Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės S. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. rugpjūčio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 44 parų arešto bausme su draudimais ir turto konfiskavimu (2018 m. lapkričio 9 d. paleistas iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės pataisos namų kaip atlikęs bausmę),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, tai yra 2019 m. lapkričio 18 d. apie 19 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, naudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę V. B., suduodamas kumščiu ne mažiau du kartus jai į veidą ir ne mažiau keturis kartus į įvairias kūno vietas, padarė poodines kraujosruvas nosyje, pakaušyje, dešinėje šlaunyje, žąste, alkūnės sąnaryje ir tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. K. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo įrodo jo paties visiškas prisipažinimas (b. l. 60-63, 70-72), pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-3), tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 4-5), tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 6-9), asmens apžiūros protokolas (b. l. 10-15), alkotesterio parodymai (b. l. 16-17), gydytojo įrašas (b. l. 20), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 464/2019 (10) (b. l. 24), nukentėjusiosios V. B. parodymai (b. l. 30-31), liudytojo S. S. parodymai (b. l. 40-41) ir kiti byloje surinkti dokumentai.

Kaltinamasis M. K., pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 18 d. su savo sugyventine V. B. pradėjo vartoti alkoholį gal nuo kokios 12.00 val. Jie svečiavosi pas draugą M. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini), gatvės tiksliai nežino. Gėrė visi trys degtinę. Į namus (duomenys neskelbtini), grįžo su sugyventine apie 16.00 val. Namuose, toliau vartojo alkoholį, gėrė alų ir dar turėjo degtinės. Tolesnių to vakaro įvykių neatsimena. Nepamena, kad pas juos su sugyventine buvo atėjęs kaimynas S. S. Buvo labai girtas. Sąmonė jam grįžo, kai policijos pareigūnai atvežė į policijos komisariatą. Jis pripažįsta, kad galėjo mušti savo sugyventinę. Jeigu ji papasakojo ir kaimynas paliudijo, kad V. B. mušė, matyt taip ir buvo. Jis nuoširdžiai dėl to gailisi. Yra ir anksčiau tarp jo ir sugyventinės kilę konfliktų, kurių metu yra jai ne kartą sudavęs smūgius į veidą, yra prakirtęs lūpą. Konfliktai dažniausiai tarp jų kyla dėl V. B. neištikimybės. Jis su V. B. gyvena virš metų laiko, veda bendrą ūkį. Gyvena jo seseriai ir broliui priklausančiuose namuose. Jis V. B. labai myli, dėl to yra toks pavydus ir dėl jos neištikimybių supyksta. Daugiau to tikrai nepasikartos. Jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 60-61, 63, 70-71, 72).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2019 m. lapkričio 18 d., namuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu M. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir kaimynu S. S., gim. (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, gėrė degtinę ir alų. Galėjo būti 19 val., jiems visiems sėdint kambaryje prie stalo, jos sugyventiniui kažkas pasidarė ir sugyventinis pradėjo ją mušti. Ne mažiau kaip du kartus ranka trenkė jai į veidą ir ne mažiau dešimt kartų ranka trenkė į įvairias kūno vietas – rankas, kojas ir kairį šoną, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Mušdamas ją, sugyventinis nesakė nė žodžio. Ji girdėjo, kaip kaimynas S. jos sugyventinio paklausė „kodėl ją muši“, tačiau M. K. toliau ją mušė. S. atsistojo ir išėjo iš namų, tada M. K. vėl ne mažiau kaip vieną kartą ranka trenkė į veidą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. M. K. apsiraminus, jie toliau sėdėjo prie stalo. Į namus atvyko policijos pareigūnai. Kas kvietė policiją, ji nežinojo. Iš pat pradžių ji neigė policijos pareigūnams, kad sugyventinis prieš jį smurtavo, tačiau vėliau pasisakė. Norėjo nuslėpti įvykį, dėl to, kad ji savo sugyventinio bijo, nes jis būdamas neblaivus būna agresyvus ir puola muštis. Tai buvo ne pirmas kartas, kai sugyventinis smurtauja prieš ją, tačiau niekada į policiją nesikreipė, nes jo bijo. Iš viso sugyventinis ne mažiau kaip penkis kartus prieš ją yra smurtavęs, tačiau ji jau neprisimena, kada tai vyko. Kaip minėjo, dėl tų įvykių į policiją nesikreipė ir dėl šio įvykio būtų pati nesikreipusi. Su sugyventiniu gyvena apie 1,5 metų, adresu (duomenys neskelbtini). Šie namai priklauso sugyventinio šeimai. Vaikų neturi. Veda bendrą ūkį, sugyventinis uždirba pinigus, o ji prižiūri namus. Civilinio ieškinio dėl sukelto fizinio skausmo nereiškia, nenori, kad jį iškeldintų iš jo šeimai priklausančių namų. Iš namų, kur kartu gyvena su sugyventiniu, ji išsikraustys, gyvens pas mamą (duomenys neskelbtini). Nori, kad sugyventinis prie jos nesiartintų (b. 1. 30-33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, kad 2019 m. lapkričio 18 d. apie 19.00 val. nuėjo pas kaimyną M. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), parsinešti vandens, nes pas jį namuose jo nėra. Kaimynas namuose buvo su sugyventine V. B., jie gėrė alų. Pasikvietė ir jį išgerti alaus. Sėdint kambaryje, neblaivus M. K. pradėjo priekaištauti jai praeities įvykius, kad buvo neištikima. Jis pradėjo elgtis agresyviai ir V. B. sėdint šalia jo ant lovos, pradėjo smūgiuoti ranka į įvairias vietas. Ji parvirto ant lovos, M. K. ją užsispaudęs rankomis smūgiavo į įvairias vietas. Jis bandė M. K. tramdyti, bandė nutraukti nuo V. B., bet jis vis mojavo rankomis ir jį nustumdavo. Jo M. K. nesužalojo. Pamatęs, kad jam nepavyks nuraminti M. K., greitai iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, V. B. melavo, kad jos nemušė M. K., nes jo bijojo. Kiek jam V. B. sakė, ją jau ne pirmą kartą muša M. K., bet ji niekur nesikreipė. Ir 2019 m. spalio 15 d. susitikęs V. matė, kad jos veidas sumuštas. Ji tada jam sakė, kad būdamas neblaivus, ją sumušė M. K.. Kiek žino, M. K., būdamas blaivus elgiasi gerai, neagresyviai, bet kai būna neblaivus jis būna agresyvus. Jis M. K. pažįsta apie penkis metus, niekada su juo jokių konfliktų neturėjo (b. 1. 40-43).

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 18 d. apie 19 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), M. K. vartojo smurtą prieš savo sugyventinę V. B., t. y. ne mažiau du kartus ranka sudavė į veidą. VšĮ „Šakių ligoninė“ V. B. diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas (b. l. 1-3).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad sugyventinis M. K., namuose, būnant kambaryje ir sėdint ant lovos, ne mažiau du kartus su ranka trenkė V. B. į veidą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Pranešėjas S. S. nurodė, kad matė, kaip M. K. naudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę V. B. (b. l.6-9).

2019 m. lapkričio 18 d. 19.29 val. M. K. nustatytas 2,64 promilės girtumas (b. l. 9).

Asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuoti ant V. B. kūno esantys sužalojimai (b. l. 10-15).

Iš VšĮ „Šakių ligoninė“ gydytojo įrašo nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 18 d. VšĮ „Šakių ligoninė“ nukentėjusiajai V. B. diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas (b. l. 20).

Iš specialisto išvados Nr. G 464/2019 (10) nustatyta, kad V. B. padaryta poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, žąste, alkūnės sąnaryje, nosyje, pakaušyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pavyzdžiui, ranka, pirštais, kumščiu ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu 1-2 paros iki tyrimo pradžios. V. B. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau kaip 10 dienų (b. l. 20).

Kaltinamojo M. K. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2019 m. lapkričio 18 d. apie 19 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, naudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę V. B., suduodamas kumščiu ne mažiau du kartus jai į veidą ir ne mažiau keturis kartus į įvairias kūno vietas, padarė poodines kraujosruvas nosyje, pakaušyje, dešinėje šlaunyje, žaste, alkūnės sąnaryje ir tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 2K-381/2013, Nr. 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.

Prokurorė pareiškime prašė kaltinamajam M. K. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu naudoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamasis M. K. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi (b. l. 102-105).

Skiriant kaltinamajam M. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas, padarytas dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, skaudžių padarinių nesukėlė; į kaltinamojo asmenybę ir jo socialinį statusą – nedirbantis, baustas (b. l. 78-87), teistas (b. l. 76-77); į tai, kad civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia ir pretenzijų kaltinamajam neturi; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis M. K. neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. M. K. paskirtą arešto bausmę yra atlikęs, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu byloje negauta, todėl jam neskirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybe, teismas sprendžia, kad kaltinamajam M. K. skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu naudoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu naudoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajam M. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešių) mėnesių laikotarpyje nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamasis M. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 18 d. 19.40 val. iki 2019 m. lapkričio 19 d. 14.26 val. (b. l. 98-100). Šis laikotarpis įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73-45). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu naudoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu naudoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti M. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 18 d. 19.40 val. iki 2019 m. lapkričio 19 d. 14.26 val., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešių) mėnesių laikotarpyje nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.