Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl Uzbekistano Respublikos piliečio S. B. sulaikymo VSAT.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Užsieniečio atstovas adv. L. Biekša nurodė, kad, atsižvelgus į užsieniečio poziciją, dėl teikimo iš esmės neprieštarauja, bet prašo teikimą tenkinti iš dalies ir apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti centro teritorijoje. Paskyrus tokią priemonę, URC nebus trukdoma įvykdyti užsieniečio išsiuntimą, o užsienietis galės naudotis telefonu.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas iš dalies.

VSAT prie LR VRM 2024-03-19 sprendimu Uzbekistano Respublikos pilietis S. B., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikytas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre ne ilgiau kaip 48 val. Nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024-01-24 sprendimu (Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikino užsieniečiui 2023-08-17 sprendimu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Nr. (duomenys neskelbtini)), galiojusį iki 2025-09-11, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyveni, neatitinka tikrovės ir su asmeniu darbo sutartis nesudaryta. Taip pat Migracijos departamentas 2024-02-19 priėmė sprendimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos ir įtraukti į Šengeno informacinę erdvę perspėjimą dėl draudimo atvykti užsieniečiui ir apsigyventi Šengeno erdvėje. Užsienietis 2024-03-18 perduotas Lietuvos Respublikai iš Švedijos pagal Dublino III reglamentą. Užsienietis pateikė raštišką prašymą dėl grįžimo į savo šalį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021-07-04, visoje šalyje paskelbta Valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties X2 skyriuje reglamentuojamas šio įstatymo taikymas, kai įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl nagrinėjamu atveju taikomos minėto skyriaus nuostatos.

Migracijos departamentui panaikinus užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, užsienietis pateikė prašymą dėl grįžimo į savo kilmės šalį ir šiuo metu pradėta jo grąžinimo / išsiuntimo procedūra, todėl yra užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 str. 1 d. 2 p. Šio straipsnio 2 d., be kita ko, numatyta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Nustatyta, kad užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių migracijos įstatymus – užsieniečiui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis neatvyko į Lietuvos Respubliką, nuvyko į Švedijos Karalystę, kurioje dirbo neteisėtai, šiuo metu panaikintas užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi, priimtas sprendimas dėl uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos (2024-02-19), užsienietis teismo posėdyje teigė, kad nori Lietuvoje dirbti, užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi šeiminių, socialinių ar ekonominių ryšių, gyvenamosios vietos ir lėšų pragyvenimui, todėl yra pagrindo manyti, kad, neapribojus užsieniečiui judėjimo laisvės, užsienietis gali vėl neteisėtai vykti į kitas ES valstybes nares, tuo trukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jo teisinės padėties.

Užsieniečio atstovas prašė paskirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę –apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 115 str.1 d. nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Užsienietis iš esmės atitinka Įstatymo 115 str. 1 d. nurodytus kriterijus – užsieniečio tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar kad nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, kaip tik užsienietis pateikė prašymą dėl grįžimo į savo kilmės šalį. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, vertinama, kad užsieniečiui gali būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kurios metu būtų kontroliuojamas užsieniečio judėjimas, tuo užtikrinant, kad nebūtų trukdoma priimti sprendimą dėl užsieniečio teisinės padėties. Užsieniečiui paskiriama alternatyvi sulaikymui priemonė –– apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio teisinės padėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 str. 1 d. 2 p., 2 d., 115, 140¹⁹ str. 1 d. 3 p., teismas

nusprendžia:

Teikimą patenkinti iš dalies.

Paskirti Uzbekistano Respublikos piliečiui S. B. (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2024-06-19, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.