį ryšį tarp J. V. veiksmų ir šuns R. sužalojimo, nes akivaizdu, kad nagrinėjamas įvykis ir pasekmės kilo būtent dėl M. V. padaryto pažeidimo, dėl kurio jis 2017 m. liepos 27 d. yra pripažintas kaltu pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog J. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo byla nutraukta pagrįstai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos K. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.