- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- A15.-364-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00023-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Pažeidėjas
- S. K.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) ., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) reali gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, bedarbis, vidurinio išsilavinimo, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. 2019 m. vasario 13 d., 01 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti.
S. K. apklaustas teisme parodė, kad tądien, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, buvo vartojęs alkoholio, t. y. alaus. Gailisi padaręs nusižengimą, nes buvo netoli namų, galėjo pareiti ir pėsčiomis, pasielgė neatsakingai. Taip pat parodė, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, anksčiau yra baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus. Nuosavo automobilio neturi. Buvo paėmęs draugės, kad nuvažiuoti uždarbiauti. Dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažįsta, gailisi.
Motyvuojamoji dalis
S. K. kaltę patvirtina kita administracinio nusižengimo byloje esanti rašytinė bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad S. K. 2019 m. vasario 13 d., 01 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti. Administracinio nusižengimo protokole S. K. parodė, kad vairavo automobilį išgėręs alaus, vairuotojo pažymėjimo neturi. Su nusižengimu sutinka, dėl jo gailisi (b. l. 1-2); iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. vasario 13 d., apie 01 val. 48 min., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai patruliuodami Ukmergėje, Antakalnio g., prasilenkė su sidabrinės spalvos automobiliu BMW. Automobilis buvo netvarkingas, jo valstybinis numeris buvo neapšviestas. Policijos pareigūnai paskui automobilį nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės, ten jis sustojo. Policijos pareigūnui išlipus ir nuėjus prie automobilio, salone, vairuotojo vietoje, sėdėjo S. K., kuris neturi specialiosios teisės vairuoti automobilį. Bendraujant su vairuotoju S. K. buvo juntamas nuo jo sklindantis alkoholio kvapas. Vairuotojas pripažino, kad mažiausiai prieš valandą buvo vartojęs alkoholinio gėrimo alaus. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest ARJK-0074 Nr. 0852015 vairuotojui S. K. buvo nustatytas 0,64 promilės neblaivumas. Vairuotojas su pažeidimu sutiko (b. l. 3); iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest ARJK-0074 Nr. 0852015 registracijos žurnalo kopijos nustatyta, kad S. K. 2019 m. vasario 13 d., 01 val. 53 min., nustatytas 0,64 promilės neblaivumas (b. l. 4); iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Kauno g. 49A, Ukmergė (b. l. 5); iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gautas iš Kelių transporto priemonių registro, nustatyta, kad S. K. neturi ir nevaldo kelių transporto priemonių (b. l. 12); kita bylos medžiaga.
S. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį (b. l. 1).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte yra nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems. Atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) numatyta ANK 424 straipsnio 4 dalyje, kuri užtraukia baudą nuo 1 100 eurų iki 1 500 eurų. Tuo tarpu ANK 427 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Minėto straipsnio sankcijoje atsakomybė yra numatyta ir asmenims neturintiems teisės vairuoti transporto priemones. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 1 200 eurų iki 2 000 eurų.
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad S. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta. Nagrinėjamu atveju tokie atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai administracinio nusižengimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus nustatyta, kad S. K. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-260-161/2017 buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 1 200 eurų bauda, kuri nėra sumokėta (b. l. 9-10). Taigi šiuo atveju S. K. inkriminuoti veiksmai – transporto priemonės vairavimas neturint tokios teisės ir esant neblaiviam (kai nustatytas lengvas neblaivumas), pagal ANK 40 straipsnio nuostatas, laikomas padarytas pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, S. K. veiksmai atitinka ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.
Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas pažeidimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl administracinio nusižengimo ir dėl to gailisi (b. l. 1-2) (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą (tiesioginė tyčia), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą dėl padaryto nusižengimo ir gailėjimąsi, į tai, kad administracine tvarka praeityje jis ne kartą baustas dėl tapataus pobūdžio nusižengimų, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 9-10). Yra bedarbis, nesiregistruoja darbo biržoje (b. l. 7, 8). Siekiant nubausti ir pasiekti auklėjimo bei prevencinius administracinės nuobaudos tikslus, S. K. skirtina sankcijoje už administracinį nusižengimą numatyta nuobauda – bauda, didesnė nei sankcijoje numatytas minimumas (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
ANK 427 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų. Pažymėtina, kad S. K. nusižengimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės (ši teisė iš jo buvo atimta). Vairavimo netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018). Kaip nustatyta iš ANK 427 straipsnio 2 dalies formuluotės, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – taikoma nepriklausomai nuo to, ar asmuo turi tokią teisę, ar ne. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad S. K. praeityje jau yra baustas už analogiško pobūdžio pažeidimus, išvadų dėl savo elgesio nedaro, teismas sprendžia, kad jam yra tikslinga skirti šią administracinio poveikio priemonę, nustatant didesnį nei minimalus jos terminas.
ANK 427 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas, vadovaujantis ANK 29 straipsnio nuostatomis, yra ne administracinė nuobauda, o administracinio poveikio priemonė, kurios tikslas, kaip numato ANK 27 straipsnis, yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Tokiu būdu turto konfiskavimas negali būti tapatinamas su administracine nuobauda.
Iš tiesų ANK 427 straipsnio 3 dalis numato, jog už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą, tačiau administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimą, kaip ir administracinių nuobaudų skyrimą, reglamentuoja ANK bendrosios dalies nuostatos, kuriomis privalu vadovautis tiek skiriant pagrindinę administracinę nuobaudą, tiek ir administracinio poveikio priemones, nes ANK yra vientisas teisės aktas, kurio nuostatos turi būti taikomos sistemiškai. Dėl šių aplinkybių ANK 427 straipsnio 3 dalies nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos atsietai nuo bendrosios dalies 29 straipsnio, reglamentuojančio turto konfiskavimą, nuostatų.
Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 29 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nepaisant to, šio straipsnio antros dalies nuostatos turi būti taikomos taip pat atsižvelgiant ir į kitas ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, jog konfiskuotas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. Tokiu būdu siekiama tinkamai užtikrinti privačios nuosavybės apsaugą ir neliečiamumą. Vis dėlto, ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatose yra numatytos šios taisyklės išimtys – įtvirtinta, jog už tam tikrus ANK pažeidimus, tame tarpe ir numatytąjį ANK 427 straipsnio 1 dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Tačiau tai gali būti padaryta tik jeigu nustatomos tam tikros sąlygos: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš nurodytų sąlygų. Šiuo atveju yra reikšmingas tik pirmajame punkte nustatytų sąlygų egzistavimas – ar perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
Nagrinėjamu atveju nėra būtinų sąlygų transporto priemonės konfiskavimui – byloje nėra duomenų, kad automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas, perleisdamas transporto priemonę S. K. žinojo ar galėjo žinoti, kad ji bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti. Byloje nenustatytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui taikyti, todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos – transporto priemonės, kuria naudodamasis S. K. padarė nusižengimą, konfiskavimo skyrimas yra negalimas ir neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 3 dalimi, 644 straipsniu,
nutarė:
Pripažinti S. K. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 300,00 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 2 dalimi, paskirti S. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (draudimą įgyti šią teisę) 3 (trims) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 4 dalimi, automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), grąžinti jo savininkui, pateikusiam automobilio nuosavybės dokumentus.
Išaiškinti pažeidėjui S. K., kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: AB Citadelė banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19097529523 ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.