Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, nukentėjusiajam A. B., kaltinamajai D. P., jos gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Darbo biržoje, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P., pažeisdama Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko šis žuvo: 2016-04-18, apie 10.30 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), tyčia įkišo A. B. priklausantį mišrūną šunį į kibirą su vandeniu, tuo padarydama jam hematomas viršutinėje kaklo, pakaušio, krūtinkaulio ir dešinės kojos kirkšnies srities poodiniame audinyje ir tokiu būdu jį nuskandino.

Kaltinamoji D. P. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad A. B. šuo atbėgdavo į jos kiemą, nes ji laiko kalytę. Prasidėjus rujai, kiemas būna pilnas šunų. Dieną ar dvi prieš įvykį, ji nuėjo pas A. B., tačiau jo namie nerado, todėl pas jį buvusiai moteriai pasakė prisirišti savo šunį. 2016-04-18 A. B. šuo vėl atbėgo į jos kiemą, o jai pravėrus namų duris, jis net bandė įsmukti į vidų. Susinervino, nutarė tą šunį išmaudyti. Paėmusi jį abiejomis rankomis už sprando ir kupros, įkišo šunį į kieme buvusį kibirą su vandeniu ir laikė jį iki dviejų minučių, kol šuo nebejudėjo. Pamačiusi ką padarė, šunį paliko kibire su vandeniu ir pati nuėjo pas A. B. pranešti jam apie šunį. Grįžus kartu su A. B. į kiemą, parodė jam kibire buvusį šunį, pastarasis dar bandė šunį gaivinti, tačiau šuo jau buvo negyvas. Kad tai ji paskandino šunį, A. B. nepasakė.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad šešerius metus augino nedidelį mišrūną šunelį. Šuo buvo auginamas namuose, bet paleisdavo jį ir nepririštą pasilakstyti. 2016-04-16 į jo namus buvo atėjusi D. P., jo paties namie nebuvo. Jo sūnėno draugei D. P. pagrasino nužudyti ar tai nušauti jo šunį Dikį. 2016-04-18 D. P. vėl atėjo, pasakė, kad jos kieme, kibire nuskandintas jo šuniukas. Jis kartu su D. P. atėjo į jos kiemą, pamatė, kad po lietaus lataku, baltame kibire iki pusės į vandenį įkištas jo šunelis Dikis. Jis bandė šunelį gaivinti, bet šuo nerodė jokių gyvybės požymių. D. P. sakė nežinanti, kas taip galėjo pasielgti. Davė maišelį, į jį įsidėjo šunelio kūną ir parsinešęs pas save į kiemą, užkasė. Tačiau kaimynai paragino nenutylėti tokio žiauraus elgesio su gyvūnu, todėl kreipėsi į policiją, buvo atliktas šuns kūno tyrimas.

Iš 2016-04-19 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra kiemas Ivinskio g. 8 – Akacijų al. 26, Kulautuvoje, Kauno r. sav. (b.l. 5-6, 7-10).

Iš 2016-04-19 prašymo dėl gyvūno atidavimo nustatyta, kad A. B. atidavė juodos spalvos mišrūno šuns gaišeną tyrimui (b.l. 25).

Iš 2016-04-20 šuns mišrūno gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 44 nustatyta, kad tyrimo metu nustatyti šie patologiniai anatominiai pokyčiai: plaučių emfizema, hiperema ir silpna edema; trachėjoje, bronchuose ir bronchiolėse vandeningas putotas skystis, skrandyje apie 200 ml vandens; pakaušio, viršutinės kaklo dalies, krūtinkaulio ir dešinės kirkšnies srities poodiniame audinyje išplitusios hematomos. Patologinė anatominė diagnozė – šuo nugaišo nuo mechaninės asfiksijos, kurios priežastis buvo prigėrimas (b.l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, D. P. pasitvirtino. Kaltinamoji savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad paskandinti šunį nenorėjo, norėjo jį tik išmaudyti, neneigė įkišusi šunį į kibirą su vandeniu ir iki dviejų minučių jį laikiusi, kol šuo nebejudėjo. Kad šuo nugaišo dėl prigėrimo, patvirtina gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas. Tai, kad šuo buvo paskandintas kibire su vandeniu, teisiamajame posėdyje patvirtino ir nukentėjusysis A. B..

BK 310 straipsnis įtvirtina baudžiamąją atsakomybę tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną. BK 310 straipsnis įtvirtina du objektyviuosius alternatyvius nusikalstamos veikos požymius, t. y. žiaurus elgesys su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir gyvūno kankinimas. Nagrinėjamoje byloje D. P. buvo inkriminuotas ne kankinimo požymis, bet žiauraus elgesio su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo, požymis. Ši aplinkybė, išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje, pasitvirtino. Šuns įkišimas į kibirą su vandeniu ir laikymas jame tol, kol šuo prigėrė, neabejotinai suvokiant, kokius padarinius toks veiksmas gali sukelti gyvūnui, t. y. kad jis žus, šioje byloje vertinamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnu. Be to, teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamoji suvokė daromos veikos pavojingumą pobūdį (iki dviejų minučių laikė šunį įkištą į kibirą su vandeniu), numatė, kad šuo dėl to gali žūti (prigerti) ir to norėjo, tai yra šunį paskandino veikdama tiesiogine tyčia. Tokie D. P. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 310 str. 1 d.

Kaltinamosios D. P. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką (pripažino faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes) ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę D. P., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė nesunkų nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Vertinant D. P. asmenybę pažymėtina, kad ji teisiama pirmą kartą, bausta administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, nedirba, registruota Darbo biržoje, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruota, tačiau 2014-04-10/14 dėl adaptacijos sutrikimų, psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį ir priklausomybės sindromo buvo gydyta Kauno apskrities ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje. Teismo psichiatrijos specialisto vertinimu, dėl tokios diagnozės teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (b.l. 42).

BK 310 str. 1 d. straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi BK 55 straipsniu, kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į šią įstatyminę nuostatą, ir į kaltinamosios paaiškinimus, jog dėl sveikatos būklės negali atlikti viešųjų darbų bausmės bei įvertinus visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, D. P. skirtina BK 310 str. 1 d. straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nustatant mažesnį negu vidurkis bausmės dydį.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Nustačius, kad kaltinamoji D. P. nedirba, yra registruota darbo biržoje, skirtinas ilgesnis negu dviejų mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti.

Kaltinamajai D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba į bylą pateikė pažymą Nr. NTP-7-4898, kurioje nurodyta, jog valstybės naudai priteistina 50,14 eurų suma už kaltinamajam suteiktą advokato pagalbą. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš D. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 310 str. 1 d., ir paskirti jai 21 MGL (790,86 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 14 MGL (527,24 eurų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. P. nepriteisti.

Baudą per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.