- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-30
- Bylos Nr.
- 2A-82-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- L. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant pareiškėjui L. R.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl civilinės būklės akto įrašo papildymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. R. padavė teismui pareiškimą. Prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių 1964-02-24 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus įrašą Nr. 676 dėl L. R. (pareiškėjo) gimimo, skiltyje „Duomenys apie kūdikį“, 7 eilutėje „Tautybė“ papildyti įrašu – žemaitis. Nurodė, jog šį jo prašymą Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius tenkinti atsisakė, nes pagal LR teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (toliau „Taisyklės“) 33.1 punkto nuostatas, kai vaiko tėvų tautybės yra vienodos, vaikui suteikiama tėvų tautybė. Suinteresuoto asmens atsisakymas papildyti gimimo įrašą yra nepagrįstas, nes pareiškėjo gimimo įraše jo tautybė nenurodyta, dėl ko jo pasirinkimu tautybės įrašas gali būti papildytas. Be to, pareiškėjo gimimo liudijime nenurodyta ir jo motinos tautybė, dėl ko nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Taisyklių 33.1 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2007-10-25 sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas vadovavosi Taisyklių 33.1 punkto nuostatomis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvai susituokę ir jų pavardės bei tautybė vienodos, vaikui suteikiama tėvų pavardė, atsižvelgiant į jo lytį, ir tautybė. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjo tėvai buvo susituokę, pareiškėjo tėvų santuokos akto 1963-01-04 įrašas patvirtina, jog pareiškėjo tėvų tautybė buvo vienoda – lietuviai. Pareiškėjo gimimo akto 1964-02-24 įraše Nr. 676 taip pat nurodyta abiejų pareiškėjo tėvų tautybė – lietuviai. Todėl teismas padarė išvadą, kad pildant pareiškėjo gimimo įrašą jo tautybės įrašu turi būti nurodyta – lietuvis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. R. padavė apeliacinį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – L. R. 1964-02-24 Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašą Nr. 676, skiltyje „Duomenys apie kūdikį“, 7 eilutėje „Tautybė“ papildyti įrašu – žemaitis. Prašo priteisti iš suinteresuoto asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai vadovavosi išskirtinai tik LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Civilinės metrikacijos taisyklėmis ir neatsižvelgė, kad LR CK nenustato vaiko tautybės nustatymo tvarkos, o nustato tik tautybės keitimo tvarką. Kadangi pareiškimu buvo prašoma papildyti civilinį įrašą duomeniu apie tautybę, o ne jį keisti, taisyklėmis galima vadovautis tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui (LR CK 1.2 str. 1 d. ir 1.3 str. 1, 2, 3 d.). Apelianto teigimu teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nesivadovavo LR Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ esančiais išaiškinimais. Šio nutarimo 7 p. nurodyta, jog kokiai tautybei priklausyti – tai asmens apsisprendimo reikalas, o 8 p. nurodyta, jog piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius, visoms Lietuvos teritorijoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms yra garantuojamas tautinio identiteto išsaugojimas, kultūros tęstinumas, tautinė saviraiška.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, jog civilinės būklės aktų papildymo tvarką reglamentuoja LR CK 3.313 str. ir LR teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės (110 p., 116.1 p.). Civilinės būklės aktų įrašai pildomi tik tais atvejais, kai klaidas ir kitus netikslumus liudija kiti civilinės būklės aktų įrašai arba jų atžvilgiu priimti teismo sprendimai. LR Konstitucija (jos preambulė) suponuoja lietuvių kilmės asmenims turėti vieną - lietuvių tautybę. Apelianto nurodomame LR Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarime yra akcentuojama ne asmenų teisė priskirti save kokiai nors tautybei, o asmenų teisinės lygybės ir nediskriminavimo principas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nenustato vaiko tautybės nustatymo tvarkos, o nustato tik tautybės keitimo tvarką. Tačiau pareiškėjas L. R. neprašė nei nustatyti, nei pakeisti savo tautybę. Kaip ir akcentuojama skunde, pareiškėjas prašė papildyti gimimo akto įrašą. Ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius ir Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas sprendė prašymą būtent dėl įrašo papildymo. Pareiškėjo tautybė gimimo akto įrašo pirmajame egzemplioriuje ir 1964 m. išduotame gimimo liudijime neįrašyta, nes šiuose dokumentuose nebuvo atitinkamos eilutės. 1993 m. išduotame pareiškėjo gimimo liudijime eilutė „tautybė“ yra, tačiau ji neužpildyta. Šia eilute pareiškėjas prašo papildyti įrašą. Bendroji civilinės būklės akto įrašo atkūrimo, papildymo ir ištaisymo tvarka reglamentuota LR CK 3.313 str., kuriame nustatyta, jog kilus ginčui klausimą dėl įrašo sprendžia teismas. Išsamiau civilinės būklės aktų įrašų papildymas, ištaisymas ir pakeitimas reglamentuotas jau minėtų Taisyklių XII skyriuje. Sprendžiant pareiškėjo prašymą Taisyklės, pagal kurių 33.1 p. vaikui suteikiama tėvų tautybė, išaiškintos bei pritaikytos teisingai. Kadangi iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėjo tėvai buvo susituokę, jie abu buvo lietuviai, abiejų tautybė nurodyta dokumentuose, pareiškėjui pagrįstai išaiškinta, jog jo gimimo akto įrašas gali būti papildytas įrašant tautybę „lietuvis“. Tokio įrašo pareiškėjas nepageidauja ir reikalauja įrašo „žemaitis“. Apelianto teigimu, tai būtų jo tautybės nustatymas, o kadangi tautybės nustatymo LR CK nereglamentuoja, tai turi būti atlikta papildant įrašą pareiškėjo pasirinkta tautybe. Tačiau pareiškėjo vartojama sąvoka „nustatyti tautybę“ Taisyklėse (33.1 p.) įvardinta kaip tautybės suteikimas. Todėl ieškovo prašomas įrašo papildymas gali būti atliktas pagal Taisyklėse nustatytą tautybės suteikimo tvarką. Keisti įrašą apie tautybę pareiškėjas nepageidavo. Apeliaciniame skunde nurodytuose LR CK 1.2 str. 1 d., 1.3 str. 1, 2, 3 d. nustatyti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai ir civilinės teisės šaltiniai. Šiose įstatymo normose pabrėžiamas subjektų lygiateisiškumas, teisėti lūkesčiai, Civilinio kodekso pirmenybė prieš poįstatyminius aktus. Apelianto teigimu Taisyklės gali būti taikomos tik tiek, kiek jos neprieštarauja Civiliniam kodeksui. Tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta Taisyklių prieštaravimo Civilinio kodekso normoms. Priešingai, Taisyklėse yra detalizuota LR CK 3.313 str. numatyta civilinės būklės aktų įrašų papildymo tvarka. Teismas civilinę bylą (taip pat ir apeliacinį skundą) nagrinėja neperžengdamas pareikštų reikalavimų (LR CPK 265 str. 2 d., 320 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl įrašo papildymo, norminius aktus pritaikė tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apelianto nurodomame 1999-10-21 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 7 ir 8 punktuose LR Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas LR Konstitucijos 29 straipsnį, pasisakė dėl asmenų teisinės lygybės ir nediskriminavimo. Nagrinėjamoje byloje tokio pobūdžio reikalavimas nepareikštas. Pareiškėjas taip pat nekelia klausimo dėl asmens teisės laisvai pasirinkti tautybę ar dėl žemaičių tautybės pripažinimo. Todėl nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi ir apelianto pateiktos UAB „Patikimas auditas“ patikrinimo ataskaitos dėl surinktų parašų.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Netenkinant apeliacinio skundo pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.