- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-26
- Bylos Nr.
- I-615-629/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03466-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
- Advokatai
- Robertas Klovas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
M. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 68–69) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovė, VTEK) 2017 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. P-116 „Dėl M. S. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, t. y. kai tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Pareiškėjo teigimu, Įsakymo priėmimo metu jis augino vaiką iki 3 metų, todėl pagal VTĮ 44 straipsnio 7 dalį jis negalėjo būti atleistas iš pareigų pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 15 punktą, t. y. jam negalėjo būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus. Be to, tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, o šiuo atveju visos tirtos aplinkybės buvo susijusios su daugiau nei prieš 6 mėnesius galimai padarytais nusižengimais, ką pripažino ir VTEK pirmininkas. Pareiškėjo įsitikinimu, priimdamas Įsakymą VTEK primininkas turėjo, galėjo ir privalėjo žinoti aplinkybes, dėl kurių negalėjo vadovautis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nes Įsakymo priėmimo dieną jau buvo akivaizdu, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų pareiškėjui negali būti paskirta bent dėl dviejų priežasčių.
Pareiškėjo nuomone, VTEK pirmininkas V. K. turi asmeninį suinteresuotumą pareiškėjo atžvilgiu priimdamas sprendimus. Šis suinteresuotumas galimai yra pagrįstas jo moraliniu įsipareigojimu kitiems asmenims, kurie neturi kompetencijos tiesiogiai spręsti dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos ar atleidimo iš VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo pareigų. pareiškėjo manymu, V. K. asmeninis suinteresuotumas galimai yra pagrįstas ir turtiniu interesu, nes minėtas VTEK narys siekia antrosios kadencijos, o asmenys, kuriems pareiškėjas yra galimai neparankus, turi teisę dalyvauti sprendimų dėl V. K. patvirtinimo antrajai kadencijai priėmime.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog Įsakymu jam buvo sukeltos teisinės pasekmės, nes laikotarpis, per kurį pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, pagal VTĮ 42 straipsnio 2 dalies nuostatas nebus įskaičiuotas į pareiškėjo tarnybos stažą.
Atsiliepimas
Atsakovė VTEK su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. 77–83). Nurodė, kad, pasibaigus tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui, pareiškėjui buvo atstatytos visos VTĮ jam numatytos tarnybinės teisės, pareiškėjas grąžintas į pareigas ir su pareiškėju VTĮ 34¹ straipsnyje nustatyta tvarka buvo visiškai materialiai atsiskaityta. VTEK nekvestionuoja, kad pareiškėjui už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. turi būti skaičiuojamas VTĮ numatytas tarnybos valstybei stažas, taigi patenkinus skundą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nė kiek nepasikeistų, todėl administracinė byla nutrauktina.
VTEK atkreipė dėmesį, jog tarnybinio tyrimo komisija vertino ne vieną pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, įvykdytą skirtingu laiku bei aplinkybėmis. Įsakymo priėmimo metu šie pažeidimai nebuvo ištirti bei atitinkamai įvertinti, todėl pareiškėjo teiginys, kad apie pažeidimų padarymo faktą, vietą, laiką, pobūdį ir kitas su tuo susijusias aplinkybes, privalėjo žinoti Įsakymą išleidęs subjektas jau šio įsakymo pasirašymo metu, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad jai buvo žinoma, kad pareiškėjas Įsakymo pasirašymo metu augino vaiką iki trejų metų, tačiau, vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 18 punktu ir 44 straipsnio 7 dalimi, valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, gali būti atleistas iš pareigų už šio įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 5–10 punktuose nurodytus tarnybinius pažeidimus. Įsakymo pasirašymo metu pareiškėjas buvo įtariamas padaręs, be kita ko, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimus, o tokie įtarimai vėliau pasitvirtino, tad šio ginčo atveju egzistavo teisinis pagrindas, vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 10 punkto nuostata ir atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą (kai atleidimas yra galimas, tačiau nebūtinai turi įvykti), priimti sprendimą atliekamo tyrimo laikui nušalinti pareiškėją nuo tarnybinių pareigų. VTEK teigimu, pareiškėjo aiškinimas, jog valstybės tarnautojo nušalinimas nuo pareigų gali būti teisėtas tik tuomet, jeigu jis pasibaigia šio asmens atleidimu iš pareigų, yra nepagrįstas ir neatitinka VTĮ 34¹ straipsnio nuostatų.
Dėl skundo teiginių apie VTEK vadovo šališkumą ar galimą interesų konfliktą atsakovė nurodė, jog į juos buvo išsamiai bei argumentuotai atsakyta 2017 m. rugsėjo 29 d. VTEK tarnybinio nusižengimo išvadoje. Pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų apie galimą VTEK vadovo ar kurio nors kito VTEK nario jo atžvilgiu egzistavusį asmeninio pobūdžio interesą, galėjusį sukelti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme (toliau – ir Interesų derinimo įstatymas) numatytą interesų konfliktą. Pareiškėjo, kaip VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo funkcija yra techniškai aptarnauti VTEK. Absoliučios daugumos VTEK narių kolektyviai pasirašyti bei tuometiniam VTEK pirmininkui įteikti skundai dėl pareiškėjo tarnybinių veikų akivaizdžiai parodo, kad VTEK, kaip kolegialus organas, turėjo pagrįstų įtarimų, kad pareiškėjas savo tarnybines pareigas vykdo netinkamai. Atsakovės teigimu, šiuo atveju įtarimų kelia būtent tuometinio VTEK pirmininko R. V. tarnybinis elgesys pareiškėjo atžvilgiu, t. y. VTEK narių prašymo įvertinti pareiškėjo veiksmus nevykdymas ir vėlesni šio valstybės pareigūno veiksmai, atlikti iki jam atsistatydinant iš pareigų. Tariamas subjekto, pasirašiusio Įsakymą, šališkumas, yra grindžiamas išskirtinai tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis ir realaus faktinio pagrindo neturinčiais spėliojimais, siekiant išvengti realios teisinės atsakomybės.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė pareiškėjo skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad pagal VTĮ 42 straipsnį stažas nušalinimo nuo pareigų atveju skaičiuojamas, tik jei pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą. Atsakovė nepripažino, kad nušalinimas buvo neteisėtas, todėl pareiškėjui šiuo atveju kyla teisinės pasekmės. Pabrėžė, jog pareiškėjo nušalinimas niekaip nėra susijęs su tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos atliktu tyrimu, kuris buvo baigtas 2017 m. rugsėjo 29 d. Pažymėjo, kad minėta komisija netyrė pareiškėjo veiksmų, susijusių su privačių interesų deklaravimu. Pati VTEK, o ne tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija tyrė pareiškėjo veiksmų atitiktį Interesų derinimo įstatymo reikalavimams. Pareiškėjo atstovas taip pat nurodė, jog VTEK pirmininko pareigas einantis asmuo veika ultra vires (lot. k. viršijant įgaliojimus), nes nėra paskirtas įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo.
Atsiliepimas
Atsakovės VTEK atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis VTEK atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Ginčas kilęs dėl VTEK pirmininko 2017 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. P-116 „Dėl M. S. nušalinimo nuo pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2017 m. balandžio 4 d. raštu dvi VTEK narės kreipėsi į VTEK pirmininką, prašydamos inicijuoti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą, nurodydamos, jog 2017 m. vasario 1 d. buvo pateiktas motyvuotas ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstas prašymas įvertinti pareiškėjo veiklą, tačiau tuometinio pirmininko jis nebuvo tenkintas (I t., b. l. 13–15).
VTEK pirmininko 2017 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. T-12 buvo sudaryta komisija galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti (I t., b. l. 7).
2017 m. balandžio 12 d. raštu Nr. S-737-(7.14) ir 2017 m. balandžio 11 d. pranešimu Nr. IN-59 pareiškėjas buvo informuotas apie atliekamą tyrimą ir įtarimą, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – galimai viršijo jam suteiktus tarnybinius įgaliojimus, neatliko tarnybinių pareigų, pažeidė VTEK kolegialumo principą, nesilaikė tarnybinės subordinacijos reikalavimų, parodė nepagarbą žmogui bei valstybei, veikė viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje, viešai sumenkino VTEK gerą vardą ir reputaciją (I t., b. l. 8–11).
2017 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas komisijai, tiriančiai jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, pateikė paaiškinimą (b. l. 30–40).
2017 m. rugsėjo 11 d. pranešimu Nr. IN-135 komisija, galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti, informavo VTEK nustačiusi, kad pareiškėjas galimai pažeidė Interesų derinimo įstatyme nustatytus privačių interesų deklaravimo terminus (I t., b. l. 43). Atsižvelgiant į minėtą pranešimą, 2017 m. rugsėjo 11 d. vykusiame VTEK posėdyje nuspręsta pradėti tyrimą dėl pareiškėjo galimo Interesų derinimo įstatymo pažeidimo (I t., b. l. 135–136). Apie tai, jog pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų atitikties Interesų derinimo įstatymo nuostatoms, pareiškėjas informuotas 2017 m. rugsėjo 12 d. VTEK raštu (I t., b. l. 41–42).
2017 m. rugsėjo 13 d. VTEK pirmininkas priėmė skundžiamą įsakymą Nr. P-116, kuriuo, vadovaudamasis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 34¹ straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 13 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktais, 13 straipsnio 2 dalimi, VTEK pirmininko 2017 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. T-12 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ bei atsižvelgdamas į minėtos komisijos 2017 m. rugsėjo 11 d. pranešimo Nr. IN-135 „Dėl M. S. tarnybinės veiklos“ pagrindu VTEK 2017 m. rugsėjo 11 d. posėdyje priimtą sprendimą pradėti tyrimą dėl pareiškėjo veiklos atitikties Interesų derinimo įstatymo nuostatoms, nušalino pareiškėją nuo VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo pareigų tarnybinio nusižengimo tyrimo laikotarpiui (I t., b. l. 44).
Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2017 m. rugsėjo 29 d. išvadoje dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo Nr. IN-154 konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktų, VTEKĮ 3 straipsnio 2 dalies, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.2, 2.4, 2.5, 9.3, 9.8 punktų, VTEK darbo reglamento 37.4 ir 100 punktų, VTEK Prevencijos skyriaus nuostatų 14.4 punkto, Prevencijos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.2 punkto nuostatas, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos yra praėjęs VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėn. terminas, siūlė pareiškėjui tarnybinės nuobaudos neskirti (II t., b. l. 75–95).
2017 m. rugsėjo 29 d. VTEK pirmininkas priėmė įsakymą Nr. P-131, kuriuo pareiškėją nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. grąžino į eitas VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo pareigas bei pavedė VTEK Administravimo skyriaus vyr. finansininkei išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį, kurį buvo nušalintas nuo tarnybos, bei 0,07 proc. delspinigių už šią sumą (I t., b. l. 45).
VTEK pirmininkas 2017 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. P-135, pripažino, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau neskyrė jam tarnybinės nuobaudos, nes pasibaigė VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas (I t., b. l. 141–142).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su Įsakymu, kuriuo tarnybinio tyrimo laikotarpiu buvo nušalintas nuo pareigų. Valstybės tarnautojo nušalinimą nuo pareigų reglamentuoja VTĮ 34 straipsnis. Skundžiamas įsakymas priimtas, vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
Vertinant Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuotina, kad Įsakyme nėra detaliai atskleistos nušalinimo priežastys, t. y. nėra nurodyta konkreti veika, už kurią pareiškėjas gali būti atleistas iš pareigų, tačiau Įsakyme yra pateikiama nuoroda į komisijos galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti 2017 m. rugsėjo 11 d. pranešimą Nr. IN-135 bei jo pagrindu VTEK 2017 m. rugsėjo 11 d. posėdyje priimtą sprendimą pradėti tyrimą dėl pareiškėjo veiklos atitikties Interesų derinimo įstatymo nuostatoms. Taigi iš Įsakymo teksto galima spręsti, jog pareiškėjui nušalinimas nuo pareigų paskirtas būtent dėl pareiškėjo atžvilgiu atliekamo tyrimo dėl jo veiksmų atitikties Interesų derinimo įstatymui. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog minėtas tyrimas buvo atliekamas pačios VTEK, kaip institucijos, vykdančios asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, priežiūrą ir korupcijos prevenciją, o ne tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos. Kaip matyti iš VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, nušalinimas gali būti paskirtas, tik jei dėl atitinkamų valstybės tarnautojo veiksmų yra atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Pažymėtina, kad atsakovės VTEKĮ 17 straipsnio 2 punkte nurodyti tyrimai dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Interesų derinimo įstatymo nuostatoms negali būti prilyginami tarnybinio nusižengimo tyrimams, atliekamiems VTĮ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių tvarka. Nors dėl pareiškėjo veiklos buvo vykdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas, tačiau šio tyrimo dalykas nebuvo išplėstas minėtomis su privačių interesų derinimu susijusiomis aplinkybėmis, ką patvirtina ir komisijos, sudarytos pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, 2017 m. rugsėjo 29 d. išvada Nr. IN-154, iš kurios turinio matyti, kad pareiškėjo privačių interesų deklaravimas nebuvo vertinimas. Taigi darytina išvada VTEK pirmininkas dėl atsakovės VTEKĮ pagrindu pareiškėjo atžvilgiu atliekamo tyrimo negalėjo nušalinti pareiškėjo nuo užimamų pareigų, todėl sutiktina su pareiškėju, kad skundžiamas 2017 m. rugsėjo 13 d. VTEK pirmininko įsakymas Nr. P-116 priimtas neteisėtai ir nepagrįstai.
Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog reikšdamas reikalavimus administracinėje byloje, pareiškėjas turi nurodyti, kokios jo subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti ginčijamo akto atitinkamomis dalimis ir kaip jie bus apginti reikalavimus patenkinus, t. y. nurodyti, kaip skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis pasikeistų. Šios materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, lemiančios pareiškėjo teisę į reikalavimo patenkinimą, turi būti tikrinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Šiuo atveju pažymėtina, kad skundžiamas įsakymas iš esmės buvo laikino taikymo aktas, kurio sukeliamos teisinės pasekmės pasibaigė VTEK pirmininkui 2017 m. rugsėjo 29 d. priėmus įsakymą Nr. P-131, kuriuo pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. grąžintas į eitas VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo pareigas bei jam išmokėtas darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį bei 0,07 proc. delspinigiai už šią sumą. Tačiau, pareiškėjo teigimu, skundžiamas įsakymas vis tiek jam sukelia teisinės pasekmes, nes už nušalinimo laikotarpį jam nebus skaičiuojamas tarnybos stažas.
Visų pirmą teismas pažymi, kad ginčas dėl pareiškėjo tarnybos stažo skaičiavimo kol kas nėra kilęs. VTEK atsiliepime pritaria pareiškėjui, jog tarnybos stažas už nušalinimo laikotarpį jam turi būti skaičiuojamas. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pagal VTĮ 34¹ straipsnio 2 dalį už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis ir delspinigiai išmokami tik tais atvejais, jei valstybės tarnautojas nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas. VTEK pirmininko 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. P-131, kuriuo pareiškėjas grąžintas į eitas pareigas bei jam išmokėtas darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį bei delspinigiai, priimtas vadovaujantis VTĮ 34¹ straipsnio 2 dalimi, taigi, atsakovas, priimdamas minėtą įsakymą, iš esmės pripažino, jog pareiškėjas nuo tarnybos buvo nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtino aplinkybės, lėmusioms nušalinimą. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal VTĮ 42 straipsnio 2 dalį, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą, laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą įskaitomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas atsakovės įsakymas, nors ir priimtas nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo, nebesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.
Dėl VTEK argumentų, jog tokiu atveju byla turi būti nutraukiama, teismas pažymi, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis Nr.AS442-505/2009). Taigi, išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia (nebesukelia) asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas administracinę bylą nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-635-492/2017).
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.