- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-09
- Bylos Nr.
- e2-8474-840/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00188-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- N. Š., S. K.
- Trečiasis asmuo
- I. P., D. V.
- Advokatai
- Ričardas Lilas
dalyvaujant ieškovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,
išvadą teikiančios institucijos – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus* ieškinį atsakovams N. Š. ir S. K. bei tretiesiems asmenims I. P. ir D. V. bei išvadą teikiančiai institucijai Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinys
1. Ieškovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą prašydamas:
1.1. Neterminuotai apriboti motinos valdžią N. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) , nepilnamečių vaikų R. K., gimusios (duomenys neskelbtini)., ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) d., atžvilgiu.
Šalies argumentai
1.2. Neterminuotai apriboti tėvo valdžią S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini)., nepilnamečių vaikų R. K., gimusios (duomenys neskelbtini)., ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) d., atžvilgiu.
1.3. Nustatyti R. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki nuolatinės globos nustatymo su globėja I. P., gimusia (duomenys neskelbtini)
1.4. Nustatyti A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki nuolatinės globos nustatymo su globėja D. V., gimusia (duomenys neskelbtini).
1.5. Priteisti iš N. Š. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. K. ir A. K.: kiekvienai po 200,00 Eur išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės.
1.6. Priteisti iš S. K. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. K. ir A. K.: kiekvienai po 200,00 Eur išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės.
1.7. Paskirti I. P. nepilnametės R. K. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nepilnametės R. K. nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo.
1.8. Paskirti D. V. nepilnametės A. K. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nepilnametės A. K. nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo.
II. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos
2. Ieškovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Loreta Milkevičienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
3. Teismo posėdžio metu atsakovų N. Š. ir S. K. atstovas advokatas Ričardas Lilas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją – su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Jei teismas vis tik apribotų jo atstovaujamiesiems – atsakovams – tėvų valdžią, prašė mažinti ieškovo prašomą iš atsakovų priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį.
Šalies argumentai
4. Tretieji asmenys I. P. ir D. V. su ieškovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.
III. Ieškinio argumentai
5. Ieškovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovės Loretos Milkevičienės nurodytais argumentais:
5.1. Mažametės R. K., gimusi (duomenys neskelbtini)., ir A. K., gimusi (duomenys neskelbtini)., yra atsakovų N. Š. ir S. K. vaikai. Atsakovai nesusituokę. Iš karto po R. K. gimimo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pradėjo gauti skundų, kad atsakovai N. Š. ir S. K. girtauja ir netinkamai rūpinasi naujagime. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V1-902 atsakovų šeima buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo bei negebėjimo rūpintis mažamečiu vaiku. Kaišiadorių socialinių paslaugų centro darbuotojai nedelsiant ėmė šeimai teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Atsakovai su naujagime gyveno labai prastos ir avarinės būklės gyvenamajame name, piktnaudžiavo alkoholiu. 2016 m. rugpjūčio 28 d. atsakovei N. Š. policijos pareigūnai nustatė 2,66 promilių girtumą, o atsakovui S. K. – 2,75 promilių girtumą. Mažametė R. K. buvo paimta iš tėvų – atsakovų – taikyta intensyvi krizių įveikimo pagalba vaikui VšĮ Paparčių šv. Juozapo šeimos namuose. Abu tėvai – atsakovai N. Š. ir S. K. – gailėjosi dėl savo poelgio ir žadėjo keisti gyvenimo būdą: lankytis anoniminių alkoholikų užsiėmimuose ir psichologo konsultacijose. Atsižvelgus į tėvų pažadus, 2016 m. rugsėjo 6 d. mažametė R. K. buvo grąžinta tėvams – atsakovams, – tačiau Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir vėl gavo informaciją iš policijos, kad 2016 m. rugsėjo 24 d. policijos pareigūnai atsakovei N. Š. nustatė 4,31 promilių girtumą, o atsakovui S. K. – 3,14 promilių girtumą. Tuomet policijos pareigūnai mažametę R. K. perdavė laikinai prižiūrėti kaimynei. 2017 m. vasario 17 d. atsakovei N. Š. policijos pareigūnai nustatė 1,65 promilių girtumą, o atsakovas S. K. pasislėpė nuo policijos pareigūnų. Mažametė R. K. buvo paimta iš tėvų – atsakovų – ir apgyvendinta VšĮ Paparčių šv. Juozapo šeimos namuose, taikant intensyvią krizių įveikimo pagalbą vaikui. Po šio įvykio atsakovai N. Š. ir S. K. su socialinio darbuotojo pagalba bandė spręsti pagrindines šeimos problemas – abu atsakovai konsultavosi priklausomybių ligų centre, N. Š. pradėjo lankyti psichologo konsultacijas, S. K. ėmėsi ieškoti darbo. Tarpininkaujant socialiniam darbuotojui, buvo surastas šeimai gyventi tinkamas gyvenamasis namas ir 2017 m. kovo 1 d. buvo pasirašyta 6 mėnesių nuomos sutartis. Atsižvelgus į nurodytus atsakovų gyvenimo pokyčius, 2017 m. kovo 2 d. mažametė R. K. ir vėl buvo grąžinta auginti tėvams, tačiau 2017 m. balandžio 22 d. ir vėl buvo užfiksuota, kad atsakovai girtauja, dėl ko jų mažametė dukra ir vėl buvo paimta – laikinai apgyvendinta VšĮ Kaišiadorių ligoninėje. 2017 m. gegužės 3 d. atsakovams N. Š. ir S. K. gimė dar viena dukra – A. K., – tačiau šeimoje alkoholio vartojimo problemos išliko, dėl ko kilo nuolatiniai sunkumai dėl mažamečių vaikų priežiūros, ieškant darbo, tvarkantis dokumentus dėl socialinių išmokų gavimo ir panašiai. 2017 m. rugpjūčio 22 d. socialiniai darbuotojai gavo informaciją, kad atsakovai ir vėl girtauja: atsakovei N. Š. policijos pareigūnai nustatė 3,32 promilių girtumą, o atsakovui S. K. – 1,45 promilių girtumą. Mažametės atsakovų dukterys buvo paimtos iš tėvų – R. K. apgyvendinta VšĮ Paparčių šv. Juozapo šeimos namuose, o A. K. – VšĮ Kaišiadorių ligoninėje. Pažymėtina, kad mažametei R. K. intensyvi krizių įveikimo paslauga 2017 metais buvo suteikta tris kartus. Būsto savininkams nepratęsus nuomojamo gyvenamo namo nuomos sutarties, atsakovai N. Š. ir S. K. vėl apsigyveno labai prastos ir avarinės būklės gyvenamajame name (nešildomame, supelijusiame, sugriuvusia krosnimi ir kaminu). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymais Nr. V1E-926 ir V1E-927 atsakovų nepilnametėms dukterims R. K. ir A. K. buvo nustatyta laikinoji globa ir mergaitės apgyvendintos VšĮ Paparčių šv. Juozapo šeimos namuose. Siekiant mažametes dukras grąžinti jų tėvams – atsakovams, – 2017 m. rugsėjo mėnesį socialiniai darbuotojai su atsakovais N. Š. ir S. K. sudarė socialinio darbo planą, tačiau atsakovai periodiškai išvykdavo dirbti į kitą vietovę, tačiau vengė atskleisti, kur ir ką dirba. Socialinė darbuotoja ryšį su atsakovais galėjo palaikyti tik telefonu. Būdami neblaivūs, atsakovai būdavo agresyviai nusiteikę, ignoravo siūlomą pagalbą: konsultuotis priklausomybių ligų centre, konsultuotis pas psichologą, kategoriškai teikdami, kad jiems viso to nereikia. 2017 m. lapkričio 3 d. buvo organizuota šeimos atvejo peržiūra, apie ką atsakovams N. Š. ir S. K. buvo iš anksto pranešta ir organizuotas transportas atvykti, tačiau atsakovai sutartu laiku neatvyko ir šeimos atvejo peržiūroje nedalyvavo. Vakare atsakovė N. Š., galimai neblaivi, paskambino socialinei darbuotojai ir pareiškė, kad jai tokie posėdžiai neįdomūs ir ji nemano, kad jiems bus grąžinti vaikai. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VIE-1405 buvo pakeistas nepilnametės A. K. laikinasis globėjas – laikinąja globėja paskirtas trečiasis asmuo D. V.. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. VIE-1466 buvo pakeistas ir nepilnametės R. K. laikinasis globėjas – laikinąja globėja paskirtas trečiasis asmuo I. P.. Kaišiadorių socialinių paslaugų centras 2018 m. sausio 25 d. informavo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad atsakovai N. Š. ir S. K. tebegirtauja, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neieško nuolatinio darbo, atsisako siūlomos pagalbos, visiškai nesidomi vaikais ir nerodo noro juos aplankyti. 2018 m. sausio 31 d. telefoninio pokalbio su Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste metu atsakovė N. Š. pasakė, kad ji ir atsakovas S. K. sutinka, jog jiems būtų apribota tėvų valdžia, nes jie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir pajamų. Atsakovė skyriaus specialistei atsisakė nurodyti, kur gyvena su atsakovu S. K., nes pasak jos ten būna tik laikinai. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį atsakovai N. Š. ir S. K. nurodė, jog gyvena atsakovo paveldėtoje sodyboje Prienų rajone, tačiau Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams taip ir nepavyko apsilankyti šeimoje ir įvertinti atsakovų gyvenamojo būsto sąlygų tinkamumo gyventi mažamečiams vaikams, nors į atsakovų sodybą buvo vykta net keletą kartų: specialistų niekas neįsileido; sodyba atrodo negyvenama, yra be elektros; telefonu atsakovė N. Š. specialistams teigė esanti laikinai išvykusi; sutarus konkrečią specialistų apsilankymo dieną ir valandą, sodyboje nieko nebuvo; į vaiko teisių apsaugos skyrių Prienuose atvykti atsisakė, kadangi neturi pinigų; telefonu nebeatsako. Atsakovė N. Š. yra ne kartą bausta administracine tvarka pagal šiuo metu nebegaliojančio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 ir 2 dalis (nepanaudojo motinos valdžios vaiko interesais arba panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams, sukėlė grėsmę vaiko saugumui), atsakovas S. K. taip pat ne kartą baustas administracine tvarka: ir pagal šiuo metu nebegaliojančio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 ir 2 dalis (nepanaudojo motinos valdžios vaiko interesais arba panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams, sukėlė grėsmę vaiko saugumui); ir pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį (neblaivaus pasirodymas viešoje vietoje) ir 506 straipsnio 4 dalį (nevykdė teisėtų policijos pareigūnų – statutinių valstybės tarnautojų – nurodymų ir reikalavimų).
5.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai tinkamai nesirūpina vaikais, vengia su jais bendrauti, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, atsakovų N. Š. ir S. K. gyvenimo būdą, darytina išvada, jog atsakovai girtauja, yra priklausomi nuo alkoholio, jiems trūksta tėvystės įgūdžių, dėl ko jie negali tinkamai pasirūpinti savo mažamečiais vaikais. Abiem tėvams ne kartą buvo siūlyta lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimus, psichologo ir kitų specialistų konsultacijas priklausomybių ligų centre, psichikos sveikatos centre, ieškoti darbo, ieškoti gyvenamojo būsto, mažinti įsiskolinimus, tačiau atsakovai N. Š. ir S. K. nesilaiko su socialiniais darbuotojais ir kitais specialistais pasirašytų susitarimų ir įsipareigojimų. Atsakovai kategoriškai atsisako bet kokios pagalbos, teigia, jog jiems to nereikia. Lankymosi šeimoje metu atsakovai N. Š. ir S. K. būna agresyviai nusiteikę socialinių darbuotojų atžvilgiu. Atsakovai N. Š. ir S. K. niekada nesikreipė į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl mažamečių dukterų grąžinimo, nors patys specialistai kvietė juos atvykti ir aptarti ateities planus. Atsakovai nuolat meluoja – pažada, jog atvyks sutartą dieną, tačiau taip ir neatvyksta be jokių konkrečių priežasčių. Akivaizdu, kad atsakovai N. Š. ir S. K. visiškai nieko nedaro, jog būtų sprendžiamos ir šalinamos jų šeimos problemos, nededa jokių pastangų, jog nepilnamečius vaikus augintų ir jais rūpintųsi patys, t. y. vengia atlikti pareigas savo nepilnametėms dukterims R. K. ir A. K.: jomis nesirūpina ir neauklėja nesant jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalis, 3.155 straipsnio 2 dalis). Tokiais veiksmais dėl savo kaltės, nesant jokių objektyvių priežasčių, atsakovai N. Š. ir S. K. daro ypatingą žalą savo vaikams ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje gali iš esmės pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad atsakovai tinkamai neatliko pareigų savo vaikams ne tik iki vaikų laikinosios globos nustatymo, bet ir laikinosios globos periodu nesiekė iš esmės pakeisti padėties ir parodyti pastangų vaikus susigrąžinti į šeimą, tokiais savo veiksmais darydami ypatingą žalą vaikų vystymuisi. Atsižvelgus į tai, daryti išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaikus į jų biologinę šeimą, atsakovų gyvenimo būdas, asmeninės savybės, neleidžia daryti išvados, jog padėtis gali ateityje pasikeiti, todėl atsakovams N. Š. ir S. K. neterminuotai apribotina tėvų valdžia mažamečių dukterų R. K. ir A. K. atžvilgiu.
5.3. Pažymėtina, kad atsakovė N. Š. yra ir K. Š., gimusios (duomenys neskelbtini)., ir D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. L., gimusios (duomenys neskelbtini)., ir S. L., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-23-810/ 2014 atsakovei N. Š. yra neterminuotai apribota motinos valdžia šių vaikų atžvilgiu.
5.4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 403 straipsnio nuostatas, ieškinyje dėl tėvų valdžios apribojimo turi būti nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis). Neterminuotai apribojus atsakovų N. Š. ir S. K. tėvų valdžią mažamečių dukterų R. K. ir A. K. atžvilgiu, atsakovų mažamečių dukterų gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytinos su laikinosiomis globėjomis – trečiaisiais asmenimis: R. K. – su laikinąja globėja I. P., o A. K. – su laikinąja globėja D. V.. Laikinosios globos kokybė yra gera, laikinosios globėjos I. P. ir D. V. tinkamai atlieka globėjų pareigas.
5.5. Tėvų valdžios apribojimas neatleidžia tėvų – atsakovų N. Š. ir S. K. – nuo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus – mažametes dukteris R. K. ir A. K., todėl iš atsakovų yra priteistinas išlaikymas vaikams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnis). Tėvams nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnis). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas pajamų negavimu ar gaunamomis minimaliomis pajamomis, ypač išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/ 2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009). Nagrinėjamu atveju atsakovai N. Š. ir S. K. visiškai neteikia išlaikymo savo mažametėms dukterims, nors abu atsakovai yra sveiki ir darbingi, todėl gali ir privalo teikti reikalingą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Kadangi tėvų pareigos yra lygios, o labiausiai vaikų poreikius patenkina kas mėnesį periodinėmis išmokomis teikiamas išlaikymas, iš kiekvieno atsakovo kiekvienai jų dukrai priteistinas 200,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Prašomas išlaikymo dydis yra orientuotas į Lietuvos teismų praktiką – minimali nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo suma – minimali mėnesinė alga – 400,00 Eur. Iš Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovai N. Š. ir S. K. nedirba, buvo registruoti darbo biržoje, tačiau išbraukti iš jos be teisės registruotis 6 mėnesius, kadangi 2018 m. gegužės–birželio mėnesiais be pateisinamų priežasčių atsisakė jiems pasiūlyto darbo. Atsakovai ne tik vaikų laikinosios globos periodu, bet ir iki vaikų paėmimo iš šeimos bei laikinosios globos nustatymo, iš esmės neieškojo nuolatinio darbo, nesiekė gauti pastovių pajamų ir taip bent iš dalies prisidėti prie vaikų materialinio išlaikymo. Atsakovas S. K. laikinai dirbo tik nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d.
IV. Ieškovo pusę palaikantys tretieji asmenys
6. Tretieji asmenys – laikinosios atsakovų N. Š. ir S. K. mažamečių dukterų R. K. ir A. K. globėjos – I. P. ir D. V. teismo posėdžio metu palaikė ieškovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus poziciją – su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys I. P. ir D. V. patvirtino ieškovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės Loretos Milkevičienės nurodytas atsakovų mažamečių dukterų atsiradimo pas jas aplinkybes. Paklaustos, laikinosios globėjos atsakė, kad atsakovai N. Š. ir S. K. mažamečių dukterų nelankė ir nelanko, jomis nesidomėjo ir nesidomi, išlaikymo neteikė ir neteikia. Mergaitės sparčiai auga, stiprėja, nuolat yra rodomos gydytojams, iš esmės yra sveikos, negalios nuturi. Dėl besaikio tėvų alkoholio vartojimo galimi mergaičių raidos sutrikimai, tačiau šiuo metu jie neišryškėję. A. K. girdimas širdies ūžesiukas, mergaitė laukia echoskopijos tyrimo.
V. Liudytoja
8. Liudytoja – Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis – R. P. teismo posėdžio metu patvirtino ieškovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės Loretos Milkevičienės nurodytas aplinkybes apie: atsakovų N. Š. ir S. K. gyvenimo būdą ir gyvenamąją aplinką; atsakovų šeimos įtraukimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; atsakovų socialinius įgūdžius ir socialinį darbą su šeima; atsakovų nebendradarbiavimą su specialistais ir pagalbos atsisakymą, vengimą keistis, slapstymąsi nuo socialinės darbuotojos ir vaiko teisių apsaugos specialistų; mažamečių atsakovų dukterų R. K. ir A. K. paėmimą iš šeimos, atsakovų nesidomėjimą mergaitėmis ir jų nelankymą. Paklausta, liudytoja atsakė, kad šiuo metu kartais mato atsakovę N. Š. Kaišiadorių rajono apylinkėse, tačiau socialinės paslaugos atsakovei nebeteikiamos, kadangi pasak atsakovės ji yra išvykusi gyventi į Prienų rajono savivaldybę.
VI. Atsikirtimai į ieškinį
9. Atsakovų N. Š. ir S. K. atsikirtimai į ieškinį grindžiami šiais atsiliepime į ieškinį nurodytais ir jų atstovo advokato Ričardo Lilo teismo posėdžio metu palaikytais argumentais:
9.1. Nors atsakovai N. Š. ir S. K. pakankamai ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu ir, neturėdami socialinių įgūdžių, netinkamai rūpinosi savo mažametėmis dukterimis R. K. ir A. K., nors atsakovai nepriėmė specialistų siūlomos pagalbos arba specialistų teikiama pagalba atsakomas nebuvo efektyvi, tačiau atsakovai labai myli savo mažametes dukteris ir yra pasiryžę jas susigrąžinti, dėl ko atsakovai: pakeitė socialinę aplinką – išvyko gyventi į atsakovo paveldėtą sodybą Prienų rajone; nebevartoja alkoholio, gydosi nuo šios priklausomybės ir vartoja vaistus; nors gyvenamasis būstas šiuo metu yra be elektros, tačiau jame yra tvarkingos krosnys, kurias kūrenti turi pakankamai malkų; būstas yra remontuojamas; jau sutarta dėl elektros tiekimo atnaujinimo. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad esama situacija dar gali pasikeisti ir egzistuoja reali galimybė grąžinti vaikus į jų biologinę šeimą. Dėl šių priežasčių šiuo metu ieškovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys atsakovams N. Š. ir S. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo yra atmestinas, atmestini ir iš pagrindinio reikalavimo kylantis išvestiniai reikalavimai.
9.2. Jei teismas vis tik apribotų jo atstovaujamiesiems – atsakovams N. Š. ir S. K. – tėvų valdžią, mažintinas ieškovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašomas iš atsakovų priteisti nepilnametėms dukterims R. K. ir A. K. išlaikymo dydis, nes: atsižvelgtina yra atsakovų mažamečių dukterų amžių ir sveikatą (beveik ketverių ir vienerių metų amžiaus, sveikos); atsakovų turtinę padėtį (sunki – atsakovai niekur nedirba; tik atsakovas turi nekilnojamojo turto, tačiau nevertingo ir remontuotino; vertingo kilnojamojo turto atsakovai neturi; turi įsiskolinimų); atsakovė turi dar keturis vaikus, kuriems taip pat privalu teikti išlaikymą teismo sprendimu; atsakovui privalu teikti dviem vaikams.
10. Paklaustas, atsakovų atstovas advokatas Ričardas Lilas atsakė, kad su atsakovais N. Š. ir S. K. bendravo tik kartą ir atsakovų poziciją dėl jiems ieškovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareikšto ieškinio dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo bei atsakovų išsakytus argumentus jis nurodė atsiliepime į ieškinį, kurį palaikė teismo posėdžio metu. Deja, atsakovai su juo daugiau nebebendrauja – telefonu nepasiekiami.
VII. Išvadą teikiančios institucijos pozicija
11. Išvadą teikiančios institucijos – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
12. Išvadą teikianti institucija – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – išvados teismui šioje byloje nepateikė, nes išvadą teikiančios institucijos specialistams nepavyko apsilankyti atsakovų N. Š. ir S. K. šeimoje ir įvertinti atsakovų gyvenamojo būsto, esančio Prienų rajone, sąlygų tinkamumo gyventi mažamečiams vaikams, nors į atsakovų sodybą buvo vykta net keletą kartų: specialistų niekas neįsileido; sodyba atrodo negyvenama, yra be elektros; telefonu atsakovė N. Š. specialistams teigė esanti laikinai išvykusi; sutarus konkrečią specialistų apsilankymo dieną ir valandą, sodyboje nieko nebuvo; į vaiko teisių apsaugos skyrių Prienuose atvykti atsisakė, kadangi neturi pinigų; telefonu nebeatsako.
VIII. Ieškinys tenkintinas iš dalies
IX. Faktinės aplinkybės
13. Pagal bylos nagrinėjimo teisme metu ištyrus rašytinius įrodymus matyti, kad:
13.1. Mažametės R. K., gimusi (duomenys neskelbtini)., ir A. K., gimusi (duomenys neskelbtini) d., yra atsakovų N. Š. ir S. K. dukterys.
13.2. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V1-902 atsakovų N. Š. ir S. K. šeima įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo bei negebėjimo rūpintis mažamečiu vaiku.
13.3. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymais Nr. V1E-926 ir V1E-927 atsakovų nepilnametėms dukterims R. K. ir A. K. nustatyta laikinoji globa ir mergaitės apgyvendintos VšĮ Paparčių šv. Juozapo šeimos namuose.
13.4. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VIE-1405 pakeistas nepilnametės A. K. laikinasis globėjas – laikinąja globėja paskirtas trečiasis asmuo D. V..
13.5. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. VIE-1466 pakeistas ir nepilnametės R. K. laikinasis globėjas – laikinąja globėja paskirtas trečiasis asmuo I. P..
13.6. 2016 m. rugpjūčio 28 d. atsakovei N. Š. policijos pareigūnai nustatė 2,66 promilių girtumą, o atsakovui S. K. – 2,75 promilių girtumą. Mažametė R. K. buvo paimta iš tėvų – atsakovų – taikyta intensyvi krizių įveikimo pagalba vaikui VšĮ Paparčių šv. Juozapo šeimos namuose; 2016 m. rugsėjo 24 d. policijos pareigūnai atsakovei N. Š. nustatė 4,31 promilių girtumą, o atsakovui S. K. – 3,14 promilių girtumą. Tuomet policijos pareigūnai mažametę R. K. perdavė laikinai prižiūrėti kaimynei; 2017 m. vasario 17 d. atsakovei N. Š. policijos pareigūnai nustatė 1,65 promilių girtumą, o atsakovas S. K. pasislėpė nuo policijos pareigūnų. Mažametė R. K. buvo paimta iš tėvų – atsakovų – ir apgyvendinta VšĮ Paparčių šv. Juozapo šeimos namuose, taikant intensyvią krizių įveikimo pagalbą vaikui; 2017 m. balandžio 22 d. ir vėl buvo užfiksuota, kad atsakovai girtauja, dėl ko jų mažametė dukra ir vėl buvo paimta – laikinai apgyvendinta VšĮ Kaišiadorių ligoninėje; 2017 m. rugpjūčio 22 d. atsakovei N. Š. policijos pareigūnai nustatė 3,32 promilių girtumą, o atsakovui S. K. – 1,45 promilių girtumą. Mažametės atsakovų dukterys buvo paimtos iš tėvų – R. K. apgyvendinta VšĮ Paparčių šv. Juozapo šeimos namuose, o A. K. – VšĮ Kaišiadorių ligoninėje (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pateikta informacija ir vaikų paėmimo ir laikino apgyvendinimo aktai).
13.7. Atsakovė N. Š. yra ne kartą bausta administracine tvarka pagal šiuo metu nebegaliojančio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 ir 2 dalis (nepanaudojo motinos valdžios vaiko interesais arba panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams, sukėlė grėsmę vaiko saugumui). Atsakovas S. K. taip pat ne kartą baustas administracine tvarka: ir pagal šiuo metu nebegaliojančio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 ir 2 dalis (nepanaudojo motinos valdžios vaiko interesais arba panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams, sukėlė grėsmę vaiko saugumui); ir pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį (neblaivaus pasirodymas viešoje vietoje) ir 506 straipsnio 4 dalį (nevykdė teisėtų policijos pareigūnų – statutinių valstybės tarnautojų – nurodymų ir reikalavimų) (Administracinių teisės pažeidimų/ administracinių nusižengimų registro duomenys).
13.8. Atsakovas S. K. ne kartą teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenys).
13.9. Atsakovų N. Š. ir S. K. šeima įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo bei negebėjimo rūpintis mažamečiu vaiku, dėl ko šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Pirmą kartą – 2016 m. rugpjūčio 28 d. – iš atsakovų paėmus mažametę dukterį abu tėvai – atsakovai N. Š. ir S. K. – gailėjosi dėl savo poelgio ir žadėjo keisti gyvenimo būdą: lankytis anoniminių alkoholikų užsiėmimuose ir psichologo konsultacijose. Atsižvelgus į tėvų pažadus, 2016 m. rugsėjo 6 d. mažametė R. K. buvo grąžinta tėvams – atsakovams, – tačiau tėvai ir vėl girtavo. 2017 m. vasario 17 d. mažametė R. K. ir vėl buvo paimta iš tėvų – atsakovų – ir apgyvendinta VšĮ Paparčių šv. Juozapo šeimos namuose, taikant intensyvią krizių įveikimo pagalbą vaikui. Po šio įvykio atsakovai N. Š. ir S. K. su socialinio darbuotojo pagalba bandė spręsti pagrindines šeimos problemas – abu atsakovai konsultavosi priklausomybių ligų centre, N. Š. pradėjo lankyti psichologo konsultacijas, S. K. ėmėsi ieškoti darbo. Tarpininkaujant socialiniam darbuotojui, buvo surastas šeimai gyventi tinkamas gyvenamasis namas ir 2017 m. kovo 1 d. buvo pasirašyta 6 mėnesių nuomos sutartis. Atsižvelgus į nurodytus atsakovų gyvenimo pokyčius, 2017 m. kovo 2 d. mažametė R. K. ir vėl buvo grąžinta auginti tėvams, tačiau 2017 m. gegužės 3 d. atsakovams N. Š. ir S. K. gimė dar viena dukra – A. K., – tačiau šeimoje alkoholio vartojimo problemos išliko, dėl ko kilo nuolatiniai sunkumai dėl mažamečių vaikų priežiūros, ieškant darbo, tvarkantis dokumentus dėl socialinių išmokų gavimo ir panašiai. Mažametei R. K. intensyvi krizių įveikimo paslauga 2017 metais buvo suteikta tris kartus. Būsto savininkams nepratęsus nuomojamo gyvenamo namo nuomos sutarties, atsakovai N. Š. ir S. K. vėl apsigyveno labai prastos ir avarinės būklės gyvenamajame name (nešildomame, supelijusiame, sugriuvusia krosnimi ir kaminu). Siekiant mažametes dukras grąžinti jų tėvams – atsakovams, – 2017 m. rugsėjo mėnesį socialiniai darbuotojai su atsakovais N. Š. ir S. K. sudarė socialinio darbo planą, tačiau atsakovai periodiškai išvykdavo dirbti į kitą vietovę, tačiau vengė atskleisti, kur ir ką dirba. Socialinė darbuotoja ryšį su atsakovais galėjo palaikyti tik telefonu. Būdami neblaivūs, atsakovai būdavo agresyviai nusiteikę, ignoravo siūlomą pagalbą: konsultuotis priklausomybių ligų centre, konsultuotis pas psichologą, kategoriškai teikdami, kad jiems viso to nereikia. 2017 m. lapkričio 3 d. buvo organizuota šeimos atvejo peržiūra, apie ką atsakovams N. Š. ir S. K. buvo iš anksto pranešta ir organizuotas transportas atvykti, tačiau atsakovai sutartu laiku neatvyko ir šeimos atvejo peržiūroje nedalyvavo. Vakare atsakovė N. Š., galimai neblaivi, paskambino socialinei darbuotojai ir pareiškė, kad jai tokie posėdžiai neįdomūs ir ji nemano, kad jiems bus grąžinti vaikai. Kaišiadorių socialinių paslaugų centras 2018 m. sausio 25 d. informavo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad atsakovai N. Š. ir S. K. tebegirtauja, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neieško nuolatinio darbo, atsisako siūlomos pagalbos, visiškai nesidomi vaikais ir nerodo noro juos aplankyti (Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinių darbuotojų pateikta informacija).
13.10. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V1E-469 atsakovų N. Š. ir S. K. šeima išbraukta iš Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nes išvyko gyventi į kitą savivaldybę.
Atsiliepimas
13.11. Atsakovas S. K. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Prienų rajone (Gyventojų registro duomenys). Atsiliepime į ieškinį atsakovai N. Š. ir S. K. nurodė, jog gyvena atsakovo paveldėtoje sodyboje Prienų rajone, tačiau Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams taip ir nepavyko apsilankyti šeimoje ir įvertinti atsakovų gyvenamojo būsto sąlygų tinkamumo gyventi mažamečiams vaikams, nors į atsakovų sodybą buvo vykta net keletą kartų: specialistų niekas neįsileido; sodyba atrodo negyvenama, yra be elektros; telefonu atsakovė N. Š. specialistams teigė esanti laikinai išvykusi; sutarus konkrečią specialistų apsilankymo dieną ir valandą, sodyboje nieko nebuvo; į vaiko teisių apsaugos skyrių Prienuose atvykti atsisakė, kadangi neturi pinigų; telefonu nebeatsako (Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija).
13.12. Atsakovė N. Š. yra ne tik R. K., gimusios (duomenys neskelbtini)., ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini)., motina. Atsakovė N. Š. yra ir K. Š., gimusios (duomenys neskelbtini)., ir D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir G. L., gimusios (duomenys neskelbtini)., ir S. L., gimusio (duomenys neskelbtini)., motina, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-23-810/ 2014 atsakovei N. Š. yra neterminuotai apribota motinos valdžia šių vaikų atžvilgiu ir iš jos kiekvienai vaikui priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130,00 Lt, t. y. 37,65 Eur, iki vaikų pilnametystės (Gyventojų registro duomenys, teismo sprendimas).
13.13. Atsakovas S. K. turi du nepilnamečius vaikus: R. K., gimusią (duomenys neskelbtini) d., ir A. K., gimusią (duomenys neskelbtini). (Gyventojų registro duomenys, gimimo įrašų duomenys).
Atsiliepimas
13.14. Atsakovai N. Š. ir S. K. nedirba, buvo registruoti darbo biržoje, gavo nedarbo draudimo išmokas, tačiau šiuo metu jau yra išbraukti iš darbo biržos be teisės registruotis 6 mėnesius, kadangi 2018 m. gegužės–birželio mėnesiais be pateisinamų priežasčių atsisakė jiems pasiūlyto darbo. Atsakovas S. K. tik laikinai dirbo nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. (Lietuvos darbo biržos duomenys).
13.15. Lietuvos Respublikos teritorijoje nekilnojamųjų daiktų, registruotų atsakovų N. Š. ir S. K. vardu, nėra (Nekilnojamojo turto registro duomenys).
X. Teisinis vertinimas
14. Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus.
16. Tėvų valdžios turinys atkleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
17. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalis).
18. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).
19. Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu išsakytus šalių atstovų argumentus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovai N. Š. ir S. K. vengia atlikti savo pareigas auklėti nepilnametes dukteris R. K., gimusią (duomenys neskelbtini) d., ir A. K., gimusią (duomenys neskelbtini)., iš esmės nuo pat jų gimimo, visiškai jomis nesirūpina, nesidomi jų vystymusi, auklėjimu ir sveikata, neteikia išlaikymo ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, kas šiuo metu yra pakankamas pagrindas atsakovams N. Š. ir S. K. neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų nepilnamečių dukterų R. K. ir A. K. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnio 1 ir 3 dalys).
20. Nors teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Ričardas Lilas teigė, jog esama situacija dar gali pasikeisti ir egzistuoja reali galimybė grąžinti vaikus į jų biologinę šeimą, nes atsakovai N. Š. ir S. K. yra pasiryžę susigrąžinti mažametes dukteris: pakeitė socialinę aplinką – išvyko gyventi į atsakovo paveldėtą sodybą Prienų rajone; nebevartoja alkoholio, gydosi nuo šios priklausomybės ir vartoja vaistus; nors gyvenamasis būstas šiuo metu yra be elektros, tačiau jame yra tvarkingos krosnys, kurias kūrenti turi pakankamai malkų; būstas yra remontuojamas; jau sutarta dėl elektros tiekimo atnaujinimo, tačiau nepateikė nė vieno tai patvirtinančio įrodymo. Priešingai, visi šie atsakovų atstovo išsakyti teiginiai paneigti teismui pateiktais rašytiniais įrodymais – išvadą teikiančios institucijos – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – pateikta informacija: atsakovų nurodyta sodyba negyvenama; atsakovai nesugaunami; visiškai nebendrauja ir nebendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais; kviečiami neatvyksta, meluoja, sutarus vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų atvykimo laiką, pasislepia ir nesuteikia galimybės įvertinti gyvenimo sąlygų. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo metu apskritai nežinoma atsakovų N. Š. ir S. K. buvimo ir gyvenamoji vietos, jų socialinė aplinka, gyvenimo būdas.
21. Priėmus sprendimą apriboti atsakovų N. Š. ir S. K. tėvų valdžią jų nepilnamečių dukterų R. K. ir A. K. atžvilgiu, inicijuotina byla dėl atsakovų nepilnamečių dukterų nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinių globėjų skyrimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 2 dalis), taip pat nustatytina atsakovų nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jų globos nustatymo įsiteisėjimo ir priteistinas išlaikymas joms iš atsakovų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalis).
21. Atsižvelgus į tai, kad atsakovų N. Š. ir S. K. nepilnametėms dukterims R. K. ir A. K. yra nustatyta laikinoji globa ir joms paskirtos laikinosios globėjos – tretieji asmenys I. P. ir D. V., kad mergaitės pas laikinąsias globėjas gyvena daugiau negu pusmetį, kad laikinosios globėjos I. P. ir D. V. tinkamai atlieka globėjų pareigas, kad kitų asmenų globoti mergaites nėra, neterminuotai apribojus atsakovų N. Š. ir S. K. tėvų valdžią nepilnamečių dukterų R. K. ir A. K. atžvilgiu, atsakovų nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl jų globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytinos su laikinosiomis globėjomis – trečiaisiais asmenimis: R. K. – su laikinąja globėja I. P., o A. K. – su laikinąja globėja D. V. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalis).
22. Tėvų valdžios apribojimas neatleidžia tėvų – atsakovų N. Š. ir S. K. – nuo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus – nepilnametes dukteris R. K. ir A. K., todėl iš atsakovų yra priteistinas išlaikymas nepilnametėms dukterims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnis). Tėvams nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnis).
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnį išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d nutartis Nr. 3K-3-569/ 2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/ 2010 ir kitos), tačiau tėvų turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d nutartis Nr. 3K-3-1017/ 2003 ir kitos). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
24. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos).
25. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
26. Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 130,00 Lt. Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d. BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis.
27. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 400,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA – 400,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/ 2006, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-209-916/ 2016 ir kitos), – tačiau šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas tėvų turtinei padėčiai – tėvų galimybėms.
28. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009 ir kitos).
29. Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad išlaikymo sąlygos, kiek pagal aplinkybes galima, vaikams būtų sudarytos panašios. Vis dėlto šis vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. 3K-3-331/ 2009, 2010 m. spalio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-419/ 2010 ir kitos).
30. Įvertinęs teismo posėdžio metu išsakytus šalių atstovų argumentus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovų N. Š. ir S. K. turtinė padėtis yra sunki: atsakovai neturi jų vardu registruoto nekilnojamojo ir vertingo kilnojamojo turto, niekur nedirba ir yra išbraukti iš darbo biržos be teisės registruotis 6 mėnesius, kadangi 2018 m. gegužės–birželio mėnesiais be pateisinamų priežasčių atsisakė jiems pasiūlyto darbo. Tačiau atsakovai yra jauno amžiaus, sveiki ir darbingi. Duomenų apie atsakovų negalią ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias atsakovams dirbti ar užsiimti kita pajamas teikiančia veikla, nenustatyta. Atsakovė N. Š. turi šešis išlaikomus asmenis – nepilnamečius vaikus, su kuriais negyvena kartu, dvi iš jų – R. K. ir A. K.. Atsakovas S. K. turi du išlaikomus asmenis – taip pat nepilnamečius vaikus, su kuriais negyvena kartu, – tai R. K. ir A. K.. Atsakovų N. Š. ir S. K. nepilnametės dukterys R. K. ir A. K. yra mažametės – beveik ketverių ir vienerių metų amžiaus, – iš esmės yra sveikos, negalios nuturi. Dėl besaikio tėvų alkoholio vartojimo galimi mergaičių raidos sutrikimai, tačiau šiuo metu jie neišryškėję. A. K. girdimas širdies ūžesiukas, mergaitė laukia echoskopijos tyrimo.
31. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, į protingus atsakovų N. Š. ir S. K. mažamečių dukterų R. K. ir A. K. amžiaus vaikų poreikius, į Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, bei vadovaudamasis išimtinai atsakovų mažamečių vaikų interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad, neterminuotai apribojus atsakovų N. Š. ir S. K. tėvų valdžią mažamečių dukterų R. K. ir A. K. atžvilgiu, mažametėms dukterims – kiekvienai – priteistina po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. vasario 22 d.) iki jų pilnametystės iš motinos – atsakovės – N. Š. ir po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. vasario 22 d.) iki jų pilnametystės iš tėvo – atsakovo – S. K..
32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams vykdytina skubiai.
XI. Bylinėjimosi išlaidos
33. Ieškovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai).
34. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleistas ieškovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, išieškomos iš atsakovų N. Š. ir S. K. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).
35. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas net gali iš dalies atleisti asmenį, iš kurio priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 7 dalis).
36. Įvertinęs atsakovų N. Š. ir S. K. elgesį šios bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat atsakovų amžių, sveikatos būklę, darbingumą ir turtinę padėtį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių.
37. Nagrinėjamu atveju ieškovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsakovei N. Š. ir atsakovui S. K. iš esmės pareiškė po keturis reikalavimus: dėl tėvų valdžios apribojimo 2 nepilnamečiams vaikams ir dėl išlaikymo 2 nepilnamečiams vaikams priteisimo. Kiti ieškovo reikalavimai laikytini išvestiniais, už kurios žyminis mokestis neskaičiuotinas.
38. Už ieškovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus reikalavimus atsakovei N. Š. mokėtinas 258,00 Eur žyminis mokestis: 150,00 Eur už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo (100,00 Eur × 2 vaikai × 75 proc.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnis) ir 108,00 Eur už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo (200,00 Eur × 2 vaikai ×12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.; Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnis).
39. Už ieškovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus reikalavimus atsakovui S. K. taip pat mokėtinas 258,00 Eur žyminis mokestis: 150,00 Eur už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo (100,00 Eur × 2 vaikai × 75 proc.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnis) ir 108,00 Eur už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo (200,00 Eur × 2 vaikai ×12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.; Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnis).
40. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 75 proc., atmestų reikalavimų dalis – 25 proc.), iš atsakovės N. Š. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai – 194,00 Eur žyminio mokesčio ir 6,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
41. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 88 proc., atmestų reikalavimų dalis – 12 proc.), iš atsakovo S. K. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai – 227,00 Eur žyminio mokesčio ir 8,03 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284–286, 406 ir 496¹ straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį iš dalies tenkinti.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią N. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų R. K., gimusios (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų R. K., gimusios (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti R. K., gimusios (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki nuolatinės globos nustatymo su laikina globėja I. P., gimusia (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti A. K., gimusios (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki nuolatinės globos nustatymo su laikina globėja D. V., gimusia (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš N. Š., gimusios (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukterims R. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) d., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. vasario 22 d.) iki dukterų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš S. K., gimusio (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukterims R. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) ., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. vasario 22 d.) iki dukterų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti laikiną globėją I. P., gimusią (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės R. K., gimusios (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nepilnametės R. K. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo jai paskyrimo.
Paskirti laikiną globėją D. V., gimusią (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nepilnametės A. K. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo jai paskyrimo.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Priteisti iš N. Š., gimusios (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) 194,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 6,84 Eur (šešis eurus 84 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Priteisti iš S. K., gimusio (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) 227,00 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 8,03 Eur (aštuonis eurus 03 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Pradėti civilinę bylą dėl nepilnamečių R. K., gimusios 2014 m. rugpjūčio 26 d., ir A. K., gimusios 2017 m. gegužės 3 d., nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinių globėjų joms skyrimo.
Įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 10 dienų nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos pateikti teismui išvadą dėl nepilnamečių R. K., gimusios 2014 m. rugpjūčio 26 d., ir A. K., gimusios 2017 m. gegužės 3 d., nuolatinės globos nustatymo ir jų nuolatinių globėjų paskyrimo reikalingumo, taip pat pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.