- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-04-21
- Bylos Nr.
- e1-816-1002/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42481-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), UAB "(duomenys neskelbtini)" savininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. P. 2015-12-31, tiksliau nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas nusikalstamai nerūpestingai – ranka patempė nukentėjusiosios mažametės A. P. ranką, dėl ko A. P. pakrito ant žemės bei alkūne kontaktavo su kietu baldų paviršiumi, taip padarė A. P. dešinio žastikaulio antkrumplinį lūžį ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje.
Be to, E. P. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo savo buvusią sugyventinę K. B., būtent: 2021-02-19, apie 23 val. 00 min., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suėmęs nukentėjusiajai K. B. už abiejų rankų dilbių srityje, jas suspaudė, du kartus spyrė į sėdmenis, bei suėmęs už kairiosios rankos žasto srityje, ją suspaudė, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai K. B. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kairės rankos poodines kraujosruvas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo kaltė grindžiama kaltinamojo prisipažinimu ir šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais:
E. P., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad A. P. yra jo dukra, kurios jis 2015-12-31 nestūmė, taip nebuvo, to tyčia nedarė. A. su broliu A. P. ,,lupos“, kilo virtuvėje didžiulis triukšmas, jis nuėjo pasižiūrėti, kas ten darosi. Rado juos abu susikibusius ir besidaužančius vienas kitą. Anksčiau į tai nekreipdavo dėmesio, nes tai buvo įprasta. Bet tą dieną namuose buvo svečių, jam nuo jų buvo gėda, todėl nuėjo pažiūrėti, kas darosi. Jis vaikus vieną nuo kito atitempė, jiems abiem suėmė ar už rankų, ar už pečių, tiksliai nepamena, o A. gal tuo momentu ir užsigavo tą ranką. Toje vietoje, kur jis juos skyrė, yra virtuvinė kampuota salelė su stalviršiu. Vos tik juos išskyręs, jis iškart pastebėjo, kad A. užsigavo ranką, nes ji buvo susiėmusi už tos rankos. Į medikus tą vakarą nesikreipė, galvojo, kad praeis. Po to ir A. nebebuvo taip skaudu, nes ten buvo jos draugių, vyko visokie žaidimai ir ji gal tą skausmą primiršo. 2016-01-02 A. nepraėjus rankos skausmui, nuvežė ją į ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas dešinės alkūnės lūžis. Dukros tikrai tyčia nestūmė, neturėjo tikslo jos sužaloti. Fizinio smurto nė prieš vieną savo vaiką niekada nenaudoja, kartais pakelia balso toną. Jau apie dvejus metus sunkiai susitvarko su A., anksčiau ir sūnus maištavo, bet dabar sūnaus elgesys geresnis. Su A. šiuo metu kartu lankosi pas psichologą, padėtis gerėja. Po dukros apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją namuose dukra pasakė, kad ji apklausos metu pasakė, jog jis ją pastūmė netyčia. Jis dukros tyčia nestūmė, tik atskyrė abu savo vaikus vieną nuo kito, kai jie tarpusavyje mušėsi (2 t., b. l. 24-27).
Papildomai apklaustas įtariamasis E. P. parodė, kad kaltu prisipažįstu visiškai, jog 2015-12-31 savo namuose, skirdamas A. ir jos brolį A., galėjo per savo susinervinimą dėl tokio savo vaikų elgesio, elgdamasis nerūpestingai, kaip nors stipriau patempti A. ranką, dėl ko ji griūdama alkūne kontaktavo su baldų paviršiumi ir susižalojo dešinį žastikaulį. Pats to nelabai tiksliai prisimena, nepamena, kur ir kaip A. griuvo. Visiškai sutinka su pranešime apie įtarimą jam inkriminuotais veiksmais, labai nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio, dukros jau seniai dėl to atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė, pasižada ateityje daugiau nenusikalsti (2 t., b. l. 38).
Nukentėjusioji mažametė A. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad prieš tris metus per naujuosius metus ji susipyko su broliu A., tėtis ją stūmė į spintelę, ji trenkė dešinės rankos alkūnę, iš pradžių jai neskaudėjo, pradėjo skaudėti tik kitą dieną, ją nuvežė pas medikus, kur peršvietė ir nustatė, kad buvo skilęs kaulas. Tai matė brolis ir du tėčio draugo vaikai. Parodė, kad tėtis buvo tada blaivus, apie tai ji niekam nesakė. Tėtis pradėjo rėkti, paėmė už kairės rankos ir tą ranką kažkaip su jėga metė, ji trenkėsi į spintelę ir užsigavo alkūnę. Dabar santykiai su tėčiu geri, tėtis jos vis atsiprašinėdavo, dėl rankos tėčiui ji atleido (1 t., b. l. 103-104).
Nepilnametis Liudytojas A. P., apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, parodė, kad gal prieš tris metus buvo toks įvykis, kai namuose tėtis pastūmė A. ir sulaužė jai ranką. Kaip pastūmė, neprisimena, bet A. atsitrenkė į virtuvės duris ir nukrito, apsiverkė, nuėjo į pirmą namo aukštą, tėtis ant jos rėkė. A. skilo ranka, ji sakė, kad jai skauda. Tėtis tada buvo blaivus. Pastaruoju metu A. su tėčiu gerai sutaria. Parodė, kad prieš jį tėtis nėra smurtavęs, jo ir tėčio santykiai geri (1 t., b. l. 132-133).
Nepilnametė liudytoja Š. P. parodė, kad ji pažįsta A., nes jos tėtis yra jos sesės ,,kūminas“, jie bendrauja. Naujųjų metų išvakarėse buvo pas A. namuose. A. brolis A. neleido A. atsisėsti į vietą, jie pykosi. A. nuėjo apie tai pasakyti tėčiui. Tėtis atėjęs pasakė: ar jūs galit baigti pyktis. Jis kažkaip paėmė A. ranką ir ją pastūmė, A. apvirto ir atsitrenkė į spintelę. Tėtis A. atsivedė už rankos paėmęs ir tą ranką tempė žemyn. Tikriausiai buvo paėmęs už kairės rankos, nes kažkaip jie stovėjo. Jie stovėjo tarp durų, arčiau į virtuvę. Jis patempė A. ranką žemyn, A. apvirto ir atsitrenkė ranka į spintelę. Po to viskas buvo gerai. A. sakė, kad skauda ranką. Kitą dieną nuvežė A. į ligoninę ir pasakė, kad yra skilęs kaulas. Jai apie tai pasakė A. tėčio draugė. Parodė, kad A. krito ir trenkėsi ranka. Viskas buvo gerai. Po to tėtis buvo su svečiais. A. apsiverkė ir daugiau nieko nesakė. Mano, kad verkė, nes skaudžiai trenkė ranką. Parodė, kad mano, jog tėtis netyčia taip padarė, nemoka paaiškinti. A. su tėčiu parėjo, kai nuėjo pasakyti tėčiui, kad brolis neužleidžia vietos. Su tėčiu atėjo iš kito kambario, tėtis laikė jai už rankos. Jau buvo vakaras, galėjo būti apie 8 valanda vakaro. A. tėtis buvo blaivus, nes jie ką tik buvo atvažiavę, buvo praėję kokia 20 minučių. Neatsimena, už kurios rankos vietos buvo paėmęs A. tėtis, neatsimena, kaip tėtis laikė A. ranką. Laikė tik viena ranka (1 t., b. l. 179-180).
Liudytoja K. N. parodė, kad E. P. yra buvęs jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyveno nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. Kartu gyveno ir du E. P. mažamečiai vaikai- A. P. ir A. P.. Parodė, kad abu vaikai yra uždari, nėra linkę bendrauti, vaikų elgesys sudėtingas, probleminis. Abu vaikai periodiškai bėga iš namų, iš mokyklos nuolat gaunami nusiskundimai dėl jų elgesio. Dėl A. elgesio skundų būdavo daugiau. Parodė, kad ji stengėsi su vaikais susidraugauti, jie ja pasitikėjo, bet dėl vaikų sudėtingo elgesio buvo visiems sunku, tai yra visai šeimai. Tarp jos su E. buvo nuolatiniai pykčiai dėl jo vaikų elgesio. Gyvendama toje šeimoje norėjo visus suartinti, nes tarp tėčio ir vaikų nebuvo jokio bendravimo, iš vaikų pusės nebuvo jokios pagarbos tėvui, jokio dėkingumo. Namuose vaikams būdavo taikomos tokios bausmės kaip kažkokių malonių jiems dalykų ribojimas, t. y. atimami telefonai, kompiuteriai, televizoriaus pultai. Parodė, kad ji nėra mačiusi, kad E. smurtautų prieš savo vaikus. Tik vieną kartą matė, kaip E. A. stumtelėjo link lovos, po ko A. atsisėdo ant lovos. Kada tai tiksliai buvo, nepamena, nes pastaruoju metu su A. buvo įvykis, po įvykio dėl jos netinkamo elgesio. Mano, kad tada A. nebuvo sukeltas fizinis skausmas, nes tas pastūmimas nebuvo kažkoks ypatingai grubus, A. po to stumtelėjimo atsisėdo ant minkštos lovos, negriuvo, niekur neatsitrenkė. Parodė, kad A. yra linkusi meluoti ir tą daro nuolat. Parodė, kad A. jai kažkada yra pasakojusi, jog vaikystėje jai buvo lūžusi ranka, kad dėl to ji ir draudimą gavo. Kai paklausė, kas ir kaip buvo, A. jai pasakė, jog tėvas, bet visiems sakiusi, kad nuo laiptų nukrito. Detaliau, ką ir kaip tėvas padarė, neklausinėjo, A. daugiau nieko nepasakojo. Konkrečių smurto atvejų, kad E. fiziškai būtų baudęs savo vaikus, ji negali nurodyti, nes tokių atvejų prie jos nėra buvę. Parodė, kad E. tiek ant jos, tiek ant savo vaikų nuolat šaukdavo, rėkdavo, namuose būdavo dažni barniai. Dėl tų priežasčių ji ir paliko E. šeimą. Parodė, kad A. nuolat kartodavo, kad nebenori gyventi savo namuose, kad jai čia blogai, kad nori į globos namus, nebenori į savo mokyklą, o nori į jaunimo mokyklą (1 t., b. l. 154-157).
Liudytoja A. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) centre, atvejo vadybininke. Nuo 2019-10-03 buvo paskirta E. P. šeimos atvejo vadybininke, nes tą pačią dieną vaikams nepilnamečiams A. ir A. P. buvo nustatytas 1-as grėsmės lygis. Šiai šeimai paskirta ir socialinė darbuotoje E. U.. Kadangi šeimai taikoma vadyba trumpą laiko tarpą, todėl tiek ji, tiek ir E. šią šeimą vienodai pažįsta ir su ja vienodai bendravo. 2019-10-08 jos kartu buvo nuvykusios į šios šeimos namus, namuose buvo rastas tėtis su sugyventine K., vaikų namuose nebuvo. Namai labai tvarkingi ir turtingi, vaikams sudarytos netgi labai geros sąlygos. Tėvas su K. aiškino, kad yra problemos su dukra, nes ji tada jau buvo po pabėgimo, kad jie stengiasi, kad jau yra ir anksčiau buvę problemų. Tėvas ir K. pokalbio metu neigė bet kokį smurtą prieš vaikus. Tėvas pokalbio metu minėjo, kad gal kartais prieš vaikus ir pakelia toną. Tėvas labai geranoriškai bendradarbiauja su jų tarnyba, priima siūlomą pagalbą. 2019-10-18 buvo vadybos posėdis, kurio metu ji bendravo ir su abiem vaikais. Pokalbio metu A. apie smurtą nieko nesakė, sakė, kad nėra pastebėjęs, kad tėvas naudotų smurtą, o A. smulkiai neįvardijo kažkokių smurto epizodų, ji išreiškė kaip pasipiktinimą, kad dabar ji visiems sako, kaip tas tėvas su ja elgėsi, bet niekas į tai nereaguoja ir nekreipia dėmesio. Abu vaikai pokalbio metu išsakė, kad tėvas juos per griežtai baudžia ir vienu metu taiko net po kelias bausmes, tai yra riboja telefono, kompiuterio, televizijos pultelio naudojimą, A. labai nepatinka, kad tėvas parenka jai draugus, nurodo, su kokiais draugais draugauti. A. teigimu, ji bėga iš namų, nes tada, kai tėvas viską atima namuose, jai nėra ką veikti, pasidaro liūdna. Į A. teiginį, kad niekas nieko nedaro tėvui po jos pasakymų, jog jis smurtauja, buvo išaiškintos galimos pasekmės tėvui, kad šiuo metu vyksta tyrimas ir tėvas bus kažkaip nubaustas. Tada A. teigė, kad ji nenori, jog jį nubaustų, bet ji nori gyventi globos namuose. A. jokių aiškinimų nesiklausė, ji pasakė tiesiai, kad ji darys viską, kad atsidurtų globos namuose. Iš bendravimo su A. susidarė tokia prielaida/įtarimas, kad ji yra prisiklausiusi iš kitų draugų, iš žiniasklaidos, kad jei apkaltins tėvą smurtu, ją paims iš namų ir ji tikrai bus paimta į globos namus. A. nurodė, kad tarp jos draugų/pažįstamų, su kuriais ji bendrauja, yra vaikų iš globos namų, iš kurių ji žino, kad globos namuose yra gerai ir laisvė, kad kada nori išeini, niekas nieko neatima, kad ten toks šaunus gyvenimas, ir kad ji nori į globos namus. Šeimoje yra sudėtinga situacija, kai vaikai auga be savo biologinės mamos, kuri yra mirusi. Po mamos mirties tėtis buvo dar kartą vedęs, tačiau ta santuoka taip pat nutraukta, maždaug prieš du metus tėtis susirado naują draugę K.. Galimai šie gyvenimiški pokyčiai įtakoja vaikus, jų elgesį, galimai vaikai taip išreiškia tėčio dėmesio stoką. Apie smurtą daugiau jų skyrius nėra turėjęs jokių duomenų. Šiuo metu tėtis su dukra lanko psichologo konsultacijas, K. nebegyvena tuose namuose, tėčio ir vaikų tarpusavio santykiai lyg ir pagerėję ( 1 t., b. l. 136-139).
Liudytoja V. V. parodė, kad ji yra A. P. klasės kuratorė. Šioje mokykloje pradėjo dirbti šiose pareigose tik nuo 2019-08-28. Tiek, kiek pažįsta A., nieko teigiamo apie ją pasakyti negali. A. nuolat kelia incidentus, konfliktuoja, kaip tik šiandien jos tėtis ateina į mokyklą dėl A. drausmės pamokų metu. Kiek žino iš auklėtinių pasakojimų, A. ir praėjusiais mokslo metais elgėsi netinkamai. Vaikai taip pat pasakojo, kad praėjusiais mokslo metais A. turėjo bendraklasę E., kurią ,,tempė“ paskui save. Nuo šių mokslo metų pradžios A. labai susibičiuliavo su E. M., kuri taip pat blogai elgiasi kaip ir A.. Vaikai apie ankstesnį E. elgesį iki tol, kol ši nedraugavo su A., atsiliepė taip pat gerai. A. su E. dabar turi tikslą, kad tėvai jų atsisakytų ir jos galėtų kartu gyventi vaikų globos namuose, jos abi net prie jos savo tėvus vadina autistais, debilais ir visokiais keiksmažodžiais. Parodė, kad su A. kalbantis individualiuose pokalbiuose, ši yra visiška bejausmė, nereaguoja, išvadų nedaro, pastoviai atkerta, kad nieko mes jai nepadarysim, nieko ji nebijo. Tuo tarpu E. tokių pokalbių metu visai kitokia, teigia suprantanti, kad blogai elgiasi, pokalbių metu susigraudina, bet po tų pokalbių vėl susitinka su A. ir viskas grįžta į savo vietas ir jokių pokyčių nėra. Pamokų metu mokytojai prieš jas bejėgiai, jos sėdi kartu ir paprašius mokytojams persėsti atskirai, jos net nereaguoja, neklauso. Kai A. nėra mokykloje, E. visai kitokia-geresnė, ramesnė. Apie bet kokį galimą smurtą, kurį A. galėtų pariti savo artimoje aplinkoje, A. jai niekada nieko nėra sakiusi. Tik E. jai yra pasakojusi apie tokį epizodą, kai 2019 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, kai A. su E. buvo pabėgusios iš namų ir kai jas pavakaryje surado A. tėtis, kuris, pasak E., ant jų rėkė, A. sodino į mašiną, A. nenorėjo sėsti ir jis A. trenkė per veidą. Apie tai, kad tuo pat kartu A. tėtis būtų sudavęs ir pačiai E., E. jai neminėjo. Daugiau apie smurtą artimoje aplinkoje A. atžvilgiu mokykla jokių duomenų neturi ir neturėjo anksčiau (1 t., b. l. 148-151).
Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis trijų aukštų gyvenamasis namas (1 t., b. l. 56-66).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose A. P. konstatuotas sužalojimas dešinio žastikaulio antikrumplinis lūžis. Pateiktų medicininių dokumentų duomenimis dešinio žastikaulio antikrumplinis lūžis diagnozuotas 2016-01-02. Dešinio žastikaulio antikrumplinis lūžis galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griūvant be pašalinės jėgos poveikio arba griūvant po gauto smūgio bei kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Dešinio žastikaulio antikrumplinis lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dešinio žastikaulio antikrumplinis lūžis galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio ,,pasekoje“, paveikus dešinę ranką (1 t., b. l. 191-192).
Įtariamasis E. P., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad K. B. yra buvusi jo sugyventinė. Jie kartu gyveno daugiau kaip 2 metus. Maždaug prieš pusantrų metų išsiskyrė. Santykius nutraukė abipusiu susitarimu ir šiuo metu gyvena atskirai, bendro ūkio neveda. Bendrų vaikų neturi. Po santykių nutraukimo K. buvo pradėjusi bendrauti su kitu vyru. Vėliau jis siūlė K. pabandyti vėl gyventi kartu, tačiau abu suprato, kad yra nutolę vienas nuo kito ir kad vėl gyventi kartu nesigaus. Dabar jį ir K. sieja draugiški santykiai. Po jo pirmosios sutuoktinės V. P. mirties dukra A. P. ir sūnus A. P. apsigyveno pas jį. Kadangi jis daug laiko turi skirti darbui, vyksta į komandiruotes, tai K. kartais paprašo pasirūpinti vaikais. Ji pagamina jiems maisto, sutvarko namus. 2021-02-20 buvo jo sūnaus gimimo diena. Su K. buvo sutaręs, kad ji padės surengti nedidelę šventę. 2021-02-19 apie 16 val. nuvažiavo pas ją į namus. Minėtą dieną jiems buvo bloga nuotaika, buvo abu suirzę, todėl jau važiuojant automobiliu susipyko, tačiau vėliau susitaikė. Turėjo iš buvusios žmonos pasiimti savo mažąją dukrą, bet žmona buvo užsiėmusi ir vaiko pasiimti negalėjo. Tada su K. grįžo į namus. Apie 19 val. 40 min. važiavo pasiimti jo dukros. Užvažiavę į parduotuvę, nusipirko gal kokius 4 butelius alaus. Vėliau pas jį namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žiūrėdami televizorių, jį gėrė. Jis išgėrė du butelius alaus, matė, kad K. išgėrė vieną butelį. Jie laiką leido pirmajame namo aukšte, o A. ir A. buvo antrajame namo aukšte. K. visą vakarą gana dažnai vaikščiojo į vonios kambarį, o sugrįžusi atrodė suirzusi ir vis labiau apgirtusi. Jie susipyko, kadangi jai pasakė, kad, būdama jo namuose, liautųsi bendrauti su kitais vyrais. K. jį apkaltino pavydu, priekaištavo, jog kišasi į jos asmeninį gyvenimą, tvirtino, kad su kitais vyrais nebendrauja. Norėdamas jai įrodyti, jog ji meluoja, pasiėmė jos telefoną, norėdamas patikrinti, kam ji skambino ar rašė SMS žinutes. Vėliau K. pasakė, kad nusprendė važiuoti namo, o jis jai pasakė, kad ji meluoja ir važiuoja ne į namus, o pas savo draugą. Jie sukonfliktavo. Maždaug apie 23 val. K. vėl nuėjo į vonios kambarį, o jis atsigulė į lovą. Po kelių minučių, atėjusi pas jį į kambarį, ji uždegė šviesą ir pareikalavo atiduoti jos telefoną. Jis pasakė, kad jos telefono neturi. Tada K., priėjusi prie lovos, kurioje jis gulėjo, plaštaka arba kumščiu sudavė jam į dešinę ausį. Po to pagriebė ant spintelės buvusius jo ir dukros mobiliojo ryšio telefonus. Ji buvo apgirtusi, tai tikriausiai pagalvojo, kad vienas iš šių telefonų yra jos. Atsikėlęs iš lovos, šiuos telefonus iš jos paėmė. K. bandė telefonus atimti, o jis jų jai nedavė. Tarp jų įvyko susistumdymas. Tada K. įkando jam į kairįjį riešą. Po to jis nuėjo į darbo kambarį ir, suradęs šiame kambaryje buvusį K. telefoną, jį jai padavė ir liepė jai eiti lauk iš jo namų. Ji pradėjo šūkauti, nenorėjo niekur eiti. Kadangi jau buvo vėlus metas, miegojo vaikai, tai norėdamas, kad ji kuo greičiau išeitų lauk, suėmė jai už rankų ir stūmė link durų. Ji eiti vis tiek nenorėjo, priešinosi. Prieškambaryje K. buvo pasidėjusi kuprinę, kurią paėmęs, išmetė lauk. Jai išėjus į kiemą, iš vidaus užsirakino duris. K., stovėdama prie jų, reikalavo atidaryti kiemo vartus, kuriuos buvo užrakinęs. Jai pasakė, kad yra neužrakinti varteliai ir pro juos gali išeiti. Tada ji pradėjo grasinti, kad iškvies policiją. Tuo momentu nesijautė, kad ką nors blogą būtų jai padaręs, todėl sakė, kad gali kviesti policiją. Ji taip ir padarė. Atvykę policijos pareigūnai juos abu sulaikė. K. rankas jis galėjo sužaloti tiek jai bandant iš jo atimti telefoną, nes jie stumdėsi, tiek ją stumiant lauk iš namo, nes buvo jai už jų suėmęs. Kuriose vietose buvo suėmęs, neprisimena. Nors ir neprisimena, tačiau neneigia, kad galėjo jai įspirti į sėdmenis, stumdamas ją iš namo. Kad būtų K. už rankų suėmęs vonios kambaryje ir ją pastūmęs, neprisimena. K. buvo gerokai apsvaigusi nuo alkoholio, tai tikriausiai ji gerai visko neprisimena. Jis į vonios kambarį buvo nuėjęs dar prieš konfliktą. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi dėl tokio savo elgesio. K. atsiprašė, jie susitaikė ir vienas kitam pretenzijų neturi (2 t., b. l. 178-181).
Nukentėjusioji K. B. parodė, kad E. P. yra jos buvęs sugyventinis, jie negyvena kartu nuo 2019 m. spalio 18 d., bendrų vaikų neturi. Jie bendrauja, kartas nuo karto susitinka, piktuoju kaip ir nėra, būna pavydo scenų ir t.t. 2020-02-19 apie 16.00 val. atvažiavo E. P. jos pasiimti. Jau būnant automobilyje, tarp jos ir E. įvyko žodinis konfliktas, prasidėjo pavydo scenos, bet abu nusiramino. Nuvyko į parduotuvę, ji nusipirko cigarečių ir ,,fleškikę“ Alitos brendžio. Tada nuvyko pas E. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini). Ten ji išgėrė vieną alaus butelį ir pusę ,,fleškikės“ nusipirkto brendžio, E. gėrė alų. Tada tarp jų įvyko iš pradžių žodinis konfliktas, jie apsižodžiavo, prisiminė praeities nuoskaudas, jis tikrino jos telefoną, žinutes, prasidėjo iš E. pusės pavydo scena. Tada ji pasakė, kad važiuoja į savo namus, o E., supykęs, šaukdamas ant jos sugriebė jai stipriai už rankų. Dėl šito sugriebimo ji pajuto fizinį skausmą. Tada pradėjo ją stumdyti, ,,koliojo“ įvairiais necenzūriniais žodžiais. Visa tai vyko namo vonioje. Po to jis išėjo iš vonios, ji užsirakino vonioje, susirinko visus savo daiktus. Išėjusi iš vonios, pasakė E., kad atiduotų jos telefoną, nes išvažiuoja namo. Tada jam vėl sukilo agresija, jis spyrė du kartus jai į sėdmenis, dėl šito ji pajuto fizinį skausmą. E. išmetė pro duris jos kuprinę. Išėjusi į lauką, pamatė, jog namo vartai yra uždaryti. Parūkė ir grįžo atgal paprašyti, kad atidarytų vartus ir atiduotų telefoną. Jis nenorėjo atiduoti telefono, laikė jos telefoną savo iškeltoje rankoje, kad ji jo nepasiektų. Tada ji bandė nuleisti jo ranką, bandė pasiekti telefoną. Kadangi jis neatidavė telefono, ji jam įkando į į kairės rankos riešą. Nuo įkandimo jam galėjo skaudėti. E. atidavė telefoną, bet toliau ją žemino. Pasakė jam, kad iškvies policiją, jis pasakė kviesk, ji ir iškvietė policijos pareigūnus (2 t., b. l. 131-133).
Papildomai apklausta nukentėjusioji K. B. parodė, kad E. P. yra jos buvęs sugyventinis. Jie kartu gyveno dvejus su pusę metų. Nuo 2019-10-18 gyvena atskirai ir jokio bendro ūkio neveda, tačiau palaiko draugiškus santykius, gana dažnai susitinka, kartu leidžia laiką. Tiesa, buvo periodų, kai buvo susipykę ir nebendravo. Pagrindinė pykčių priežastis – E. pavydas. E. buvo du kartus vedęs. Jo buvusi sutuoktinė V. P. yra mirusi ir du E. vaikai: dukra A. P. ir A. P. gyvena su juo. Tiesa, A. maždaug nuo 2021 m. sausio antros pusės gyvena vaikų namuose. Su antrąja žmona I. P. E. turi dukrą A. P.. Mergaitė gyvena su mama, tačiau E. labai dažnai ją parsiveža pas save į namus. 2021-02-19 su E. planavo kartu praleisti laiką. E. apie 16 val. atvažiavo pas ją į namus. Jie ketino nuvažiuoti pas I. ir pasiimti savaitgaliui A., tačiau ji buvo užsiėmusi ir pasakė, kad E. dukrą galės pasiimti vėliau. Jie nuvažiavo į prekybos centrą ,,(duomenys neskelbtini)“. Po to grįžo pas E. į namus. Jau po 19 val. parsivežė A.. Ji su E. laiką leido pirmajame namo aukšte, o vaikai – A. ir A. – antrajame namo aukšte. Žiūrint televizorių, gurkšnojo alų. Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau vėliau E. vėl prisiminė senus laikus ir pradėjo jai priekaištauti dėl kito vyro. Ji prašė jo liautis ir nebeprisiminti senų laikų. Gal apie 22 val. 30 min. A. nusiprausus, ją paguldė ir nusileido į miegamąjį. E. tuo metu jau gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių. Jis buvo jau aprimęs. Ji taip pat norėjo šiek tiek apsiraminti, todėl nuėjusi į vonios kambarį, užsivilko pižamą ir išgėrė šiek tiek brendžio. Po to taip pat atsigulė į lovą. Kaip ir viskas buvo gerai, abu žiūrėjo televizorių, tačiau E. ir vėl pradėjo jai priekaištauti. Žodis po žodžio ir jie vėl susipyko. Praėjus kelioms minutėms ji vėl nuėjo į vonios kambarį ir vėl šiek tiek išgėrė brendžio. Buteliuką su brendžiu ji buvo įsidėjusi į kuprinę, kuri buvo vonios kambaryje. Norėdama išvengti didesnio konflikto, nusprendė važiuoti į namus. Atėjusi į kambarį, apie tai pasakė E.. Jis labai įsiuto, pradėjo sakyti, kad ji važiuoja ne namo, o pas savo buvusį draugą. Apie 23 val. ji nuėjo į vonios kambarį, nes norėjo susidėti daiktus. E. taip pat atėjo į vonios kambarį. Jis buvo labai piktas ir, sugriebęs jai už abiejų rankų dilbių, ją pastūmė. E. buvo gana stipriai suėmęs už rankų ir ji juto skausmą. Po pastūmimo ji nugara atsitrenkė į ant sienos pritvirtintą radiatorių, tačiau jokio skausmo nepajuto. E. prašė nusiraminti, sakė, kad nori važiuoti namo. Po to E. nuėjo į miegamąjį ir atsigulė į lovą. Užsirakinusi vonios duris, susidėjo į kuprinę daiktus. Išėjusi į kiemą, pamatė, kad yra uždaryti kiemo vartai. Tada grįžo pas E. į kambarį ir paprašė atidaryti vartus. Jis atsikėlė iš lovos, priėjęs prie jos, spjovė jai į veidą, o po to eidamas paskui ją, du kartus spyrė jai į sėdmenis. Kadangi vilkėjo striukę, tai juto tik nestiprų skausmą, jokie sužalojimai nebuvo padaryti. Po to E. paėmė jos kuprinę, kurią buvo palikusi prieškambaryje ir išmetė į kiemą ant sniego. Ji ją pasiėmė ir tada pastebėjo, kad neturi savo mobiliojo ryšio telefono. Grįžusi atgal į miegamąjį, paprašė atiduoti telefoną. E. pasakė, kad turi tik savo ir A. telefonus. Po to jis nuėjo į darbo kambarį. Tuo metu galėjo būti apie 23 val. Ji taip pat nuėjo į darbo kambarį. Atėjusi pamatė, kad E. kairėje rankoje laiko jos telefoną. Priėjus prie jo, jis iškėlė ranką į viršų, kad ji negalėtų telefono iš jo paimti. E. yra žymiai aukštesnis už ją ir ji niekaip negalėjo telefono pasiekti. Bandė suėmusi jam už rankos, kažkaip ją nuleisti šiek tiek žemyn, tačiau E. dešine ranka sugriebė jai už kairiojo žasto ir jį suspaudė. Kadangi buvo užsivilkusi striukę, tai labai stipraus skausmo nejuto. Po to jai pavyko šiek tiek nuleisti jo ranką, tačiau E. vis tiek telefono nedavė. Nežinodama, kaip telefoną pasiimti, įkando jam į kairės rankos riešą. Tada E. nuėmė nuo telefono dėkliuką, sakydamas, kad jį jis pirko ir jai atidavė telefoną. Po to ji nusprendė išsikviesti policiją. Kodėl taip elgėsi, dabar paaiškinti negali, tikriausiai norėjo saugiai išvykti į namus. Ji E. sakė, kad išsikvies pareigūnus. Jis atsakė, kad gali kviestis. Tada ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė apie smurtą. Ką konkrečiai sakė, neprisimena. Kad E. yra jos sugyventinis, tikriausiai pasakė iš įpročio. Kad ant jos kairiosios rankos žasto ir dilbio yra sužalojimai, pamatė tik po to, kai buvo išleista iš areštinės ir grįžo į namus. Dėl jų į medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio nereiškia. E. pretenzijų neturi. Kaip minėjo ankstesnių apklausų metu, E. P. yra jos buvęs sugyventinis, kartu gyveno dvejus su puse metų. Bendrų vaikų neturi. E. visą laiką buvo pavydus, nuolat ją kontroliuodavo, buvo pastovi įtampa jų santykiuose, todėl supratusi, kad tolimesnis gyvenimas kartu neįmanomas, nusprendė su juo išsiskirti ir išsikraustyti iš jo namų. Nuo 2019-10-18 gyvena atskirai ir jokio bendro ūkio neveda. Nutraukusi santykius su E., su juo daugiau kaip pusmetį visiškai nebendravo. 2020 m. vasarą vėl pradėjo su E. bendrauti. E. kalbėjo, kad gal vėl jiems reiktų pabandyti gyventi kartu, tačiau žinodama jo charakterį ir kad jis nepasikeis, atsisakė vėl persikraustyti į jo namus. Šiuo metu jie palaiko draugiškus santykius. Ji mato, kad jam dabar labai sunku suderinti darbą ir vaikų bei namų priežiūrą, todėl stengiasi bent šiek tiek jam padėti. Kartais nuvažiavusi pas jį sutvarko namus, pagamina maisto, esant būtinumui, pasirūpina jo vaikais. 2021-02-20 buvo E. sūnaus A. gimtadienis ir ji buvo pažadėjusi jam padėti surengti nedidelę šventę. Tuo tikslu 2021-02-19 važiavo pas jį. E. tą dieną buvo labai piktas, suirzęs ir jie apsipyko dar iki nuvažiuojant pas jį į namus. Jie yra sutarę, kad vienas kitam nėra įsipareigoję, kiekvienas gyvena, kaip nori, tačiau jis kažkodėl vėl prisiminė senus laikus, pradėjo vėl ją kaltinti neištikimybe ir jie 2021-02-19 vakare vėl susipyko. Nors E. įvykio metu jai sukėlė fizinį skausmą ir ją sužalojo, tačiau jam pretenzijų neturi ir pareiškimo jo atžvilgiu nerašys (2 t., b. l. 134-138, 139-142).
2021-02-20 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresn. tyrėjo A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nustatyta, kad 2021-02-19 apie 23.10 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus (0,49 prom.) E. P. smurtavo prieš neblaivią (1,84 prom.) buvusią sugyventinę K. B., sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d. (2 t., b. l. 97-100).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (2 t., b. l. 112-119).
Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog 2021-02-19 23.19 val. buvo gautas K. B. pranešimas, jog prieš pranešėją smurtauja sugyventinis, mušė. (2 t., b. l. 106-111).
2021-02-20 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog gautas K. B. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje K. B. paaiškino, kad 2021-02-19 apie 23.10 val. kilusio konflikto metu buvęs sugyventinis E. P. rankomis ir kojomis sudavė jai nenustatytą kiekį smūgių ir sukėlė fizinį skausmą. E. P. nustatytas 0,49 prom. girtumas, K. B. - 1,84 prom. girtumas (2 t., b. l. 120-123).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog K. B. nustatyti sužalojimai: kairės rankos poodinės kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti 3-7 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Kiekvienas sužalojimas vertinant atskirai galėjo būti padarytas kietu buku daiktu tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. K. B. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 156).
Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo kaltės turinys: kaltinamasis nors ir nesuvokdamas socialinio veikos pavojingumo, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, patempė nukentėjusiosios mažametės ranką, dėl ko nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamasis turėjo ir galėjo suvokti, kad dėl jo veikos kils nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, kaltinamasis suvokė, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo savo buvusią sugyventinę ir to siekė (tiesioginė tyčia).
Motyvuojamoji dalis
E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administraciniai teisės pažeidimai: baustas (2 t., b. l. 52-59, 3 t., b. l. 7-17).
Teismo vertinimu, skirtinos prokuroro siūlomos baudos (dėl 2015-12-31 nukentėjusiajai A. P. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo) ir laisvės apribojimo (dėl 2021-02-19 nukentėjusiajai K. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo) bausmės, jų dydį parenkant artimą minimaliam (bauda) ir mažesnį nei sankcijos mediana (laisvės apribojimas). Bausmės bendrintinos visiško sudėjimo būdu, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, atsižvelgus į imperatyvią įstatymo nuostatą, kad baudos bausmė į kitas bausmes nekeičiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti: už veiką, numatytą LR BK 139 str. 1 d. (dėl 2015-12-31 nukentėjusiajai A. P. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo) skirti 60 MGL dydžio (2259,60 eurų) baudą; už veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. (dėl 2021-02-19 nukentėjusiajai K. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo) skirti 9 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 d. paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir skirti 60 MGL dydžio (2259,60 eurų) baudą ir 9 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis LR BK 64-1 str. paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 40 MGL dydžio (1506,40 eurų) baudą, kurią sumokėti iki 2021-09-01 ir 6 mėn. laisvės apribojimą, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2021-02-19 23.34 val. iki 2021-02-20 12.30 val. (1 parą) ir konstatuoti, kad E. P. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo dienas.
Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
3 DVD laikmenos su nepilnamečių liudytojų apklausų vaizdo įrašais – palikti prie bylos.
Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaita, į kurią galima pervesti teismo skirtas baudas nagrinėjant bylą baudžiamojo proceso tvarka:
Gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia teismo baudžiamąjį įsakymai priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu nuteistasis nesumokėjo nustatytu laiku visos baudos, ši bausmė pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas bei Bausmių vykdymo kodekse numatytos taisyklės.
Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.
Išaiškinti, kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.