Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. L. (I. L.), gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, baltarusis, Baltarusijos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vieną nepilnametį vaiką, nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, Lietuvos Respublikoje neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Voronovo m., Voronovo raj., Gardino srt., Baltarusijos Respublikoje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., 199 str. 2 d., ir V. Ž. (V. Ž.), gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) vedęs, nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, teistas 1999-08-13 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d. laisvės atėmimu šešies mėnesiams, pritaikius 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, teistumas išnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis I. L. 2009 m. gruodžio 8 d., apie 16 val. 00 min., (duomenys neskelbtini)namo kieme, Šalčininkų mieste, iš Lietuvos Respublikos piliečio V. Ž. neteisėtai - neturėdamas leidimo už 110,00 Lt įgijo šaudmenis - 110 vienetų pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinių šovinių ir juos iki tos pačios dienos 17.00 val., laikė savo automobilio „Lancia Kappa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bagažinėje bei gabeno iki Šalčininkų pasienio kontrolės punkto, esančio (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, kuomet buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

Taip pat jis 2009 m. gruodžio 8 d., apie 17 val. 00 min., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Šalčininkų pasienio kontrolės punktą, esantį (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, neturėdamas leidimo, laikydamas automobilio „Lancia Kappa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinėje esančiame lagamine, tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją šaudmenis - 110 vienetų pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinių šovinių.

Kaltinamasis V. Ž., neturėdamas leidimo, pažeisdamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 24 straipsnio nuostatą, numatančią, kad B, C, D kategorijų ginklų šaudmenimis turi teisę prekiauti Ginklų fondas ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, turintys licenciją prekiauti civilinėje apyvartoje šaudmenimis, 2009 m. gruodžio 8 d., apie 16 val. 00 min., savo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų mieste, kieme, už 110,00 Lt realizavo šaudmenis – 110 vienetų pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinių šovinių Baltarusijos Respublikos piliečiui I. L., neturėjusiam leidimo įsigyti šaudmenis.

Kaltinamasis I. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad V. Ž. pažįsta maždaug aštuonerius metus, su juo susipažino Baltarusijoje medžioklinių šunų parodoje. Jie abu veisė medžioklinius šunis, todėl bendravo šiuo tikslu. 2009 m. gruodžio 8 d. jis savo automobiliu „Lancia“ atvyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką tikslu nupirkti vaikui vaistų. Apie 11.00 val. nusipirkęs vaistus, Vilniuje užtruko asmeniniais reikalais ir maždaug 15.00 val. važiavo atgal į Baltarusiją. Apie 16.00 val. buvo Šalčininkuose. Pakeliui paskambino V. Ž., kuris paprašė užvažiuoti pas jį į namus ir paimti šunį tam, kad nuvežti į Baltarusiją bei perduoti jo motinai. Užvažiavęs pas V. Ž., paėmė šunį ir pokalbio su V. Ž. metu, šis pasiūlė nusipirkti 110 vienetų medžioklinių šovinių po vieną litą už šovinį. Tai buvo 12-o kalibro medžiokliniai šoviniai lygiavamzdžiam medžiokliniam šautuvui. Kadangi jis yra medžiotojas, Baltarusijoje turi leidimą laikyti du medžioklinius šautuvus (lygiavamzdį 12-o kalibro IŽ 27 Browning ir graižtvinį), o kaltinamojo pasiūlyta kaina buvo žymiai mažesnė nei parduotuvėje, sutiko šovinius nusipirkti. Apie jokius šovinių įsigijimo dokumentus kalbos nebuvo. Žinojo, kad parduotuvėje tokie šoviniai kainuoja brangiau, t. y. Lietuvoje vienas toks šovinys kainuoja apie 2,00 -2,50 Lt, o Baltarusijoje – apie 3,00 Lt. Sutikus pirkti šovinius, V. Ž. iš namo rūsio atnešė vienuolika dėžučių po dešimt vienetų kiekvienoje – iš viso 110 vienetų šovinių, už kuriuos jis pastarajam sumokėjo 110,00 Lt. Dėžutes sudėjo į lagaminą, kurį įdėjo į automobilio bagažinę. Kalbos apie tai kaip šiuos šovinius perveš per valstybės sieną, su V. Ž. nebuvo. Jis (I. L.) apie tai taip pat negalvojo, nes neįvertino, jog t ai yra taip rimta. Pas kaltinamąjį prabuvo apie 30-40 minučių ir išvažiavo link valstybės sienos. Atvažiavęs į muitinę, sustojo pasienio kontrolės punkte, kur prie jo priėjęs pareigūnas paprašė pateikti dokumentus bei paklausė ką veža su savimi. Jis (I. L.) pateikė pareigūnui dokumentus ir pasakė, jog automobilyje veža produktus ir medžioklinius šovinius, tačiau ar šis išgirdo tai, nežino. Tuomet pastarasis, paėmęs dokumentus kažkur nuėjo, o po poros minučių atėjo kitas pareigūnas ir pasakė, jog atliks patikrinimą. Tuomet jis (kaltinamasis) atidarė automobilio bagažinę bei pradarė krepšį su produktais ir lagaminą, kuriame pareigūnas surado šovinius. Pastarajam jis paaiškino, jog yra medžiotojas ir šiuos šovinius vežasi sau. Po to pareigūnas jį sulaikė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, neįvertino, jog daro tokį sunkų nusikaltimą. Šovinius pirko sau, nes jis yra medžiotojas, šie šoviniai tiko jo turimam medžiokliniam šautuvui, planavo juos panaudoti medžioklėje. Nusipirktų šovinių būtų užtekę maždaug 5-6 medžioklėms, nes vienos medžioklės metu sunaudoja vidutiniškai 20-30 šovinių. Žinojo, kad įsigyti graižtviniam ginklui reikia leidimo, anksčiau Lietuvoje yra gavęs leidimą ir pirkęs medžioklinį graižtvinį šautuvą bei 300 vienetų šovinių šiam šautuvui. Apie tai, kad reikalingas leidimas įsigyti medžioklinius šovinius – nežinojo.

Kaltinamasis V. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su I. L. susipažino medžioklinių šunų parodoje ir su juo bendravo, susitikdavo maždaug kartą per du mėnesius. 2009 m. gruodžio 8 d. jam paskambino I. L. ir pasakė, kad jis yra Lietuvoje. Tuomet jis (V. Ž.) paprašė pastarojo pakeliui į namus užvažiuoti pas jį ir paimti šunį bei nuvežti jį į Baltarusiją motinai. A. I. L. jis perdavė šiam šunį. Po to, pakalbio su I. L. metu, jis (V. Ž.) pasakė pastarajam, kad turi nereikalingų 12-o kalibro medžioklinių šovinių ir, žinodamas, jog I. L. yra medžiotojas ir turi lygiavamzdį medžioklinį šautuvą, jam pasiūlė juos nusipirkti. Šiuos šovinius jis įsigijo parduotuvėje maždaug prieš metus, mokėjo po 2,10 Lt už šovinį, tačiau vėliau jie jam tapo nereikalingi, nes įsigijo naujesnių ir geresnių, be to, pardavė ir tą ginklą, kuriam jie buvo pirkti. I. L. sutiko pirkti šovinius ir jis nuėjęs į namo rūsį, iš ten atnešė bei atidavė kaltinamajam vienuolika dėžučių po dešimt vienetų kiekvienoje šovinių. Už šovinius I. L. jam sumokėjo 110,00 Lt, t. y. po vieną litą už šovinį bei juos susidėjęs į lagaminą, padėjo į automobilio bagažinę ir neužilgo išvažiavo. Kalbos dėl leidimo įsigyti šovinius nebuvo. Jis galvojo, kad I. L. tokį leidimą turi, nes anksčiau Lietuvoje yra pirkęs medžioklinį graižtvinį šautuvą ir šovinius, kuriuos užvažiavęs jam parodė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Liudytojas K. M. parodė, kad jis dirba Šalčininkų pasienio kontrolės punkte vyr. pasieniečiu. Kaltinamąjį I. L. pažįsta kaip asmenį, važinėjantį per jų postą iš Baltarusijos į Lietuvą ir atgal. V. Ž. taip pat pažįsta iš matymo. Tikslios datos nepamena, tačiau tai galėjo būti 2009 m. gruodžio 8 d. Tą dieną jis dirbo Šalčininkų kontrolės punkte, į kurį apie 17.00 val., automobiliu „Lancia Kappa“ atvyko I. L. ir sustojo žalioje juostoje, skirtoje tretiesiems asmenims, tai yra tokiems, kurie nėra Europos Sąjungos šalių piliečiai ir neturi ką deklaruoti. Tuo metu jo kolega J. Š. buvo lauke ir paėmęs iš I. L. dokumentus, atnešė jam. Patikrinus dokumentus, jie buvo tvarkingi. Tuomet jis nutarė atlikti automobilio apžiūrą. Kadangi juosta, į kurią įvažiavo kaltinamasis, yra skirta nieko deklaruoti neturintiems piliečiams, jis priėjęs pasiteiravo I. L. ar šis neveža deklaruotinų daiktų. Pastarasis atsakė, jog nieko deklaruotino neveža. Po to jis pradėjo automobilio apžiūrą. Automobilio salone neleistinų daiktų nebuvo. Vėliau paprašė kaltinamojo atidaryti bagažinę, ką šis padarė. Kiek pamena, bagažinėje buvo tik lagaminas. Paklausus I. L. kas yra lagamine, šis atsakė, kad jame nieko nėra, tik kažkokie popieriai. Paprašytas atidaryti lagaminą, kaltinamasis atidarė vieną jo dalį, kurioje buvo dokumentai. Paprašius atidaryti kitą lagamino dalį, I. L. sutriko bei ėmė sakyti, kad gal nereikia atidarinėti. Dėl ko prašė neatidarinėti antros lagamino dalies, nieko neaiškino. Po to, atidarius lagaminą, jame rado sudėtas dėžutės su medžiokliniais šoviniais – iš viso 110 vienetų šovinių. Paklausus kaltinamojo, ar jis turi leidimą išvežti šovinius, šis atsakė, jog leidimo neturi. Tuomet jis (liudytojas) apie rastus šovinius pranešė pamainos viršininkui ir I. L. buvo sulaikytas. Šiuo atveju, kaltinamasis privalėjo turėti vienkartinį Policijos departamento išduotą leidimą išvežti šovinius, tačiau jo neturėjo. Prieš patikrinimą apie tai, kad veža šovinius ar, kad nori juos uždeklaruoti, kaltinamasis nieko nesakė. Priešingai, jis aiškino, jog nieko deklaruotino neveža. Paklausus iš kur įsigijo šovinius, I. L. nieko konkrečiai paaiškinti negalėjo. Tikrinant automobilį, šalia visą laiką buvo J. Š., kuris visa tai taip pat matė, tačiau klausimų kaltinamajam neuždavinėjo.

Liudytojas J. Š. (J. Š.) davė parodymus, analogiškus liudytojo K. M. parodymams, taip pat paaiškino, kad patikrinimo metu jis stovėjo šalia ir stebėjo kaip K. M. atlieka I. L. automobilio apžiūrą bei girdėjo jų pokalbį. Jo kolegai paklausus I. L. ką veža automobilyje, šis atsakė, kad nieko neveža. Jeigu asmuo turi deklaruotinų prekių, jis turi važiuoti raudonu kanalu, tačiau I. L. įvažiavo į žalią juostą, kur vyksta asmenys, neturintys ką deklaruoti. Prieš patikrinimą pastarasis nieko nesakė, kad nori ką nors deklaruoti. Patikrinimo metu automobilio bagažinėje buvo rasti produktai bei kompiuterio krepšys. Paklausus, kas yra krepšyje, kaltinamasis atsakė, jog nieko nėra. Atidarius vieną lagamino pusę, jame buvo rasti kažkokie dokumentai, o kitoje jo pusėje buvo sudėtos dėžutės su šoviniais, po dešimt vienetų kiekvienoje. Prieš atidarant antrą krepšio dalį, kaltinamasis pradėjo prašyti neatidarinėti, dėl ko jiems kilo įtarimas. Paklausus ar kaltinamasis turi leidimą išvežti šovinius, šis atsakė, kad leidimo neturi.

Liudytojas A. P. parodė, kad jis yra Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas, vyriausiasis medžioklės žinovas. Medžiotojas gali įsigyti šovinius, turėdamas leidimą ginklui bei pateikęs šį leidimą parduotuvėje. Šovinius perkančiam asmeniui joks dokumentas neišduodamas. Užsienietis, pirkdamas ginklą ar šaudmenis, turi turėti savo šalies išduotą leidimą, kuris turi būti išverstas bei patvirtintas notaro. Vienos medžioklės metu gali būti sunaudojama įvairus kiekis šovinių, t. y. priklausomai nuo to kas yra medžiojama. 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais medžiojama stirnos, vilkai, žąsys, šernai, kiškiai ir pan. Medžiojant žąsis, vienos medžioklės metu medžiotojas gali iššaudyti maždaug 100-200 šovinių. Medžiojant šernus, vilkus, stirnas, medžioklės metu vienas medžiotojas gali iššaudyti vidutiniškai 20-30 šovinių. 110 vnt. šovinių gali būti sunaudota ir per vieną medžioklę, ir per tris ar keturias medžiokles. Tai priklauso kokiuose plotuose medžiojama, koks žvėris medžiojamas.

Kaltinamųjų I. L. ir V. Ž. kaltė padarius nusikalstamas veikas taip pat įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Varėnos rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos Sargybų būrio specialisto 2009-12-08 tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 3) pasitvirtina, kad 2009 m. gruodžio 8 d., 17.00 val., per Varėnos rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos (duomenys neskelbtini) PKP iš Lietuvos Respublikos automobiliu „Lancia Kappa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vyko Baltarusijos Respublikos pilietis I. L.. Pasieniečiui K. M. patikrinus automobilį, bagažinės skyriuje, juodame lagamine buvo rasta vienuolika dėžučių po dešimt vienetų kiekvienoje, iš viso 110 vienetų medžioklinių 12-o kalibro šovinių. I. L. tikrinimo metu nei muitinės, nei VSAT pareigūnams apie vežamus medžioklinius šovinius nei žodžiu, nei raštu nedeklaravo. Leidimo gabenti per valstybės sieną šovinius nepateikė.

2009-12-08 apžiūros protokolu, jo priedu, fotonuotraukomis (t. 1, b. l. 4-8) pasitvirtina, kad Šalčininkų pasienio kontrolės punkte apžiūrėjus juodos spalvos medžiaginį lagaminą, nustatyta, kad lagaminas susideda iš dviejų didelių skyrių, kurie yra užsegami užtrauktukais. Viename lagamino skyriuje sudėta vienuolika žalios spalvos dėžučių, kurias atidarius, kiekvienoje rasta po dešimt vienetų 12-o kalibro medžioklinių šovinių.

2010-03-19 akistatos tarp kaltinamųjų I. L. ir V. Ž. metu (t. 1, b. l. 36), kaltinamasis I. L. parodė, kad pas jį surastus šovinius jis įsigijo iš V. Ž. jo gyvenamojo namo kieme. Kaltinamasis V. Ž. šių kaltinamojo I. L. parodymų nepatvirtino.

2009-12-15 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Viešosios policijos valdybos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 89) nurodyta, jog Baltarusijos Respublikos piliečiui I. L., a/k (duomenys neskelbtini), 2009 m. spalio 2 d. Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdyboje buvo išduotas leidimas įsigyti bei leidimas išsivežti vieną medžioklinį graižtvinį šautuvą ir 300 vienetų šovinių jam.

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Viešosios policijos valdybos pateikto leidimo įvežti (išvežti) ginklus (t. 1, b. l. 92) matyti, kad I. L. 2009 m. spalio 2 d. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2010 m. balandžio 2 d. išvežti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką vieną medžioklinį graižtvinį šautuvą ir 300 vienetų šovinių jam ir I. L. 2010 m. spalio 2 d., 16.30 val., apie tai deklaravęs, per Šalčininkų kontrolės postą išvežė šautuvą Browning 10N6 TRAC, Nr. (duomenys neskelbtini), kal. 30-06 Spr. ir 300 vienetų šovinių jam.

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2010-02-26 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 95) matyti, kad I. L. nėra įrašytas į medžiotojų sąrašus Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Iš Automobilio registracijos liudijimo kopijos (t. 1, b. l. 102) matyti, kad automobilis “Lancia Kappa”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra registruotas I. L. vardu.

Pagal 2010-01-27 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 1, b. l. 101) buvo paimti kaltinamajo I. L. pirštų ir delnų pavyzdžiai.

Pagal 2009-12-28 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 1, b. l. 137) buvo paimti kaltinamajo V. Ž. pirštų pavyzdžiai.

Iš Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2010-03-10 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 2), Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 3) matyti, kad kaltinamasis V. Ž., turi Leidimą laikyti (nešiotis) ginkus Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2013-10-16, ir jo vardu nuo 1991 m. buvo registruota vienuolika įvairių ginklų, iš kurių šiuo metu turi leidimą laikyti (nešiotis) tris ginklus, t. y. ESCORT MAGNIUM, 12x76, Nr. (duomenys neskelbtini), SAIGA, .223 Remington, Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 12 1 E, 12x76:12x76, Nr. (duomenys neskelbtini).

2010-03-24 apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 4-7) pasitvirtina, kad Lietuvos Respublikos Kriminalistinių tyrimų centro ginklų ir sprogmenų tyrimo specialistui įvertinus kaltinamojo V. Ž. anksčiau turėtus bei šiuo metu turimus ginklus, pažymėtus Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono Policijos komisariato 2010-03-10 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 2) bei apžiūrėjus 110 vnt. šovinių, nustatyta, jog 110 vnt. šaudmenų yra 12-o kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti šaudyti iš lygiavamzdžių 12-o kalibro medžioklinių šautuvų. Nurodytame sąraše yra penki ginklai, kurie skirti šaudyti šiais šoviniais: TOZ 34R Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas nuo 1991-11-05 iki 2007-06-22), IZH 26, Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas nuo 2001-09-04 iki 2006-03-21), ESCORT MAGNIUM, Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas nuo 2006-03-30), IZH 27 EM, Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas nuo 2008-10-14 iki 2009-08-19) ir (duomenys neskelbtini) 12 1 E, Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas nuo 2009-08-19).

Iš 2009-12-18 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 19-20) matyti, kad atlikus 110 vnt. šovinių tyrimą, nustatyta, jog tirti pateikti 110 vnt. šovinių yra šaudmenys, o būtent, pramoninės gamybos 12-o kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti lygiavamzdžiams 12-o kalibro medžiokliniams šautuvams. Tirti pateikti šoviniai yra tinkami šaudyti.

2009-12-15 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 23-24) pasitvirtina, kad atlikus vienuolikos dėžučiu ir vieno šimto dešimties šovinių su galimais rankšų pėdsakais tyrimą, nustatyta, jog du pirštų pėdsakai ant dviejų dėžučių, paimtų automobilio „Lancia Kappa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Varėnos rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardoje, apžiūros metu, tinkami asmeniui identifikuoti.

Iš 2010-02-11 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 35-38) matyti, kad atlikus daktiloskopinį tyrimą, nustatyta, jog vienas rankos piršto pėdsakas ant kartoninės dėžutės, paimtos automobilio „Lancia Kappa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Varėnos rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardoje, apžiūros metu, yra paliktas I. L. dešinės rankos didžiuoju pirštu.

Iš 2010-01-05 Techninių priemonių panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus, protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 41-69) matyti, kad tarp kaltinamojo V. Ž., jam naudojantis mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo I. L., jam naudojantis mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), vyko pokalbiai apie šovinių įsigijimą 2009-09-23, 2009-09-30, taip pat 2009-12-08, 15.04 val. vyko pokalbis apie susitikimą bei 17.37 val. vyko pokalbis apie I. L. sulaikymą.

Byloje nustatyta, jog 2009 m. gruodžio 8 d. Varėnos rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardoje, iš kaltinamojo I. L. automobilio „Lancia Kappa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paimti 110 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos 12-o kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti lygiavamzdžiams 12-o kalibro medžiokliniams šautuvams, ir jie yra tinkami šaudyti.

2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 24 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, jų dalimis, A kategorijos ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir A kategorijos ginklų priedėliais turi teisę prekiauti tik Ginklų fondas. Kitais B, C, D kategorijų ginklais, jų šaudmenimis, jų dalimis, ginklų priedėliais turi teisę prekiauti Ginklų fondas ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, turintys licenciją prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir ginklų priedėliais. Licenciją prekiauti civilinėje apyvartoje įmonėms Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Tokiu būdu, Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys ginklų ir šaudmenų apyvartą, draudžia užsiimti ginklų ir šaudmenų prekyba fiziniams asmenims. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. Ž., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 24 straipsnio nuostatas, neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, už 110,00 Lt realizavo Baltarusijos piliečiui I. L. šaudmenis - 110 vienetų 12-o kalibro medžioklinių šovinių.

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis I. L., neturėdamas leidimo įsigyti šaudmenis, iš V. Ž. už 110,00 Lt įsigijo 110 vienetų 12-o kalibro medžioklinių šovinių.

Pagal pareikštą kaltinimą, kaltinamiesiems I. L. ir V. Ž. yra inkriminuota neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu šaudmenų - 110 vienetų medžioklinių šovinių.

Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. dispozicijoje numatyta atsakomybė už neteisėtą – t. y. neturint leidimo, pagaminimą, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusiame Baudžiamajame kodekse 234 straipsnio 2 dalyje buvo konkretizuoti šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų, sprogmenų kiekiai. Šiuo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d. šie kiekiai nenustatyti. Todėl nagrinėjamu atveju, kvalifikuojant kaltinamųjų veiką, neteisėtai disponuojamų šaudmenų kiekį teismas vertina, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į neteisėtai disponuojamų šaudmenų kiekį (vienetais), šių daiktų rūšį, galingumą, paplitimą, pritaikomumą, pavojingumą, leidžiamą turėti asmenimiam naudojimui kiekį ir kitas aplinkybes.

Analizuodamas byloje surinktus įrodymus, teismas atsižvelgia į pačių kaltinamųjų, liudytojo A. P. parodymus. Byloje neginčytinai nustatyta, kad abu kaltinamieji yra medžiotojai, t. y. kaltinamasis V. Ž. yra įrašytas į medžiotojų sąrašus Lietuvos Respublikos teritorijoje, turintis leidimą laikyti (nešiotis) medžioklinius ginklus, tinkančius šaudytio 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais. Kaltinamasis I. L., nors ir nėra įrašytas į medžiotojų sąrašus Lietuvos Respublikos teritorijoje (t. 1, b. l. 95), tačiau yra įrašytas į medžiotojų sąrašą Baltarusijos Respublikos teritorijoje ((duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų būrelyje). Tai pasitvirtina ir tuo, jog jam neužilgo prieš nusikalstamos veikos padarymą, t. y. 2009 m. spalio 2 d. Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdyboje buvo išduotas leidimas įsigyti bei leidimas išsivežti vieną medžioklinį graižtvinį šautuvą ir 300 vienetų šovinių jam.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas vyriausiasis medžioklės žinovas A. P. parodė, kad priklausomai nuo to, kokiuose plotuose medžiojama, koks žvėris medžiojamas, kaltinamiesiems inkrimuotas kiekis šovinių gali būti sunaudotas ir per vieną medžioklę, ir per tris ar keturias medžiokles, nes medžiojant žąsis, vienos medžioklės metu medžiotojas gali iššaudyti maždaug 100-200 šovinių, o medžiojant šernus, vilkus, stirnas ir pan. - 20-30 šovinių. Kaltinamasis I. L. parodė, kad pagal Baltarusijos įstatymus tam tikram ginklui leidžiama laikyti 400 vnt. šovinių, įprastai, vieno pirkimo metu jis pirkdavo 200-300 vnt. šovinių. Įsigydamas iš V. Ž. šovinius, planavo juos panaudoti medžiojant stirnas šernus ir šių šovinių būtų užtekę penkioms - šešioms medžioklėms. Kaltinamasis V. Ž. parodė, kad per medžioklės sezoną (spalio – vasario mėnesiais) jis sunaudoja maždaug 300 - 400 vienetų šovinių.

2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12 straipsnio 8 dalis (įsigaliojusi nuo 2008 m. birželio 5 d., 2007-12-04 įstatymo Nr. X-1348 red.) numato, kad fiziniai asmenys gali įsigyti ir vienu metu turėti ne daugiau kaip 500 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, kuriuos jie turi.

Tokiu, būdu, kvalifikuojant kaltinamųjų veiksmus dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis, teismas įvertino tai, - kad nors kaltinamieji neteisėtai disponavo 110 vienetų šovinių, tačiau šis kiekis šovinių medžioklėje galėjo būti sunaudotas vienos ar kelių (5 – 6) medžioklių metu, - kad tai buvo medžiokliniai šoviniai, kuriuos jie, būdami medžiotojais ir turėdami leidimus laikyti ginklus, šaudančius šiais šoviniais, teisėtomis priemonėmis turėtų teisę įsigyti, - kad neteisėtai įsigytus šaudmenis kaltinamieji planavo panaudoti pagal jų paskirti – medžioklėse, - kad šie šaudmenys pagal savo tipą atitiko kaltinamųjų turimiems medžiokliniams šautuvams, - kad šie šaudmenys pagal savo klasifikaciją, numatytą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo antrajame skirsnyje, nepriskiriami prie pavojingiausių, - kad pagal galiojantį įstatymą kaltinamieji turėtų teisę įsigyti ir laikyti iki 500 vienetų šovinių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nustatė, kad šovinių, kuriais neteisėtai disponavo kaltinamieji V. Ž. bei I. L., kiekis nelaikytinas dideliu, todėl jų veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., perkvalifikuojant juos iš Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d., kadangi byloje surinktais ir ištirtais įrodymais pasitvirtino, kad kaltinamasis I. L. neteisėtai - neturėdamas leidimo už 110,00 Lt įgijo 110 vienetų pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinių šovinių ir juos laikė bei gabeno automobiliu iki buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, taip pat, kad kaltinamasis V. Ž., neturėdamas leidimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, už 110,00 Lt realizavo 110 vienetų pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinių šovinių I. L., neturėjusiam leidimo įsigyti šaudmenis.

Byloje nesurinkta įrodymų, kad kaltinamasis I. L. neturėjo leidimo nešiotis bei laikyti ginklo, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo, pareikšto kaltinamajam V. Ž., nustatant tai, jog V. Ž. realizavo 110 vienetų medžioklinių šovinių I. L., neturėjusiam leidimo įsigyti šaudmenis.

Taip pat teismas, ištyręs ir įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad kaltinamojo I. L. veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos 199 str. 2 d. yra teisinga, kadangi jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturėdamas leidimo, laikydamas automobilio bagažinėje esančiame lagamine, ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją šaudmenis - 110 vienetų pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinių šovinių.

Šis kaltinimas pilnai pasitvirtino tiek paties kaltinamojo I. L., tiek liudytojų K. M. bei J. Š. parodymais, tiek aukščiau ištirtais rašytiniais įrodymais. Vienok, byloje nepasitvirtino aplinkybė, kad kaltinamasis I. L. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaudmenis, juos paslėpęs. Liudytojų K. M. bei J. Š. parodymais, bylos rašytiniais duomenimis - 2009-12-08 tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 3), 2009-12-08 apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 4-8) nustatyta, kad neteisėtai gabenami šaudmenys nebuvo paslėpti, o buvo sudėti automobilio bagažinėje gulėjusiame lagamine, kurį muitinės pareigūnai be jokių papildomų pastangų turėjo galimybę apžiūrėti, todėl aplinkybė, kad kaltinamasis šaudmenis per valstybės sieną gabeno juos paslėpęs iš kaltinimo šalintina.

Kaltinamojo I. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino kaltę ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo V. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino kaltę ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems I. L. ir V. Ž., teismas atsižvelgia į jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltinamųjų asmenybes.

Vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. LR BK 54 str. 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamną veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (LR BK 54 str. 3 d.).

Kadangi nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d., priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 5 d.), šio straipsnio sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d – prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 4 d.), už jo padarymą įstatymas numato arešto arba laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis I. L. padarė sunkų (LR BK 11 str. 5 d.) ir apysunkį (LR BK 11 str. 4 d.) nusikaltimus, už kuriuos įstatymas numato gana griežtas realias laivės atėmimo bausmes , o kaltinamasis V. Ž. padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), už kurį įstatymas numato arešto ir laivės atėmimo bausmes. Tačiau kaltinamieji pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, nusikaltimu žala nėra padaryta, pasižada ateityje laikytis įstatymų reikalavimų. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas nustatė, kad padarytų nusikaltimų pavojingumas, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų vietą, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytus nusikaltimus sankcijose. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji neteisėtai disponavo šaudmenimis, neturėdami tikslo juos panaudoti teisei priešiškiems veiksmams, o tai darė siekdami tenkinti savo kaip medžiotojo pomėgius, taip pat nustatyta, kad šaudmenys pagal savo klasifikaciją, nepriskiriami prie pavojingiausių. Visos šios aplinkybės lemia mažesnį nusikaltimų pavojingumą, palyginus su rūšiniu šių nusikalstamų veikų pavojingumu. Taip pat įvertinus kaltininkų asmenybes, teismas nustatė, kad laisvės atėmimo bausmės jiems paskyrimas už nusikalimus, padarytus byloje nurodytoms aplinklybėms, nebūtų teisinga. Teismas, vertindamas kaltininkų asmenybės pavojingumą, atsižvelgė į jų elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą, nusikalstamų veikų darymo metu ir po nusikalstamų veikų padarymo. I. L. anksčiau neteistas, aukštesniojo išsilavinimo, yra vedęs, augina bei išlaiko nepilnametį vaiką. Kaltinamasis V. Ž. nors anksčiau ir buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, aukštesniojo išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas teigiamai, kaltinamasis turi šeimą, kurią išlaiko. Visa tai rodo, kad kaltinamojo I. L. asmenybės, taip pat kaltinamojo V. Ž. asmenybės pavojingumas nėra didelis. Be to, įvertintina, tai, kad kaltinamųjų atskyrimas nuo šeimos gali neigiamai paveikti jų socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus juos nuo visuomenės. Atsžvelgiant į aukščiau išdėstytą, I. L. skiriant bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. ir 199 str. 2 d., o V. Ž. skiriant bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., taikytinas Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir skirtina švelnesnė, negu įstatymo už šiuos nusikaltimus sancijose numatyta bausmė, paskiriant baudas, jų dydį nustatant, kiek mažesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad I. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbuvo nuo 2009 m. gruodžio 8 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. (vieną šimtą keturiasdešimt dvi dienas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., kaltinamojo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į jam paskirtąją bausmę, todėl pritaikius Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. „a“ p. p., I. L. laikytinas pilnai atlikusiu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis I. L., neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, automobilio „Lancia Kappa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bagažinėje esančiame lagamine, gabeno šaudmenis. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pašalino aplinkybę, kad šaudmenys automobilyje buvo paslėpti, byloje nėra duomenų, kad minėtame automobilyje būtų buvusi įrengta kokia nors slėptuvė, pritaikyta neteisėtai vežti daiktus. Tokiu būdu automobilis, kuriuo naudojosi kaltinamasis I. L., vykdydamas nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos 199 str. 2 d. ir 253 str. 1 d., nelaikytinas nusikaltimo priemone, todėl jo konfiskavimas netaikytinas.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BK 94 str. tvarka. Nuospredžiui įsiteisėjus, pagal 2009-12-18 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) po tyrimo likę 12-o kalibro medžiokliniai šoviniai (52 vienetai), saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varėnos rinktinės techniniame skyriuje (2010-02-02 daiktų priėmimo-perdavimo protokolas), perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui, juodos spalvos medžiaginis lagaminas, saugomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varėnos rinktinės techniniame skyriuje (2010-02-02 daiktų priėmimo-perdavimo protokolas), automobilis „Lancia Kappa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) bei jo rakteliai, saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varėnos rinktinės A. Barausko užkardos aptarnavimo grupėje (2009-12-29 daiktų priėmimo-perdavimo protokolas, t. 1, b. l. 104), 2400,00 (du tūkstančiai keturi šimtai) Baltarusijos rublių, 227,38 Lt (du šimtai dvidešimt septyni litai trisdešimt aštuoni centai), saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varėnos rinktinės finansų skyriuje (2010-03-23 daiktų priėmimo-perdavimo protokolas, t. 1, b. l. 110), I. L. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas CBA (duomenys neskelbtini), talonas Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2310“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Velcom“ Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5110“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelė „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi prie šios baudžiamosios bylos, grąžintini I. L., V. Ž. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericson J100i“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1208“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi prie šios baudžiamosios bylos, grąžintini V. Ž., kompaktinė laikmena su pokalbių įrašais ir kompaktinė laikmena su telefonų informacija, saugomos prie šios baudžiamosios bylos, paliktinos šioje baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301, 302 str.str., 303 str. 2 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

I. L. (I. L.), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str., nubausti 70 MGL dydžio, t. y. 9 100,00 Lt (devynių tūkstančių vieno šimto litų) bauda.

Jį taip pat pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str., nubausti 140 MGL dydžio, t. y. 18 200,00 Lt (aštuoniolikos tūkstančių dviejų šimtų litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. d., paskirtas bausmes subendrinti, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, ir galutinę bausmę paskirti 150 MGL dydžio, t.y. 19 500,00 Lt (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų litų) baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2009 m. gruodžio 8 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. (vieną šimtą keturiasdešimt dvi dienas) (BK 65 str. 1 d. 2 p. „a“ p. p., 66 str.) ir laikyti jį pilnai atlikusiu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Kardomąsias priemones I. L. – namų areštą ir dokumento paėmimą, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistas.

V. Ž. (V. Ž.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str., nubausti 70 MGL dydžio, t.y. 9 100,00 Lt (devynių tūkstančių vieno šimto litų) bauda.

Į paskirtą bausmę - baudą įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. vasario 3 d. (tris dienas), kas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. „a“ p. p., atitinka 780,00 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) sumą, ir šia suma sumažinti paskirtosios baudos dydį (BK 66 str.).

Kardomąsias priemones V. Ž. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistas.

Nuospredžiui įsiteisėjus, pagal 2009-12-18 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) po tyrimo likusius 12-o kalibro medžioklinius šovinius (52 vienetus), saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varėnos rinktinės techniniame skyriuje (2010-02-02 daiktų priėmimo-perdavimo protokolas), perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui; juodos spalvos medžiaginį lagaminą, saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varėnos rinktinės techniniame skyriuje (2010-02-02 daiktų priėmimo-perdavimo protokolas), automobilį „Lancia Kappa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) bei jo raktelius, saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varėnos rinktinės A. Barausko užkardos aptarnavimo grupėje (2009-12-29 daiktų priėmimo-perdavimo protokolas, t. 1, b. l. 104), 2400,00 (du tūkstančius keturis šimtus) Baltarusijos rublių, 227,38 Lt (du šimtus dvidešimt septynis litus trisdešimt aštuonis centus), saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varėnos rinktinės finansų skyriuje (2010-03-23 daiktų priėmimo-perdavimo protokolas, t. 1, b. l. 110), I. L. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą CBA (duomenys neskelbtini), taloną Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2310“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Velcom“ Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5110“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelę „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus prie šios baudžiamosios bylos, grąžinti I. L.; V. Ž. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson J100i“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1208“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus prie šios baudžiamosios bylos, grąžinti V. Ž., kompaktinę laikmeną su pokalbių įrašais ir kompaktinę laikmeną su telefonų informacija, saugomas prie šios baudžiamosios bylos, palikti šioje baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.