Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjui V. K., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta, byla nagrinėtina joms nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d., 79 str. 5 d.).

Skundas netenkinamas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai. Vadovaujantis BVK 116 straipsniu, pataisos įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka. BVK 64 straipsnyje numatyta, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles tvirtina Teisingumo ministerija. Vadovaujantis paminėtomis BVK nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 buvo patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, reglamentuojančios BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 17 d. prašymu (b.l. 79-80) kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją dėl informacijos suteikimo, prašydamas nurodyti kreipimosi į Europos Sąjungos tam tikras institucijas, kurios padėtų realizuoti pareiškėjui meninę veiklą, galimybes ( dėl parašytos knygos išleidimo, sukurtų įstatymo projektų paskelbimo). Atsakovas 2013 m. sausio 8 d. raštu Nr. 20/07-12 (b.l. 81) pareiškėjui nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nepasirašyti asmenų prašymai ir skundai nenagrinėjami.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalis numato, kad skundai, kuriuose nenurodytas asmens vardas, pavardė ar pavadinimas, adresas arba asmens nepasirašyti, viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjami. Kadangi pareiškėjas V. K. 2012 m. gruodžio 17 d. pateikto prašymo nepasirašė, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti jį nagrinėti. Teisę gauti informaciją reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Pagal specialaus teisės akto - Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio nuostatas nuteistieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Tai reiškia, kad tik tokio pobūdžio informaciją administracija privalo pateikti pareiškėjui. Konkrečiu atveju pareiškėjas prašė platesnio pobūdžio informacijos, negu reglamentuota BVK 11 straipsnio nuostatoje, todėl atsakovas neprivalėjo jos pateikti.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2012 m. lapkričio 21 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl sugrąžintos banderolės, kuriuo reikalavo nubausti kaltus asmenis, nes jam banderolė nebuvo atiduota, o išsiųsta atgal siuntėjui ( jo artimiesiems) (b.l. 71).

Marijampolės pataisos namai 2012 m. gruodžio 17 d. atsakyme Nr. 20/07-995 į aukščiau paminėtą pareiškėjo skundą nurodė, jog pareiškėjo vardu 2012 m. lapkričio 15 d. buvo gauta banderolė, kurią peršvietus matėsi ne tik spauda, bet joje buvo įdėta ir kitų daiktų, todėl banderolė buvo išsiųsta atgal siuntėjui (b.l. 72).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsniai reglamentuoja paprastajai, lengvajai ir drausmės grupei priskirtųjų nuteistųjų laikymo sąlygas, apibrėžia nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namų tam tikroje grupėje, teises. Nuteistieji turi teisę gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIII skirsnis reglamentuoja nuteistųjų laiškų išsiuntimo ir gavimo tvarką. Šiame skirsnyje nurodyta, jog asmens, kuris atnešė siuntinį, akivaizdoje patikrinama, ar atneštame siuntinyje ar smulkiame pakete nėra kitų daiktų, išskyrus spaudą, drabužius ir avalynę. Rasti daiktai, kurių perdavimas nenumatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, grąžinami asmeniui, atnešusiam siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda. Šių Taisyklių 93 straipsnyje nurodyta, jog Pataisos įstaigoje nuteistųjų vardu gautus laiškus įteikia šiems nuteistiesiems pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotas darbuotojas. Nuteistajam atsiųstas laiškas prieš jį įteikiant nuteistojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinamas, ar jame nėra daiktų ir reikmenų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti. Laiške rasti daiktai ir reikmenys, kurių perdavimas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nenumatytas, perduodami saugoti arba sunaikinami šių taisyklių 57–59 punktuose nustatyta tvarka.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2012 m. lapkričio 15 d. pareiškėjui buvo atsiųstas laiškas – paketas, kurį peršvietus bagažo kontrolės rentgeno prietaisu, buvo pastebėta, kad be spaudos dar yra ir kitų daiktų (galimai rašymo priemonių ). Kadangi šių daiktų perdavimas LR BVK nenumatytas, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 93 punktu, laiškas buvo grąžintas atgal siuntėjui. Šias aplinkybes patvirtina Marijampolės pataisos namų VTS laiškų pristatymo ir išsiuntimo inspektorės R. B. 2012 m. lapkričio 22 d. tarnybinis pranešimas (b.l. 73).

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atvykus nuteistajam į pataisos namus, jo nurodytiems artimiesiems išsiunčiamas panešimo blankas, kuriame nurodytos nuteistojo teisės ( 3 punkte numatyta, kad nuteistasis turi teisę gauti neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda ( b.l. 77, 78). Teismo vertinimu, pareiškėjo artimieji, susipažinę su minėtu pranešimu, siųsdami banderoles turėjo žinoti, kad jose gali būti tik spauda ir laikytis įstatymais numatytų apribojimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIII skirsnio nuostatomis (83-84p.), perduodamame nuteistajam siuntinyje ar smulkiajame pakete su spauda negali būti kitų daiktų, išskyrus spaudą, drabužius ir avalynę, todėl atsakovas teisėtai grąžino pareiškėjo artimiesiems pakete su spauda rastus kitus daiktus, pareiškėjo argumentai dėl teisės aktų pažeidimų nepagrįsti, atmestini.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog pataisos namai nuolat cenzūruoja jo dokumentus ir kitus užrašus, tačiau neįvardijo konkrečių atvejų, kada, kokiu būdu buvo pažeistos jo teisės šiuo požiūriu, kaip pasireiškė pažeidimai, todėl nesant objektyvių duomenų apie konkrečius šio pobūdžio pažeidimus, jo argumentai dėl minėtų aplinkybių pripažinti nepagrįstais.

Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 18 d. pareiškimu kreipėsi į Marijampolės pataisos namus dėl kratos metu sugadinto valdiško inventoriaus, dėl lemputės ir elektrinės plytelės grąžinimo (b.l. 62). Pareiškime nurodė, jog po 2012 m. gruodžio 18 d. 8 val. atliktos kratos metu buvo sugadintos sekcijos durys, jis pasigedo lemputės nuo USB jungties, taip pat elektrinės plytelės iš virtuvės, buvo išmėtyti jo daiktai, dokumentai.

Marijampolės pataisos namai 2013 m. sausio 8 d. pateikė atsakymą Nr. 20/07-21 į pareiškėjo pareiškimą, kuriame išdėstė aplinkybes dėl pareiškėjo keliamų pretenzijų (b.l. 61). Pagal administracinės bylos duomenis nustatyta, jog 2012 m. gruodžio 18 d. apie 8.00 val. buvo atliekama bendroji planinė krata visuose 4-to lokalinio sektoriaus būriuose, tame tarpe pareiškėjo gyvenamame 12-ame būryje. Kratos metu gyvenamos patalpos durys buvo apžiūrėtos atplėšiant plokštės kraštą, kadangi buvo kilęs įtarimas, kad jose gali būti paslėptų nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų. Baigus atlikti patalpoje kratą, durys buvo sutvarkytos. Pataisos namų inventoriui priskiriama elektrinė plytelė kratos metu buvo paimta, kadangi ji neatitiko elektros saugos reikalavimų ( b.l. 3,61). Lemputė, veikianti nuo USB jungties, grąžinta pareiškėjui 2013 m. sausio 8 d., kai tik buvo nustatytas savininkas (b.l. 61), šią aplinkybę patvirtina paties pareiškėjo pareiškimas, kuriame nurodoma, jog pretenzijų dėl šio daikto grąžinimo jis nebeturi (b.l. 63). Kratos pataisos namų teritorijoje atliekamos remiantis „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos“, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130, VI skyriuje 157 straipsnyje išdėstytomis nuostatomis. Nagrinėjant bylą, nenustatyta kratos taisyklių pažeidimų.

Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 18 d. prašymu prašė grąžinti kratos metu paimtą elektrinę plytelę, sutaisyti sugadintą valdišką inventorių( sugadintas duris), tačiau atsakovas nurodė, jog elektrinė plytelė buvo paimta dėl to, kad neatitiko elektros saugos reikalavimų, durys sutvarkytos. Pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 173 punkte numatytas baigtinis prietaisų ir daiktų, išduodamų nuteistiesiems, sąrašas. Šiame sąraše prietaisas (elektrinė plytelė) nenurodyta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ galiojančios redakcijos 2.1 punkte nurodyta, kad būriui bendrabučio gyvenamųjų patalpų virtuvėlėje priklauso 2 vnt. virdulių. Atsakovo duomenimis Marijampolės pataisos namų nuteistųjų būriui Nr. 12 yra išduoti 2 virduliai, kaitinami ant viryklės, taip pat būryje yra 4 elektrinės viryklės, ant kurių galima kaitinti minėtus virdulius. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija.

Kadangi 12-o būrio nuteistieji, tame tarpe pareiškėjas, teisės aktų nustatyta tvarka yra aprūpinti tiek virduliais, tiek elektrinėmis viryklėmis, atsakovas kratos metu, siekdamas užtikrinti nuteistųjų saugumą (BVK70str.), pagrįstai paėmė elektrinę plytelę, kaip neatitinkančią elektros saugos reikalavimų. Įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, jog pareigūnai kratos metu ginčo inventorių (duris) sugadino dėl objektyvių priežasčių, po kratos jis buvo sutaisytas, elektrinė plytelė kratos metu paimta teisėtai, siekiant apsaugoti nuteistųjų saugumą, todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo yra nepagrįsti. Net ir laikant, jog kratos metu buvo padaryta pažeidimų, teismo vertinimu, pagal savo pobūdį jie nesudaro pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 27 d. skundu kreipėsi į Marijampolės pataisos namus „Dėl kankinimo“, kuriame skundėsi, jog po 22.30 val. pareigūnai įjungia dieninį apšvietimą ir skaičiuoja visus asmenis gyvenamojoje patalpoje, dėl to pareiškėjui atimta teisė į nepertraukiamą miegą, garsiai kalba, neuždaro durų (b.l. 65).

Marijampolės pataisos namai 2013 m. sausio 8 d. pateikė atsakymą Nr. 20/07-22 į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog, siekiant patikrinti ar visis nuteistieji yra pataisos namuose, kiekvieną naktį vykdomi naktiniai nuteistųjų patikrinimai, užeinant į kiekvieną patalpą ir suskaičiuojant visus tuo metu pataisos namuose esančius nuteistuosius. Pareigūnai gali įjungti dieninį apšvietimą, jeigu naktinio apšvietimo lempa neveikia arba apšvietimas yra nepakankamas (b.l. 64).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 113 straipsniu viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių yra dienotvarkė, kurioje numatomi ir nuteistųjų patikrinimai bei skaičiuotės. Šio kodekso 117 straipsnio 2 dalis numato, kad dienotvarkę tvirtina pataisos įstaigos direktorius. Vadovaujantis 2010 m. sausio 28 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-33 patvirtintų „Nuteistųjų skaičiavimų ir patikrinimų gyvenamoje, gamybinėje, uždarojoje zonose bei areštinėje taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 2 punkte numatyta, kad nuteistieji skaičiuojami ir tikrinami kiekvieną dieną pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintoje Nuteistųjų dienotvarkėje numatytomis valandomis (Taisyklių 2 punktas). Taisyklių 13 puntas numato, jog naktį nuteistieji yra skaičiuojami lovose šviečiant naktinio apšvietimo lempoms, tačiau išimtiniais atvejais naktiniam patikrinimui gyvenamojoje patalpoje gali būti įjungtas ir dieninis apšvietimas (Taisyklių 14 punktas, b.l. 68)

Nuteistųjų, atliekančių bausmę Marijampolės pataisos namuose, dienotvarkėje, patvirtintoje Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2010 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 4/07-33, numatyta, jog nuo 22.15 – 22.30 val. vyksta pasiruošimas miegui, o nuo 22.30 – 6.30 val. yra miego metas (b.l. 70).

Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl dieninio apšvietimo įjungimo, vykdant nuteistųjų patikrinimą nakties metu. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog skaičiuojant nuteistuosius nakties metu, pareigūnai gali įjungti dieninį apšvietimą, jeigu naktinio apšvietimo lempa neveikia arba apšvietimas yra nepakankamas. Pagal pareiškėjo prašyme nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovų veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Kitų objektyvių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo veiksmų neteisėtumą, vykdant naktinius patikrinimus, byloje nesurinkta. Todėl darytina išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą Marijampolės pataisos namams, kuriame prašė išduoti elektrinį šildymo prietaisą, kadangi temperatūra gyvenamojoje patalpoje 14 laipsnių pagal Celsijų (b.l. 82).

Marijampolės pataisos namai 2012 m. gruodžio 31 d. atsakymu Nr. 20/07-1019 pareiškėją informavo, jog jokie norminiai aktai nenumato būtinumo nuteistuosius aprūpinti buitiniais elektros prietaisais (b.l. 83).

Pareiškėjas kelia klausimą dėl netinkamų sąlygų, konkrečiai, dėl per žemos oro temperatūros gyvenamojoje patalpoje. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 26 punktas numato, kad šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi siekti 18–28 oC, o šaltuoju periodu – 18-22 oC.

2013 m. sausio 2 d. Marijampolės visuomenės sveikatos centro direktorės pavedimu Nr. Dp-1 buvo pavesta atlikti patikrinimą Marijampolės pataisos namuose ir įvertinti pareiškėjo V. K. skundo pagrįstumą dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ reikalavimų laikymosi (b.l. 84). Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistams patikrinus Marijampolės pataisos namų 9, 10, 11 ir 12 būrių gyvenamąsias patalpas, sanitarinius mazgus ir koridorius, 2013 m. sausio 7 d. patikrinimo akte Nr. Pa-1 (b.l. 85-86) buvo nurodyta, jog gyvenamojoje patalpoje nustatyta oro temperatūra 17,9/18,2 oC, koridoriuje – 15,8/16 oC, sanitariniame mazge – 17,7/17,8 oC. Patikrinimo išvadoje konstatuota, jog ginčo laikotarpiu Marijampolės pataisos namai vykdė veikalą nepažeisdami HN 76:2010 26p. reikalavimų (nepažeisdami (atsižvelgiant į temperatūrų neapibrėžtį ir išorinius veiksnius (atidarytas orlaides). Kaip paminėta patikrinimo akte, buvo nustatyta žemesnė oro temperatūra koridoriuje dėl atdarų orlaidžių, kurios atidaromos, siekiant išvėdinti patalpas dėl nuteistųjų rūkymo. Taigi minėta kompetentingos institucijos išvada iš esmės paneigia pareiškėjo argumentus dėl per žemos temperatūros ginčo laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje, todėl jo pretenzijos dėl papildomo šildymo priemonių gyvenamojoje patalpoje nepagrįstos, atsakovo neteisėtų veiksmų, nagrinėjant šį pareiškėjo prašymą, nenustatyta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. sausio 17 d. Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo gautas pareiškėjo skundas dėl neteisėtai grąžintos banderolės, temperatūros reikalavimų gyvenamosiose patalpose neatitikimo, dėl vykusios planinės kratos bei dieninio apšvietimo įjungimo nuteistųjų patikrinimo nakties metu. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, jog dėl skunde išdėstytų reikalavimų nenustatyta, jog Marijampolės pataisos namai būtų viršiję suteiktus įgaliojimus ar pažeidę pareiškėjo teises (b.l. 3).

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 1 000 000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.