Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. T-1286-716/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-28
Bylos Nr.
T-1286-716/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
DOK 264479Byla Nr. T-1286-716/2016(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, susipažinęs su antstolio Regimanto Budreikos teikimu dėl baudos pakeitimo areštu ar viešaisisiais darbais baudžiamojoje byloje, kurioje A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-30 teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., ir nuteistas galutine 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda.

2016-10-25 Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti antstolio Regimanto Budreikos teikimas dėl baudos pakeitimo areštu ar viešaisisiais darbais, kuriame siūloma teismui spręsti klausimą dėl paskirtos baudos likusios dalies pakeitimo areštu arba nemokamais viešaisiais darbais.

Pateikti dokumentai grąžintini antstoliui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos, bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis numato, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Tokios įstatymo nuostatos įpareigoja, kad antstolis, kaip bausmę vykdanti institucija, turi pateikti teismui teikimą su konkrečiu reikalavimu, pagrįstu vykdomosios bylos duomenimis, o ne reikalauti teismą priimti bet kokį sprendimą savo nuožiūra. Minėtų baudos pakeitimo kitomis bausmėmis nuostatų kontekste teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, tai yra bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne. Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistieji iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, t. y. patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų. Atsižvelgiant į visa tai, antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 dalimi ir baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 6 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, jame ne tik turi matytis informacija apie nuteistojo poziciją dėl šios bausmės atlikimo, bet ir turi būti pridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo areštu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą. Antstoliui yra suteikti itin platūs įgaliojimai, kuriais jis gali tikrinti skolininko finansinę padėtį, kurios nustatymas yra esminis, keičiant baudos bausmę areštu ar viešųjų darbų bausme. Tai jis gali atlikti įvairiais būdais. Visų pirma, pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 22 straipsnio 1 dalį, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolio veiksmai, kreipiantis į kitas institucijas, turi būti proporcingi išieškomos baudos dydžio kontekste, kai iš jų nustatoma galimybė išieškoti baudą, kita vertus, jie yra atliekami kiekvienu atveju ir gali suteikti tik minimalią informaciją apie skolininko turtinę padėtį, kai nerandama informacijos apie galimybę išieškoti baudą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėta nuostata suteikia antstoliui teisę kreiptis ne tik į kitas institucijas, tačiau ir į įvairius fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informaciją apie skolininko turtinę padėtį, kadangi tokios informacijos gavimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio atliekamomis funkcijomis. Subjektų, galinčių suteikti informaciją, ratas yra neapibrėžtas ir platus, o tai leidžia daryti išvadą, kad antstolis turi atlikti ne visus minimalius, o visus būtinus aktyvius veiksmus ir realiai naudotis jam suteiktomis galimybėmis tam, kad būtų išsamiai įsigilinta į konkrečią situaciją ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl konkretaus nuteistojo galimybės sumokėti baudą.

Baudos pakeitimas areštu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą.

Remiantis išdėstytu, teismas mato pagrindą grąžinti antstoliui pateiktus dokumentus ir įpareigoti jį pateikti motyvuotą teikimą, aiškiai apibrėžiantį nagrinėjamo klausimo ribas ir atspindintį visus būtinus ir iš įstatymo išplaukiančius duomenis apie baudos pakeitimo kita bausme pagrindus. Šiuo atveju antstolis neatliko visų būtinų veiksmų ir nenurodė duomenų ir argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kokias aplinkybes vykdymo procese nustatė antstolis. Antstolio teikime, kuriuo siūloma keisti baudos bausmę kita bausmės rūšimi, nėra nurodyta informacija ir nepateikti dokumentai apie nuteistojo sutikimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Teikime konstatuotos aplinkybės, jog skolininkas atliko laisvės atėmimo bausmę ir po to kviečiamas neatvyksta, vykdomosios bylos eiga nesidomi, informacijos apie savo turtinę padėtį, darbovietę neteikia – nėra pakankamos ir pagrįstos prašomo klausimo nagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, antstolio prašymą teismas pripažįsta kaip pateiktą su esminiais trūkumais, trukdančiais išspręsti klausimą dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausme iš esmės. Be to, patikrinus „Liteko“ duomenų sistemą teismas nustatė, kad 2015-12-18 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjui A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteista 800 € (aštuoni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimas, dėl ko yra pagrindas spręsti ir antstoliui veikti siekiat priverstinai išieškoti baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 str., baudžiamojo kodekso 47 str., baudžiamojo proceso kodekso 352 str.

nutaria:

teikimą (su priedais) dėl baudos pakeitimo areštu ar viešaisisiais darbais grąžinti antstoliui Regimantui Budreikai.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas