Teisora
Registruotis

Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-9-853/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-18
Bylos Nr.
1-9-853/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30736-2024-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Nukentėjusysis
Ž. L.
Kaltinamasis
V. K.
Advokatai
Kristina Adomavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-9-853/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30736-2024-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.11; 1.2.26.2; 2.1.2.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 18 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aurėjai Lapšytei,

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, nukentėjusiojo Ž. L. įstatyminei atstovei Ž. L., atstovei advokatei Kristinai Adomavičienei, kaltinamajam V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), sutinka gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, el. paštu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) neregistruotas, administracine tvarka nebaustas, teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2018 m. spalio 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 243 straipsnį 40 MGL (2000 Eur) bauda, bausmės neįvykdęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent: įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams - demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, iš chuliganiškų paskatų, 2024 metų rugpjūčio 8 dieną, apie 17.00 valandą, Mažeikiuose, netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, viešoje vietoje, veikdamas be aiškios asmeninės motyvacijos, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, vieną kartą dešinės rankos plaštaka trenkė nepilnamečiui Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, taip sukeldamas nepilnamečiui nukentėjusiajam Ž. L. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino bei paaiškino, kad tai buvo 2024 m. ruduo, bet dar buvo šilta, vakarop apie 17.00 val. – 17.30 val., su tėvu V. K. važiavo automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skaičių nežino, tamsiai mėlynos spalvos, universalas, važiavo nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės link Latvijos. Automobilį vairavo tėvas. Jis pamatė žmogų važiuojantį dviračiu, pagalvojo, jog pažįstamas ir pašaukė liepdamas minti greičiau. Tas žmogus pradėjo šaukti atgal. Jis paprašė tėvo sustoti. Išlipus iš automobilio jis priėjo prie to žmogaus, kuris prie sankryžos buvo sustojęs bei paklausė: „kas yra?“ Tada kažką atsakė. Jis jam pasiūlė „žuvį“, t. y. pasiūlė smūgį. Tada apsisuko ir nuėjo į automobilį ir viskas. Tuo metu buvo išgėręs alaus, tačiau girtumas įtakos jo veiksmams neturėjo. Neigia jaunuoliui trenkęs iš rankos delno, tačiau patvirtino, jog smūgį imitavo, t. y. padarė judesį, tačiau kontakto nebuvo. Buvo priėjęs prie jaunuolio per ištiestos rankos atstumą. Patvirtino, jog jo elgesys buvo agresyvus ir jaunuolis galėjo jo išsigąsti. Pats jaunuolis jam pasirodė „naglas“, nors jis pats buvo baisesnis. Nurodė, jog dėl įžeidimo ir išgąsdinimo galėtų atlyginti žalą, bet ne dėl sumušimo.

Teisiamojo posėdžio metu nepilnametis nukentėjusysis Ž. L. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Viskas įvyko 2024 m. rugpjūčio 8 d. apie 16 val. prie posūkio į (duomenys neskelbtini) gatvę, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Vyriškis kažką jam sušuko, jis neišgirdo, paklausė jo „ką sakei?“. Tada jis sustojo viduryje kelio, išlipo iš keleivio pusės iš „Audi“ automobilio, automobilyje dar buvo vairuotojas. Jis jo palaukė. Jis pradėjo jam grasinti, sakė: „nori nuspirsiu nuo to dviračio ir suspardysiu“. Taip pat buvo daug keiksmažodžių ir grasinimų. Jis pasitraukė nuo dviračio, kelis kartus jam imitavo smūgį. Taip pat jis sakė: „nori dėsiu tau žuvį?“. Suprato, kad jis nori trenkti jam į skruostą. O tada jis iš tikrųjų jam trenkė. Jis vieną kartą trenkė iš dešinės plaštakos į jo kairį skruostą. Pajuto skausmą, kurį vertina 6 balais vertinimo skalėje nuo 1 iki 10 balų. Skruostas buvo labai paraudęs apie 15-20 minučių, skausmą juto kelias minutes. Vėliau prisilietus prie skruosto jautė, kad skruostas buvo sutrenktas. Buvo sutrikęs, išsigandęs, jautė baimę. Jam sakė palaukti, kad išsiaiškinti su jo tėvais, tačiau jis sėdo į automobilį ir išvažiavo link Buknaičių kaimo. Dar nueinant tą vyrą nufotografavo. Tą įvykį matė draugai, kurie buvo toliau nuo įvykio, yra N. P. ir A. S. Atstumas tarp draugų ir įvykio galėjo būti iki 100 metrų. Po įvykio N. P. paskambino policijai, gal apie 17 val. Nuo įvykio buvo praėję apie 30 minučių. Įvykis jam sukėlė traumą, baimę. Nuo to vyriškio jautė alkoholio kvapą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, kad nuvežė draugą į Tulnikius. Parvažiuojant jis vairavo automobilį „Audi A100“, o jo sūnus V. K. sėdėjo šalia. V. paprašė sustoti, jis sustojo, tačiau, kur sustojo, tiksliai nepamena, tai buvo prie (duomenys neskelbtini) gamyklos. V. išlipo iš automobilio ir kažkur nuėjo. Kiek užtruko, nepamena. V. nuėjo link parduotuvės. Grįžo V. ir pasakė važiuoti namo. Tada išvažiavo į namus. Patvirtino, jog tuo metu V. buvo išgėręs alaus. Apie įvykį sūnus jam nieko nesakė. Apie tai sužinojo iš policijos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo Ž. L. įstatyminė atstovė Ž. L. parodė, kad tai buvo rugpjūčio pradžia, ketvirtadienis, rugpjūčio 8 d. Darbe buvo iki 18 valandos, po to grįžo namo. Sėdėjo su dukra, tada į namus įpuolė pasimetęs ir drebantis sūnus Ž. L., kuris negalėjo prakalbėti, pirmą kartą matė tokį savo sūnų. Paskui sūnus aprimo ir viską papasakojo. Sūnus pasakojo, kad dviračiu važiavo nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) namo. Draugai buvo prie parduotuvės, o sūnus važiavo namo pavalgyti ar kažko pasiimti. Sūnui važiuojant namo, jis išgirdo, kad kažkas šūkauja iš mašinos, sūnus atsisuko ir pasakė „kas yra?“. Tada automobilis pavažiavo į priekį ir sustojo gatvėje. Iš mašinos išlipo vyras ir ėjo link sūnaus keikdamasis bei grasindamas, sakydamas nori tavęs nei tėvas, nei motina nepažins. Sūnus vis kartojo „kas tau yra? Ko tu nori?“, o tas vyras mosavo rankomis pagal veidą. Sūnus paprašė vyro palaukti, kol jis paskambins tėčiui. Tas vyras pasakė sūnui: „pakartok, ką sakei?“, o sūnus dar kartą pasakė: „palauk, aš paskambinsiu tėčiui“. Tada vyras trenkė sūnui, apsisuko, sūnus dar pasakė: „palauk, aš paskambinsiu tėčiui, išsiaiškinsim“, bet tas vyras nuėjo, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Sūnus sakė, jog tai buvo galimai girtas vyras, nes svirduliavo eidamas, apie 30-40 metų, nesmulkus. Ant sūnaus kūno smurto žymių nepastebėjo, tik buvo paraudęs kairysis skruostas. Ji kreipėsi į policiją dėl šio įvykio, nors sūnaus draugas jau buvo pranešęs apie įvykį policijai. Sūnus minėjo, kad patyrė fizinį skausmą, jam skaudėjo ir buvo išsigandęs. Jos sūnus po įvykio savaitę nėjo į lauką, sutikti šį žmogų bijo iki pat dabar. Palaiko civilinį ieškinį sūnaus vardu. Tai nėra noras pasipelnyti, civiliniu ieškiniu nori parodyti kaltinamajam, kad negalima viduryje gatvės kliudyti žmones. Taip pat pirko homeopatinius vaistus, vitaminus nervinei sistemai stiprinti.

Be kaltinamojo V. K. duotų parodymų, teisiamojo posėdžio metu duotų nepilnamečio nukentėjusiojo Ž. L., jo įstatyminės atstovės Ž. L. bei liudytojo V. K. parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2024 m. rugpjūčio 8 d. informaciniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. 17.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš pusvalandį ties buvusia (duomenys neskelbtini) galimai neblaivūs asmenys trenkė nepilnamečiui per veidą ir nuvažiavo link Buknaičių kaimo su a/m Audi v/n (duomenys neskelbtini). GMP atsisako. Pakartotinis pranešimas: prieš 30 min. pranešėjo draugui gatvėje prie (duomenys neskelbtini) (minėjo, kad buvusi įmonė) trenkė per veidą su ranka ir pasišalino, lauks prie Apynio parduotuvės (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 20-21);

- 2024 m. rugpjūčio 8 d. protokolu - pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) gatvę nepažįstamas vyriškis išlipęs iš automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės keleivio vietos, priėjęs prie pareiškėjos Ž. L. sūnaus Ž. L., gim. (duomenys neskelbtini), grasino nuversti nuo dviračio ir suspardyti, bei vieną kartą trenkė dešinės rankos plaštaka jam per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Pareiškėja pasipiktinusi tokiu elgesiu su jos sūnumi Ž. L. (t. 1, b. l. 1-3);

- 2024 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros protokolu, kuriame nuodyta, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra adresu (duomenys neskelbtini) prie posūkio į (duomenys neskelbtini) g. esantis pėsčiųjų takas. Atvykus į įvykio vietą stebima, kad šalia važiuojamosios kelio dalies yra pėsčiųjų takas, pėsčiųjų takas yra asfaltuotas, einant nuo (duomenys neskelbtini) g. pastebimas kelio ženklas Nr. 412 „Pėsčiųjų takas“. Daugiau įvykio vietos apžiūros metu, tyrimui reikšmingų ar nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 22-24, 25-27);

- 2024 m. rugpjūčio 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad pareiškėja Ž. L. pateikė galimo įtariamo nuotrauką. Pridėta foto nuotrauka (t. 1, b. l. 95-96, 97);

- 2024 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad atliekama bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) skaitmeninių garso skambučių pagal informacinį pranešimą ROIK Nr. 0124000492556, 2024 m. rugpjūčio 8 d. 17.46 val. BPCID 95447255910 pranešėjo numeris (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. rugpjūčio 8 d. 17.57 val. BPCID 95447256666 pranešėjo numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra. Atidarius garso įrašą „BPC skambučio įrašas (ID 95447255910, skambučio pradžia_ 2024-08-08 17_46_11)“ matyti, kad skambučio garso įrašo trukmė 2 min. 39 s. Minėtas garso įrašas buvo stenografuotas. Girdisi BPC operatorės (toliau pavadinta „O“) ir pranešėjo (toliau „P“) pokalbis. Įrašo pradžioje skambinantysis (pranešėjas) informuojamas, kad paskambino skubios pagalbos numeriu 112 ir prašoma palaukti kol atsilieps operatorius. Atsiliepia operatorė: O.: Vienas vienas du P.: Laba diena O.: Laba diena P.: Norėčiau pranešti apie tokį įvykį, žodžiu, čia važiavo du asmenys audinėj ir nu nežinom galimai neblaivūs, žodžiu buvo taip.. O.: Kur čia važiavo, kokiame rajone? P.: (duomenys neskelbtini) O.: Mažeikių miestas? P.: Jo O.: O kokioj čia gatvėj? P.: (duomenys neskelbtini) O.: (duomenys neskelbtini) ? P.: (duomenys neskelbtini) gatvėj (duomenys neskelbtini), jeigu žinot O.: (duomenys neskelbtini)? Kas čia yra įmonė? P.: (Fone girdisi dar vienas vyriškas balsas sakantis „buvusi įmonė“). Buvusi įmonė O.: Buvusi, aha, gerai, nežinau tokios, nu gerai sakykit. P.: Žodžiu važiavo ir jie iš matymo atrodė galimai neblaivūs mano draugas ėjo namo jie tiesiog sustojo pradėjo rėkauti, išlipo, mano draugas paklausė „kas yra, ko čia pristojai?“ nu ir žodžiu atėjo įtrenkė į galvą ir išvažiavo link Buknaičių. O.: Link? P.: Link Buknaičių išvažiavo O.: Buknaičių kaimas? O koks automobilis? P.: „Audinė“, numerius galim padiktuoti O.: Pasakykit P.: (fone girdisi balsas S E) O.: Vardais sakykit P.: Kaip? O.: Vardais pasakykit, S- Saulius, kokios raidės vardais pasakykit arba miestais P.: (girdisi pranešėjo balsas, „duok aš padiktuosiu“) Žodžiu (duomenys neskelbtini) O.: Taip P.: (duomenys neskelbtini) O.: Taip P.: Pietai O.: Kas tokie? P.: Pietai, nu žodžiu P O.: P? (duomenys neskelbtini)? P.: Jo (duomenys neskelbtini), (o skaičiukai klausia asmens (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) skaičiukai O.: A ten greitosios reikia jam? P.: Ne, viskas gerai. Nu iš delno paleido ne iš kumščio bet iš delno O.: Aha, per veidą trenkė? P.: Jo, nepilnamečiui penkiolikos metų O.: Supratau, prieš kiek čia minučių? P.: (klausia „prieš kiek čia maždaug“) Prieš pusvalandį kažkur vyko visks O.: Tai dabar jūs laukiat prie kokio namo, (duomenys neskelbtini) gatvėj? P.: Prie Apynio parduotuvės nuo... O.: Ar matot numeriuką artimiausią kokį? P.: Laisvės nu tiesiog Laisvės gatvė parašyta ir viskas O.: Nu ta (duomenys neskelbtini) gatvė netrumpa yra, aš dabar žiūriu, kad čia (duomenys neskelbtini) du šešiolika... pokalbis nutrūksta. Toliau apžiūrimas skambučio įrašas 2024 m. rugpjūčio 8 d. 17.57 val. BPCID 95447256666 pranešėjo numeris (duomenys neskelbtini). Skambučio įrašas 3 minučių 14 s trukmės Įrašo pradžioje skambinantysis (pranešėjas) informuojamas, kad paskambino skubios pagalbos numeriu 112 ir prašoma palaukti kol atsilieps operatorius. Atsiliepia operatorė: O.: Vienas vienas du klausau P.: Laba diena O.: Laba diena P.: Čia buvau su jūsų kolega ne per seniausiai kalbėjęs, bet ar čia kažkas atsitiko nusimetė telefono numeris tai norėjom čia paklaust, ar mum verta laukt, ar čia patys turim... O.: O prieš kiek maždaug laiko jūs kvietėt? P.: Prieš tris minutes kažkur prieš dvi O.: Palaukit sekundėlę... kokiu adresu kvietėt? o Jūs iš savo telefono numerio skambinot? P.: Jo, iš savo O.: Ir kokiu adresu kvietėt? P.: (duomenys neskelbtini) O.: Ne, koks adresas? P.: (fone girdisi balsas „savo sakyk namų adresą, to nesakėm“) mes sakėm prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvė, numerio ten nėra, tiesiog parduotuvė O.: Ai, telefono numerio Jūsų tuo metu nerodė ir dėl to ir nėra. Taip, pranešimas yra perduotas. P.: Ai, tai (girdisi balsas „laukt, nelaukt ką? Ar policijos laukt kol atvažiuos, ar ne“) O.: Jūs... žiūrėkit informacija yra perduota, bet kadangi Jūs padėjot ragelį jums nėjo perskambinti tai dėl to ir neaišku daugiau detalių. Tai čia, palaukit sekundėlę. Tai čia kažkam iš Jūsų trenkė per veidą? P.: Jo, mano draugui. Dabar esam visi, čia vat kas matėm ir mano draugo tėtis yra atvažiavęs O.: Bet tie kas trenkė pasišalino? P.: Pasišalino, pasišalino iš karto tik įtrenkė atsisėdo į mašiną ir link Buknaičių kaimo išvažiavo O.: Ir pasiša.. o kiek tenai asmenų buvo? P.: Vienas vairuotojas ir vienas prieky sėdėjo tas kuris trenkė O.: Ir trenkė čia nepilnamečiui per veidą, taip? P.: Jo O.: Aha, o greitosios tikrai nereikia? P.: Ne, viskas gerai, nu iš delno trenkė O.: O prieš kiek laiko čia viskas įvyko? P.: (fone girdisi balsas „nu prieš valandą“) Nu kažkur prieš valandą, prieš pusę tarp to tarpo O.: Ir čia toj vietoj (duomenys neskelbtini) gatvėje? P.: Jo, (duomenys neskelbtini), vietinė policija tikrai turėtų žinoti (duomenys neskelbtini) tenai O.: O kas yra tas (duomenys neskelbtini)? P.: Buvusi įmonė O.: Buvusi įmonė, taip ir vadinasi (duomenys neskelbtini)? P.: Jo, (duomenys neskelbtini) O.: Andrius T. G., taip? P.: Taip, jo O.: Ar Jūs tenai ir lauksite? P.: Jo, mes tenai ir lauksim tada, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės esam grynai O.: Prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės? P.: Nu taip (duomenys neskelbtini) nu kaip čia priemiestis yra tiesiog, buvusi įmonė čia būdavo tai dėl to tas priemiestis ir vadinasi (duomenys neskelbtini) O.: Bet Jūs lauksit prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, taip tiksliau P.: Taip, taip O.: Toj (duomenys neskelbtini) gatvėj, taip? P.: Taip O.: Gerai, perduosim mes informaciją P.: ( fone girdisi balsas „tai laukt?“) laukt sakė O.: Viso gero P.: Viso gero. Atlikus skambučių įrašų apžiūrą daugiau tyrimui reikšmingos informacijos negauta (t. 1, b. l. 98-101);

- 2024 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad atliekama policijos pareigūnų reagavusių į informacinį pranešimą ROIK 0124000492556 kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Atidaromas vaizdo įrašas PSS-20240808-184514UTC+0300, kurio trukmė 10 minučių 54 sekundės. Vaizdo įraše matyti, kad prie policijos tarnybinio automobilio prieina du jaunuoliai. Vienas iš jų vilki šviesios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis ir šviesios spalvos šortais. Kitas jaunuolis vilki juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais ir šviesios spalvos kelnėmis. Jaunuolis, vilkintis šviesios spalvos marškinėliais ištiesia ranką ir rodo sakydamas „važiavau namo va šituo takeliu ir prie pat sankryžos pradėjo kažkas man šaukti per langą, aš atsisukau pasakiau kas yra, tada sustojo, išlipo pradėjo man grasinti, aš norėjau tėčiui paskambinti, kad atvažiuotų, nes nu žinot, vyresnis yra, ką aš padarysiu ir tada ans va čia (ranka rodo į kairį skruostą) trenkė.“ Kitas jaunuolis parodo, kad trenkė iš delno. Šviesios spalvos marškinėliais vilkintis jaunuolis pasakoja toliau „tada įbėgo atgal į mašiną ir tuo keliu (rodo ranka į kurią pusę) tiesiai kažkur nuvažiavo“. Toliau vaizdo įraše pasitikslinama, kurioje vietoje jaunuolis važiavo, nurodo, kad dviračiu važiavo takeliu. Automobilis sustojo vidury gatvės, to vyro nepažįsta. Toliau vaikinas vilkintis juodos spalvos marškinėliais nurodo, kad jie buvo šiek tiek toliau nuo jaunuolio. Paklausus vaikino, vilkinčio šviesios spalvos marškinėlius, ką jam pasakė vyras, atsako, kad neišgirdo. Toliau tikslinama, kas išlipo iš automobilio. Paaiškėja, kad iš automobilio išlipo keleivis, vyras. Policijos pareigūnui pateikia to asmens nubėgančio nuotrauką. Toliau jaunuolis nurodo, kad vyras jam grasino numesti nuo dviračio, suspardyti. Per veidą trenkė vieną kartą. Aiškinantis dėl ko vyras jam trenkė per veidą, ar sakė kokius nors žodžius, jaunuolis nurodė, kad jam sakė „tai palauk aš tuoj pakviesiu savo tėtį, tipo, aš nežinau ką bedaryt, nes jis iš nieko pradėjo lįsti prie manęs. Tada sako pasakyk dar kartą, sakau tuoj tėčiui paskambinsiu, tada (rodo ranką į kairią veido pusę) ėmė ir trenkė“. Paklausus ką darė po to, kai jam trenkė tas vyras, jaunuolis atsako, kad „pradėjo grasinti, kad numes nuo dviračio, tave suspardysiu. Po to pamatė, kad telefoną išsitraukiau, pabėgo“. Jaunuoliai nurodo, kad automobilyje buvo dviese. Jaunuoliai nurodo, kad vaikinui vilkinčiam šviesios spalvos marškinėlius yra 15 metų, o juodos spalvos marškinėlius 17 metų. Užsirašomi jaunuolių anketiniai duomenys. Prie dviejų jaunuolių prieina dar vienas jaunuolis, vilkintis šviesios spalvos marškinėlius ir tamsios spalvos šortus, kuris teigia, kad matė incidentą. Paklausus jaunuolio ar jam sukėlė fizinį skausmą, skaudėjo, atsako „ne, tiesiog įtrenkė, ilgai neskaudėjo, nestipriai įtrenkė“, išsigando. Apžiūrėjus vaizdo įrašą daugiau tyrimui reikšmingos informacijos negauta (t. 1, b. l. 103-104);

- ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 9 d. duotais nepilnamečio liudytojo N. P. parodymais, kur jis parodė, kad 2024 metų vasarą, rugpjūčio mėnesį, tiksliai datos nepamena, buvo antros dienos pusė apie 16.00 val. jis su draugais, t. y. A. S., Ž. L. ir dar kitais keliais draugais susitiko prie netoli (duomenys neskelbtini) gyvenvietės esančios (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Jie visi bendravo, kalbėjosi. Maždaug apie 17.00 val. Ž. L. pasakė, kad važiuoja namo, (jis tuo metu buvo su dviračiu), ir pasakė, kad paskui vėl grįš. Ž. dviračiu taku nuvažiavo link namų, o jie kartu su A. jam iš paskos sekė, nes ėjo į parduotuvę. Eidamas pamatė (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantį automobilį, kuris važiavo link Buknaičių pusės. Automobilis buvo berods tamsesnės spalvos, markės nepamena, valstybinių numerių taip pat nepamena. Automobiliui privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvę, jis tuo metu buvo su A. prie buvusios (duomenys neskelbtini) autobusų sustojimo aikštelės, o Ž. buvo prie įsukimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, išgirdo šūkavimą iš automobilio. Kas buvo šaukiama nelabai suprato, girdėjosi keiksmažodžiai. Staiga automobilis sustojo prie netoli įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, dešiniame kelkraštyje ir iš priekinės keleivio vietos išlipo vyras, apie 40 metų amžiaus, iš toli pasirodė žemo ūgio, galėjo būti apie 1,75 cm ūgio, stambesnio kūno sudėjimo. Vyras ėjo link Ž., kažką jam sakydamas, ėjo sparčiu žingsniu. Jis tuo metu įėjo į parduotuvę ir kas vyko toliau nematė. Maždaug po 5 minučių išėjęs iš parduotuvės prie parduotuvės sutiko Ž., ant kurio kairio skruosto, jeigu gerai pamena, matėsi paraudimas. Ž. pasiskundė, kad tas vyras, kuris išlipo iš automobilio jam sudavė su rankos delnu į skruostą. Jis pats to momento nematė, kadangi buvo parduotuvėje prie įėjimo į parduotuvę, jo liko laukti A., kuris galėjo matyti tą momentą, kaip tas vyras sudavė su rankos plaštaka Ž. per veidą (t. 1, b. l. 81-83);

- ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 9 d. duotais nepilnamečio liudytojo A. S. parodymais, kur jis parodė, kad 2024 metų vasarą, tiksliai datos nepamena, bet dar nereikėjo eiti į mokyklą, apie 14-15 val. su Ž. L., N. P. ir dar keliais draugais susitiko prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini). Susitikę visi kalbėjo, bendravo, apie 16.00 val. Ž. pasakė, kad jam reikia namo, jis tuo metu buvo su dviračiu. Kadangi jis su N. norėjo dar eiti į parduotuvę, todėl Ž. sekė iš paskos, o jis su dviračiu važiavo priekyje jų. Einant pamatė gatve važiuojančią tamsiai mėlynos spalvos „Audinę“, kuri važiavo link Buknaičių pusės. Iš pravažiuojančio automobilio girdėjosi šūkavimai, tačiau kas buvo šūkaujama nepamena. Kiek matė automobilyje buvo du asmenys, vairuotojas ir keleivis, kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, kuris ir šūkavo. Paskui pamatė, kad automobilis sustojo gatvės dešiniame šone, netoli įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš automobilio išlipo keleivis, kuris ėjo link Ž. Ž. tuo metu jau buvo sustojęs ant dviračių tako ir laukė, kol tas vyras prie jo prieis. Kad vyras būtų ant Ž. šaukęs jis negirdėjo, nes nuo jų buvo 60-70 metrų atstumu. Tam vyrui dar beeinat link Ž., jis tuo metu įėjo į parduotuvę, kur tuo metu buvo su juo kartu buvęs N., nežino, nekreipė dėmesio, jis į parduotuvę įėjo vienas. Nusipirkęs ko norėjo, išėjo iš parduotuvės ir pamatė, kaip tas vyras, kuris prieš tai ėjo link Ž. ėjo link savo automobilio, įsėdo į jį ir nuvažiavo link Buknaičių kaimo. Ž. buvo toje pačioje vietoje, rankoje laikė telefoną. Jis tuo metu buvo prie įėjimo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Paskui iš kažkur atsirado ir N., o vėliau su dviračiu privažiavo ir Ž., kurio ėmė klausinėti kas buvo. Ž. pasakė, kad jam tas vyras grasino ir trenkė iš delno į kairį skruostą. Matė, kad ant kairio Ž. skruosto yra nežymus paraudimas. Tada Ž. paskambino tėčiui (t. 1, b. l. 91-93).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje nurodoma, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko, nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų bei tarp jų kilusio konflikto. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo parodymai, nepilnamečio liudytojo Ž. L., liudytojo V. K. bei įstatyminės atstovės Ž. L. parodymai, skambučių Bendrajam pagalbos centrui turinys, įvykio vietos apžiūros protokolas ir foto lentelės, kitų objektų apžiūros protokolai, savanoriškų daiktų pateikimo protokolu pateikta foto nuotrauka, leidžia teismui daryti išvadą, kad V. K. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, nes jis tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu ir grasindamas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ? demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, iš chuliganiškų paskatų, necenzūriniais žodžiais iškoneveikė nepilnametį Ž. L. bei dešinės rankos delnu trenkė nepilnamečiui Ž. L. į veidą, tokiais savo veiksmais sukėlė išgąstį Ž. L. bei sukėlė Ž. L. pasipiktinimą. V. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog buvo priėjęs prie nukentėjusiojo Ž. L., jog jam „pasiūlė žuvį“, tai yra imitavo smūgį iš dešinės rankos link nukentėjusiojo, tačiau neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam. Taip pat patvirtino, jog jis buvo agresyvus nukentėjusiojo atžvilgiu ir dėl to nukentėjusysis galėjo jo išsigąsti. Tuo tarpu pats nepilnametis nukentėjusysis nuo pat įvykio pradžios nuosekliai teigė, jog V. K. jam sudavė vieną smūgį iš dešinės rankos į kairįjį skruostą, tai patvirtino nurodydamas atvykusiems pareigūnams, papasakodamas apie įvykį, „Body“ kamerų įrašai (t. 1, b. l. 103-104), taip pat pateikiant pranešimą bendrajam pagalbos centrui (t. 1, b. l. 98-101), ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu (t. 1, b. l. 45-47) bei apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, kur taip pat analogiškai patvirtino, jog V. K. jam pasakė „nori dėsiu tau žuvį“ ir jis suprato, jog jam trenks iš delno, kas ir buvo padaryta kaltinamojo jam, t. y. nuketėjusysis teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, jog V. K. jam trenkė iš delno vieną kartą į kairįjį skruostą, patvirtino, jog jam skaudėjo bei skruostas buvo paraudęs. Taip pat nuosekliai apie tai papasakojo savo mamai, t. y. Ž. L., kuri analogiškai parodymus davė teisiamojo posėdžio metu patvirtindama, jog sūnus patvirtino, kaip buvo jam grasinama bei, jog jam sudavė vieną smūgį į kairįjį skruostą bei ji matė paraudimą. Teismas atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausti nepilnamečiai liudytojai, taip pat patvirtino aplinkybę, jog V. K. ėjo link Ž. L. besikeikdamas ir mosikavo rankomis. Minimi nepilnamečiai liudytojai patvirtino, jog nematė, ar buvo suduota Ž. L., nes buvo įėję į parduotuvę, tačiau patvirtino, jog išėjus iš parduotuvės prie jų privažiavo Ž. L., kuris papasakojo, kas jam nutiko ir jie patvirtino, jog matė paraudimą ant Ž. veido kairės pusės (t. 1, b. l. 81-83, 91-93). Šių nepilnamečių liudytojų parodymai papildo, nukentėjusiojo bei įstatyminės atstovės parodymus. Liudytojas V. K. taip pat patvirtino aplinkybę, jog buvo sustojęs ir sūnus V. K. buvo išlipęs iš automobilio, tačiau dėl ko ir kur ėjo, jam nežinoma. Faktinė aplinkybė, jog V. K. sudavė nukentėjusiajam Ž. L. vieną smūgį iš dešinės rankos delno į veidą, ir taip sukėlė fizinį skausmą, yra patvirtinta ir nepaneigta, todėl teismas konstatuoja, jog V. K. sudavė dešinės rankos delnu vieną smūgį nukentėjusiajam Ž. L. į veidą, dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Atkreiptinas dėmesys, jog Ž. L. reakcija po nusikalstamos veikos prieš jį padarymo, po jam sukelto fizinio skausmo, buvo adekvati jam sukeltam fiziniam skausmui, jis siekdamas užfiksuoti asmenį, kuris jam sudavė smūgį, jį nufotografavo (t. 1, b. l. 97), bei susisiekė su savo tėčiu bei jo draugas, t. y. N. P., apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Nukentėjusysis taip pat buvo išsigandęs. Pats kaltinamasis patvirtino, jog nukentėjusysis galėjo jo išsigąsti, nes jis atrodė baisiau. Paminėtina ir tai, jog V. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo agresyvus ir, kaip teigė liudytojai, neadekvatus jo elgesys visai situacijai. Kaltinamasis V. K. smurtaudamas prieš nukentėjusįjį pažeidė viešąją tvarką, nes elgėsi agresyviai, akivaizdžiai demonstruodamas savo fizinį pranašumą, įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį. Šioje situacijoje kaltinamasis akivaizdžiai siekė sukelti ne tik fizinį skausmą nukentėjusiajam, bet ir pažeisti viešąją tvarką. Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai papildo vieni kitus ir sudaro vieną visumą, patvirtinančią, jog V. K. padarė veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog yra įrodyta, kad V. K. jam inkriminuotą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai yra, suvokė, kad, suduodamas nukentėjusiajam vieną smūgį iš delno į veidą, sukels jam fizinį skausmą bei viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdys visuomenės rimtį, todėl jis trauktinas atsakomybėn už veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą.

Dėl bausmės ir kitų klausimų

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Teisiamojo posėdžio metu prokuroras baigiamojoje kalboje prašė teismo pripažinti kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, jog veika padaryta esant neblaiviam bei dėl chuliganiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktai). Tačiau teismas nepripažįsta kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, nes veikos numatytos BK 284 straipsnyje kvalifikuojantis požymis yra chuliganiški veiksmai, kuriais sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Taip pat teismas nepripažįsta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, jog tuo metu buvo išgėręs alaus, tačiau tai neturėjo įtakos jo veiksmams, kas be kita ko yra privaloma sąlyga, būtent šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimui.

V. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, viešajai tvarkai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas, padarytas tyčia. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino. Nusikaltimo tikslas buvo panaudoti fizinį smurtą prieš kitą asmenį (konkrečiu atveju – nepilnametį nukentėjusįjį), taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdyti visuomenės rimtį. Pagal savo pobūdį nusikaltimas nėra itin pavojingas, tačiau įvertintina tai, jog nusikaltimas padarytas prieš nepilnametį, kuriam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, tačiau jis buvo išgąsdintas ir bijojo kaltinamojo bei jo veiksmų. V. K. nusikalto būdamas anksčiau teistas, bausmės neatlikęs, teistumas nėra išnykęs (t. 1, b. l. 130-135, 137-140), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 141); nedirbantis (t. 1, b. l. 146-147); Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) neregistruotas (t. 1, b. l. 149); UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro duomenimis, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 145). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kaltinamajam V. K. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi, viena iš griežtesnių bausmių, o būtent laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, paskiriant įpareigojimus bei draudimą (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2018 m. spalio 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant ir V. K. skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas ir bauda.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras pasiūlė teismui paskirti kaltinamajam V. K. baudžiamojo poveikio priemonę 15 MGL įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į tai, jog šiuo nuosprendžiu V. K. paskirta bausmė subendrinama su neatlikta baudos bausme, todėl prokuroro prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Taip pat neskiriamas prokuroro paprašytas skirti įpareigojimas – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nes BK 48 straipsnio 4 dalies nuostatos tokio įpareigojimo nereglamentuoja.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 21 d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 169-171).

Bausmės pradžia skaičiuotina, nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Išaiškintina kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos.

Dėl šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos baudos bausmės yra vykdomas priverstinis baudos išieškojimas, todėl pakartotinai neteiktinas baudos bausmės vykdymas.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

2024 m. spalio 21 d. nukentėjusiojo Ž. L. atstovė advokatė Kristina Adomavičienė pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš V. K. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 59-61).

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nepilnametis nuketėjusysis Ž. L. dėl neteisėtų V. K. veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. V. K. sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, dėl ko nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, 6 balus 10 balų sistemoje, jam buvo paraudęs skruostas, jam buvo grasinama, jis buvo iškoneveiktas, patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, išgąstį bei diskomforto jausmą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką analogiškose bylose, nukentėjusiajam Ž. priteistina 500,00 Eur dydžio neturtinė žala, sprendžiant, jog būtent toks priteistos žalos dydis kompensuos nukentėjusiajam jo patirtus neigiamus išgyvenimus dėl neteisėtų kaltinamojo V. K. veiksmų, atliktų jo atžvilgiu (BPK 115 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, nepilnamečiui nukentėjusiajam skirtas atstovas, kurį parinks Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo ir parinkimo skyrius (t. 2, b. l. 11-12). 2024 m. gruodžio 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyrius nukentėjusiajam Ž. L. parinko atstovę advokatę Kristiną Adomavičienę (t. 2, b. l. 21). Teismas 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi nukentėjusiajam Ž. L. paskyrė atstovę advokatę Kristiną Adomavičienę (t. 2, b. l. 22).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė teismui 2025 m. sausio 8 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-00238, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma už Ž. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 679,17 Eur (t. 2, b. l. 36); 2025 m. sausio 27 d. pateikė teismui patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-01029, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma už Ž. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 775,00 Eur (t. 2, b. l. 59); 2025 m. vasario 3 d. pateikė teismui patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-01371, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma už Ž. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 868,75 Eur (t. 2, b. l. 75).

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. K. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų apie turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą byloje nėra, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei kaltinamojo turtinę padėtį, nepriteistinos Valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos teiktos nukentėjusiajam, iš kaltinamojo V. K.

BPK 103 straipsnis numato, kad proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Byloje nustatyta, jog nepilnamečio nukentėjusiojo Ž. L. bei nepilnamečių liudytojų A. S. bei N. P. apklausose dalyvavo psichologė T. V., dėl ko ikiteisminio tyrimo institucija patyrė 140,25 Eur proceso išlaidų (t. 1, b. l. 114-118), kurios pripažintinos proceso išlaidomis bei priteistinos iš kaltinamojo V. K. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 5 vnt. DVD su „Body“ kamerų ir BPC bei nepilnamečių liudytojų apklausų vaizdo ir garso įrašais, kurie yra voke prisegtame prie bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus – 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje bei visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. spalio 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme, jas visiškai sudedant, ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus – 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje bei visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir 40 (keturiasdešimt) MGL (2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. K. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 21 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią V. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Dėl V. K. paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteikti.

Išaiškinti V. K., jog nuteistasis, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekami nemokami darbai), vykdant šį įpareigojimą, taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 18 straipsnio nuostatos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 21 straipsnio 5 dalis).

Išaiškinti V. K. kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nukentėjusiojo Ž. L. atstovės pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. K. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Ž. L. paskirti nukentėjusiojo Ž. L. priteistos neturtinės žalos tvarkytoja uzufrukto teise.

Pripažinti proceso išlaidomis: išlaidas už psichologės T. V. dalyvavimą nepilnamečių liudytojų apklausose ir priteisti iš V. K. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 140,25 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 25 centus) proceso išlaidų.

Nepriteisti iš V. K. nukentėjusiajam Ž. L. teiktos antrinės teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų Valstybei.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus - 5 (penkis) DVD su „Body“ kamerų, BPC ir nepilnamečių liudytojų vaizdo ir garso įrašais, kurie yra voke prisegtame prie bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Andželika Butkuvienė