Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bendrovė pabrėžė, kad Komisijos kompetencijai priklauso tirti ir vertinti, ar energetikos įmonių taikomos paslaugų kainos galutiniams energijos vartotojams atitinka jos nustatytą ir patvirtintą paslaugų kainų skaičiavimo metodiką. Pareiškėjos nuomone, tik Komisija, atlikusi tyrimą dėl interneto svetainės www.manogile.lt sukūrimo ir jai panaudotų finansinių lėšų kilmės, galėtų nustatyti, ar šios interneto svetainės ir visos mokėjimų sistemos sukūrimui skirtos lėšos galėjo turėti įtakos galutinei elektros energijos kainai elektros energijos vartotojams, t. y. jeigu šiai mokėjimų sistemai nebūtų skiriamos didelės investicijos, ar dėl to galėjo būti mažesnė galutinė elektros energijos kaina elektros energijos vartotojams ir ar skirtos investicijos buvo suderintos ir galėjo būti apskritai naudojamos tokių programų mokėjimo sistemos sukūrimui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Energetikos įstatymo 15 straipsnį, energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Komisija. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. Todėl Komisija, atlikdama tyrimą dėl interneto svetainės www.manogile.lt veiklos, galėtų nustatyti investicijų šaltinius, jų panaudojimo teisėtumą ir ar tokių šios interneto svetainės ir visos mokėjimų sistemos sukūrimui skirtos lėšos galėjo turėti įtakos galutinei elektros energijos kainai elektros energijos vartotojams. Be to, Komisija, atlikdama tyrimą dėl interneto svetainės www.manogile.lt veiklos, galėtų nustatyti, kokie faktiškai patiriami per šią elektroninę sistemą surenkamų įmokų kaštai ir ar nėra taip, kad valstybės biudžeto lėšomis per „Lietuvos energijos“ įmonių grupę subsidijuojamas www.manogile.lt veiklos palaikymas, taip sudarant išskirtines sąlygas ET ir LTD bei iškreipiant konkurenciją tarp Lietuvoje veikiančių elektros energijos įmonių. Pagal Elektros energetikos įstatymą, Komisija turi užtikrinti, kad elektros energetikos rinkoje būtų efektyvi konkurencija. Todėl pareiškėja turėjo teisę pateikti Komisijai skundą dėl www.manogile.lt veiklos teisėtumo, o Komisija yra viešojo administravimo subjektas, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus nustatyta kompetencija atlikti energetikos įmonių priežiūrą ir kontrolę bei pradėti tyrimus dėl jų veiklos teisėtumo, kiek tai susiję su Komisijos reguliuojama sritimi.

Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 25.1 papunkčiu, atsisakė nagrinėti Skundą, nesant įgaliojimų priimti sprendimą dėl skunde nurodytų reikalavimų, t. y. pareiškėja, teikdama Komisijai skundą Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalies pagrindu, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kadangi jis neatitinka pareiškėjui keliamų reikalavimų, t. y. pareiškėja nėra skundžiamų įmonių vartotoja, Komisija neturi kompetencijos vertinti TIC, EMA ir VAC veiklos atitikties energetikos sektorių reguliuojančių įstatymų nuostatoms, kadangi šių įmonių teikiamos paslaugos yra administracinio pobūdžio ir nėra priskiriamos energetikos veiklai, Komisija nėra kompetentinga vertinti, kaip ūkio subjektai laikosi teisės aktų nustatytų reikalavimų užtikrinant sąžiningą konkurenciją energetikos sektoriuje.

Bendrą energetikos veiklą, energetikos plėtojimo ir valdymo pagrindus, efektyvų energijos išteklių vartojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas. Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdo Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje Komisijai nustatytas funkcijas. Komisijai priskirtos funkcijos, užtikrinant konkurenciją tarp elektros energijos rinkos dalyvių, atskirų rinkos dalyvių ir vartotojų nediskriminavimą bei nustatytos kokybės paslaugų teikimą vartotojams įtvirtintos Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis kuria, Komisija, siekdama užtikrinti konkurenciją, kontroliuoja, kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos rūšys elektros energetikos sektoriuje, užtikrinant elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo gamybos ir tiekimo veiklos interesų ir siekiant išvengti šių veiklos rūšių kryžminio subsidijavimo; kaip laikomasi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų skaidrumo, nediskriminavimo ir konkurencijos elektros energetikos sektoriuje reikalavimų; kad būtų užtikrintas efektyvus elektros energijos rinkos veikimas ir užkertamas kelias asmenims piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje ar kitokiais veiksmais daryti neigiamą įtaką efektyviai konkurencijai tarp elektros energijos rinkos dalyvių; kaip laikomasi licencijuojamos veiklos ar veiklos, kuriai reikalingas leidimas, elektros energetikos sektoriuje sąlygų ir reikalavimų, kaip saugomos ir ginamos vartotojų teisės ir teisėti interesai, įskaitant vartotojams teikiamos informacijos patikimumą ir kita. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo, Komisija, užtikrindama konkurenciją tarp elektros rinkos dalyvių, neturi įgaliojimų prižiūrėti ar kontroliuoti interneto svetainių veiklą ir energetikos įmonių veiksmus, teikiant klientų aptarnavimo paslaugas interneto svetainėse. Pažymėtina ir tai, kad Komisija, užtikrindama elektros energijos veiklos rūšių atskyrimo kontrolę, vertina elektros energijos įmonių atitiktį Elektros energetikos įstatymo 36, 54 straipsniuose įtvirtintiems veiklos atskyrimo reikalavimams ir šiuo pagrindu negali atlikti veiksmų, nenumatytų įstatyme.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad pagrindinė Komisijos funkcija yra ekonominis reguliavimas. Šis reguliavimas pasižymi monopolijų ir dominuojančią rinką užimančių įmonių kontrole bei konkurencijos skatinimu. Tačiau, tuo pačiu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisijos veikla reguliuojant energetikos įmonių veiklą bei užtikrinant konkurencingos rinkos kūrimą yra ribota – šios ribos apibrėžiamos aukščiau minėtais įstatymais. Komisijos manymu, būtent šiame kontekste turi būti aiškinama Komisijos kompetencija užtikrinti efektyvią konkurenciją rinkoje.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Teismas nustatė, kad Komisija 2016 m. birželio 27 d. gavo Bendrovės 2016 m. birželio 21 d. raštą, kuriuo buvo persiųstas Bendrovės 2016 m. birželio 8 d. prašymas dėl interneto svetainės www.manogile.lt veiklos teisėtumo. Prašyme buvo prašoma ištirti ir įvertinti, ar interneto svetainės www.manogile.lt veikla bei prašyme nurodytų ūkio subjektų – ESO, ET, LDT, TIC, VAC, EMA veiksmai nepažeidžia konkurencinės rinkos principų bei įvertinti skirstymo veiklos nepriklausomumą ir jos efektyvų atskyrimą nuo kitų elektros energetikos bei gamtinių dujų sektorių veiklos rūšių komercinių interesų.

Komisija, išnagrinėjusi Bendrovės prašymą, 2016 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. R2-(E)-2291 pateikė paaiškinimus dėl ESO, LDT, ET vykdomos veiklos atitikties 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, ir Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. direktyvai 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių skirstymo sistemos operatoriaus nepriklausomumo ir efektyvaus veiklų atskyrimo nuo kitų veiklos rūšių komercinių interesų energetikos sektoriuje, reikalavimams. Komisija pažymėjo, kad TIC, EMA ir VAC veikla orientuota į įmonių aptarnavimą ir yra administracinio pobūdžio, todėl nėra priskiriama reguliuojamai veiklai energetikos sektoriuje. Komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 11 straipsniu, taip pat persiuntė prašymą pagal kompetenciją nagrinėti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai.

Komisija 2016 m. gruodžio 8 d. gavo Bendrovės 2016 m. lapkričio 30 d. skundą dėl interneto svetainės www.manogile.lt veiklos ir ESO, ET, LDT, TIC, VAC, EMA veiksmų, naudojantis minėta interneto svetaine teisėtumo. Bendrovė prašė Komisijos: I) pripažinti, kad tinklapio www.manogilė.lt veikla, o taip pat TIC, VAC, EMA, ESO, ET bei LTD veiksmai pažeidžia Elektros energetikos įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo nuostatas, įpareigojančias sukurti teisines sąlygas veikti konkurencija pagrįstoms elektros energijos ir gamtinių dujų rinkoms; II) priimti sprendimus bei atlikti veiksmus, užtikrinančius skirstymo veiklos nepriklausomumą ir jos efektyvų atskyrimą nuo kitų elektros energetikos bei dujų sektorių veiklos rūšių komercinių interesų.

Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 25.1 papunkčiu, Sprendimu atsisakė nagrinėti Bendrovės Skundą, nesant įgaliojimų priimti sprendimą dėl Bendrovės nurodytų reikalavimų.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2016 m. gruodžio 16 d. Sprendimo, kuriuo Komisija atsisakė nagrinėti Bendrovės Skunde Komisijai nurodytus reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Komisija pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar (ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.

Taisyklių 25.1 papunktis nustato, kad Komisija atsisako nagrinėti skundą, jeigu „neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo“.

Objektyviai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių Komisijos kompetenciją, analizę, teismas daro išvadą, kad Bendrovė, teikdama Skundą Komisijai, kuriame kaip pagrindą nurodė Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalį, netinkamai rėmėsi minėta teisės norma, kadangi Bendrovė nėra skundžiamų įmonių vartotoja ir neatitinka keliamų reikalavimų. Teismas daro išvadą, kad Komisija neturi kompetencijos vertinti TIC, EMA ir VAC veiklos atitikties energetikos sektorių reguliuojančių įstatymų nuostatoms, kadangi šių įmonių teikiamos paslaugos yra administracinio pobūdžio ir nėra priskiriamos energetikos veiklai, o, ginčo atveju, Komisija nėra kompetentinga vertinti, kaip ūkio subjektai laikosi teisės aktų nustatytų reikalavimų, užtikrinant sąžiningą konkurenciją energetikos sektoriuje.

Teismas konstatuoja, kad Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Komisijos nustatyta tvarka. Kompleksinis ir lingvistinis minėtų Energetikos įstatymo nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas, įtvirtinęs Komisijos kompetenciją nagrinėti skundus dėl energetikos įmonių veiklos atitikties teisės aktuose numatytiems reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimams, aiškiai išskyrė vartotojus, kaip subjektus, turinčius teisę kreiptis su skundais į Komisiją Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio nustatyta tvarka.

Minėto įstatymo nuostatos yra perkeltos ir į Taisykles, kurių 1 punktas numato, kad Komisija nagrinėja vartotojų skundus dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar (ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų, teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. Vadovaujantis Taisyklių 7.2 ir 7.3 papunkčiais, skundu laikomas vartotojo rašytinis kreipimasis į Komisiją, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

Energetikos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje yra aiškiai nurodyta energijos vartotojo sąvoka, patvirtinanti, kad energijos vartotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie energetikos įmonių valdomų energetikos objektų ir kuris perka energiją vartojimo tikslams. Pagal Elektros energetikos įstatymo 49 dalį, vartotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams.

Įvertinęs Bendrovės Skundą Komisijai, teismas daro išvadą, kad Bendrovė su Skundu į Komisiją kreipėsi ne kaip energetikos įmonių vartotojas, bet kaip elektros tiekimo įmonė, t. y. Bendrovės Skundas Komisijai buvo grindžiamas ne vartojimo teisiniais santykiais.

Teismas daro išvadą, kad Komisija, vykdydama jai įstatymais nustatytas funkcijas, privalo vadovautis įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis, jas tinkamai įgyvendinti bei nepažeisti jų nustatyto teisinio reguliavimo apimties, todėl nagrinėdama vartotojų skundus, Komisija negali priimti sprendimų ir atlikti veiksmų, kurių pagrindimas nenumatytus įstatymuose.

Teismas atmeta Bendrovės argumentus, kad pareiškėja į Komisiją kreipėsi kaip vartotoja ir Komisija turėjo pareigą išnagrinėti jos Skundą Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi minėti Bendrovės argumentai yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, o tik samprotavimais ir prielaidomis, kuriais teismas neturi pagrindo vadovautis, todėl Komisija, tinkamai įvertinusi Bendrovės Skundą, pagrįstai atsisakė jį nagrinėti.

Teismas daro išvadą, kad Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis aiškiai apibrėžia Komisijos pareigą reguliuoti energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą ir atlikti valstybinę energetikos priežiūrą, kuri apibrėžta kaip ekonominė veikla, apimanti energijos išteklių ar energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą ir (ar) energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą (Energetikos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis). Remiantis tuo, kad TIC, EMA ir VAC veikla orientuota į įmonių aptarnavimą, tiekiant viešųjų pirkimų, apskaitos, darbo santykių administravimo, teisės, klientų aptarnavimo, įmokų surinkimo bei informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugas, ir nustačiusi, kad šių įmonių teikiamos paslaugos yra administracinio pobūdžio ir nėra priskiriamos energetikos veiklai, kurią reguliuoja Komisija, pastaroji pagrįstai nevertino minėtų subjektų veiklos atitikties energetikos sektorių reguliuojančių įstatymų nuostatoms.

Teismas daro išvadą, kad bendrą energetikos veiklą, energetikos plėtojimo ir valdymo pagrindus, efektyvų energijos išteklių vartojimą reglamentuoja Energetikos įstatymas. Komisija, gi, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdo Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje Komisijai nustatytas funkcijas: tvirtina valstybės ir savivaldybių reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas, kontroliuoja valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą, išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą ir kita. Komisija, be to, prižiūri rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir (ar) dujų biržas), buitiniams vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio apmokėjimo sistemas), tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo ar apribojimo energetikos veikloje atvejus; prižiūri, ar nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias taikant stambiems ne buitiniams vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju, ir apie tokią praktiką praneša Konkurencijos tarybai; atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka.

Atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus ir visuomeninių santykių ypatumus nustato kiti įstatymai. Komisijai priskirtos funkcijos, užtikrinant konkurenciją tarp elektros energijos rinkos dalyvių, atskirų rinkos dalyvių ir vartotojų nediskriminavimą bei nustatytos kokybės paslaugų teikimą vartotojams įtvirtintos Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis kuria Komisija, siekdama užtikrinti konkurenciją, kontroliuoja, kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos rūšys elektros energetikos sektoriuje, užtikrinant elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo gamybos ir tiekimo veiklos interesų ir siekiant išvengti šių veiklos rūšių kryžminio subsidijavimo; kaip laikomasi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų skaidrumo, nediskriminavimo ir konkurencijos elektros energetikos sektoriuje reikalavimų; kad būtų užtikrintas efektyvus elektros energijos rinkos veikimas ir užkertamas kelias asmenims piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje ar kitokiais veiksmais daryti neigiamą įtaką efektyviai konkurencijai tarp elektros energijos rinkos dalyvių; kaip laikomasi licencijuojamos veiklos ar veiklos, kuriai reikalingas leidimas, elektros energetikos sektoriuje sąlygų ir reikalavimų, kaip saugomos ir ginamos vartotojų teisės ir teisėti interesai, įskaitant vartotojams teikiamos informacijos patikimumą ir kita. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo, Komisija, užtikrindama konkurenciją tarp elektros rinkos dalyvių, neturi įgaliojimų prižiūrėti ar kontroliuoti interneto svetainių veiklą ir energetikos įmonių veiksmus, teikiant klientų aptarnavimo paslaugas interneto svetainėse. Pažymėtina ir tai, kad Komisija, užtikrindama elektros energijos veiklos rūšių atskyrimo kontrolę, vertina elektros energijos įmonių atitiktį Elektros energetikos įstatymo 36, 54 straipsniuose įtvirtintiems veiklos atskyrimo reikalavimams ir šiuo pagrindu negali atlikti veiksmų, nenumatytų įstatyme, tame tarpe ir interneto svetainių, teikiančių vartotojų aptarnavimo paslaugas veiklos tyrimą, kadangi tai išeina už Komisijos kompetencijos ribų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisija tinkamai taikė teisės aktų, reglamentuojančių Komisijos kompetencijos ribas, nuostatas, objektyviai įvertino faktines ginčo aplinkybes, t. y. priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl Bendrovės Skundo teismui dalis dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo yra atmestina kaip nepagrįsta.

Teismas daro išvadą, kad Bendrovės reikalavimas įpareigoti Komisiją atlikti išsamų tyrimą pagal pareiškėjos Skunde Komisijai nurodytus reikalavimus yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo panaikinti Komisijos Sprendimą. Teismui konstatavus, kad Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra netenkintinas ir pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Komisiją atlikti išsamų tyrimą pagal pareiškėjos Skunde Komisijai nurodytus reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.