Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.;1.1.8.2.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.8.; 2.1.4.4.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.11.; 2.1.7.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.;2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.6.

2016 m. sausio 15 d.

dalyvaujant: prokurorams Ričardui Kubiliui, Viliui Paulauskui ir Kazimierui Poplovuchinui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-32-269/2016, kurioje

A. M. (A. M.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., LR pilietis, gyvenantis Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos k., (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis AB „Vilniaus paukštynas“ darbininku, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. dėl chuliganiškų paskatų tyčia nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

2014 m. gruodžio 27 d., apie 17.30 val., Vilniaus r., Marijampolio sen., Rakonių k., E. V. g., būdamas neblaivus, be priežasties, iš chuliganiškų paskatų, tyčia rankomis pastūmė nukentėjusįjį J. K., o pastaram nukritus koja spyrė nemažiau 5 kartus į galvos sritį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą abiejų akių vokuose bei nosies nugarėlėje, dešinėje plaštakoje, nosies kaulų lūžį, taip savo veiksmais padarydamas sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 98).

A. M. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką iš prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2014-12-27 apie 17 jis iš tėvų namų kartu su broliu S. M. ir draugu Z. G. ėjo link stotelės važiuoti namo į Rudaminos k. Tuo metu buvo truputi išgėręs. Einant gatve jie sutiko J. K. einantį priešpriešiais. J. K. pradėjo jam sakyti ką jis čia veikia, statyk alaus, o jis jam pasakė, kad neturi pinigų. Tada J. K. jį pastūmė ir su koja spyrė į pilvą, su kumščiu mušė į kepenis. Už tai jis smogė kumščiu vieną kartą J. K. į veidą. Jie abu susikibo ir nukrito ant žemės ir grūmėsi gulėdami ant žemės. Grumtynių metu jis smogė kumščiu J. K. į veidą 2 kartus. Su koja J. K. nebuvo sudavęs. Po to jis atsistojo ir nuėjo link stotelės, o J. K. atsisėdo ir sėdėjo. Kai atvažiavo autobusas jis išvažiavo namo. Ką J. K. darė jis nematė. Brolis ir draugas nieko nedarė. Jie tiesiog stovėjo. Gailisi, kad iš viso pradėjo muštis su j. K.. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, neneigia, kad žala buvo padaryta dėl jo veiksmų. Sutinka sumokėti ne daugiau kaip 200 eurų. Su ligoniu kasa atsiskaitė (b.l. 50-53, 63-64, 123-125).

A. M. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 70-75).

Nukentėjusysis J. K. (toliau-nukentėjusysis) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo bylos nagrinėjimo metu pagarsinti vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str., kad jis gyvena Vilniaus r. Marijampolio sen., Rakonių k., E. V. g. 25. 2014-12-27 apie 17.30 val. jis eidamas iš pažįstamo Vilniaus r., Marijampolio sen., Rakonių k., E. V. g., prie parduotuvės sutiko pažįstamą A. M., kuris jį iš tolo pamatęs, pribėgo prie jo ir be jokios priežasties pradėjo jį mušti. Jis buvo neblaivus. Jis abiem rankomis stipriai pastūmė jį į krūtinę, dėl to jis nugriuvo ant žemės. Norėjo atsikelti, bet A. M. smogė jam iš kojos į veidą, jis užsidengė veidą rankomis. A. M. ir toliau spardė jį kojomis į veidą, rankas ir galvą. Jis negali pasakyti, kiek smūgių jam buvo suduota, bet suduota buvo daug smūgių ir dėl to lūžo jo nosis. Po koja suduotų smūgių, jis kurį laiką gulėjo ant žemės, smarkiai skaudėjo galvą, bėgo kraujas. Gulėjo apie 15 min., sąmonės praradęs nebuvo, o A. M. tiesiog nuėjo į stotelę. Su juo anksčiau jis nebuvo turėjęs konfliktų, dėl ko jis jį sumušė, nežino. Dėl sumušimų jis kreipėsi medicininės pagalbos. Jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžis (1 t. b.l. 2731-32). Ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kurio prašo priteisti neturtinę žalą 2000 eurų (b. l. 27, 31-32,37-38).

2015-02-27 atliktas nukentėjusiojo J. K. parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu jis patvirtino savo duotus parodymus (b.l. 33-36).

Nukentėjusysis 2014-12-27 pareiškime nurodė, kad A. M. jį užpuolė, pradėjo mušti, jis nukrito ant žemės ir A. M. trenkė du kartus su koja ir sulaužė nosį (b.l. 2).

L. S. M. parodė, kad 2014-12-27 pas jį į namus atvažiavo jo brolis A. M. ir atėjo draugas Z. G.. Jie visi išgėrė butelį degtinės. Po to nuėjo palydėti iki stotelės brolio, nes jam reikėjo važiuoti namo. Einant sutiko J. K., kuris pradėjo sakyti ko čia atvažiavai, statyk alaus. Brolis atsakė, kad pinigų nėra. T. J. spyrė su koja broliui į pilvą, šis pasilenkė, tačiau ant žemės nenugriuvo. Tada brolis vieną kartą sudavė kumščiu Jaroslavui, kur sudavė nematė. Po to jie tarpusavyje susikibo ir voliojosi po žemę. Ar besiviliojant kas kam nors trenkė, nematė. Kažkuriuo momentu brolis atsikabino nuo Jaroslavo ir atsistojo. Jie visi toliau nuėjo link stotelės, matė kad J. taip pat atsistojo ir nuėjo į kitą pusę. Jis ir jo draugas nieko nedarė kai jo brolis mušėsi, nebandė jų skirti, nieko nesakė (b.l. 46-47, 130, 132).

L. Z. G. parodė, kad jis atėjo pas savo draugą S. M. į svečius. Pas jį namuose buvo ir jo brolis A. M.. Jie visi išgėrė degtinės. Apie 17 val. nuėjo palydėti A. M. iki stotelės. Einant link stotelės, jie sutiko einantį Jaroslavą. Jie priėjo prie Jaroslavo, kad su juo pasisveikinti, o J. pradėjo sakyti A. ko čia atvykai, statyk alaus. A. atsakė, kad jis neturi pinigų, tada J. spyrė A. į pilvą, šis pasilenkė, tačiau ant žemės nenugriuvo. Jie pamatė tik kaip jie susikibę voliojasi ant žemės, kaip jie ant žemės atsidūrė, nematė. Matė kaip A. du kartus kumščiu trenkė Jaroslavui į veidą. Viskas įvyko labai staigiai, todėl ne viską matė. Jis jų išskirti nebandė, tik sakė A., kad jis nespės į autobusą. T. A. atsistojo ir jie visi trise nuėjo link stotelės, o J. tuo metu kėlėsi nuo žemės. Jis buvo normalios išvaizdos, todėl ir paliko jį. Ar J. buvo blaivus, ar ne - negali pasakyti (b.l. 48-49, 131, 132-134).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad užfiksuota nusikaltimo vieta - Vilniaus r., Marijampolio sen., Rakonių k. (b. l. 6-8).

VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G4/15 (01) nurodyta, kad J. K. padaryta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose bei nosies nugarėlėje, dešinėje plaštakoje, nosies kaulų lūžis, nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-12-27). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Nustatyti sužalojimai griuvimui nebūdingi. Nustatytų sužalojimų padarymo metu juntamas fizinis skausmas (b.l.43-44).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 9-10, 12-16, 54-56).

Vertinant kaltinimo pagrįstumą pripažintina, kad kaltinamojo pozicija, jog jis sužalojo nukentėjusįjį dėl būtinosios ginties, neatitinka nustatytų aplinkybių ir prieštarauja surinktiems įrodymams.

Kaltinamasis neneigia sužalojęs nukentėjusįjį, tačiau nurodo tai padaręs, nes jam grėsmė, kadangi nukentėjusysis jį užpuolė pirmas, reikalaudamas pinigų alui ir jam nebuvo kitos išeities, kaip tik gintis nuo jo užpuolimo.

Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-313/2012)

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010).

Taigi būtinosios ginties situacija ir asmens teisė į būtinąją gintį atsiranda tik esant pavojingam, realiam ir akivaizdžiam kėsinimuisi.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, kad nukentėjusysis būtų atlikęs veiksmus, kurie galėtų būti laikomi pavojingu kėsinimusi, nuo kurio nuteistasis būtų turėjęs teisę gintis. Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas. Kaip matyti iš kaltinamojo ir liudytojų parodymų nukentėjusysis priėjęs prie kaltinamojo liepė statyti alų ir spyrė jam su koja, po ko kaltinamasis vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veidą, o po to jie susikibo ir nugriuvo ant žemės. Jie grumėsi ir tuo metu kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam į veidą dar du kartus . L. Z. G. ir S. M. parodė, kad nukentėjusysis pirmas spyrė kaltinamajam, nuo smūgio kaltinamasis nebuvo nugriuvęs, o tik pasilenkė, po ko jie susikibę voliojasi ant žemės. Kaip nurodė kaltinamasis - J. K. jį pastūmė ir su koja spyrė į pilvą, su kumščiu mušė į kepenis. Už tai jis smogė kumščiu vieną kartą J. K. į veidą. Po to jie abu susikibo ir nukrito ant žemės ir grūmėsi gulėdami ant žemės. Grumtynių metu jis smogė kumščiu J. K. į veidą 2 kartus. Su koja J. K. nebuvo sudavęs. Vertino nukentėjusiojo užpuolimą kaip realią grėsmę sveikatai.

Teismas nustatė, kad nukentėjusysis pirmas sudavė kaltinamajam, tai patvirtino ir liudytojai, tačiau smūgis ne buvo itin stiprus, kaltinamais tik pasilenkė, o po to sudavė nukentėjusiajam į veidą. Juo labiau, kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis buvo išgėręs ir smūgio sudavimas jam į gyvybiškai svarbią galvos sritį suponuoja sveikatos sutrikdymo ar net gyvybės atėmimo numatymą. Be to kaltinamasis buvo ne vienas, o su draugais, kurie nieko tuo metu nedarė kai nukentėjusysis ir kaltinamasis mušėsi, nebandė jų skirti, nieko nesakė. Todėl pripažintina, kad konflikto metu jokio nukentėjusiojo kėsinamasi į kaltinamojo sveikatą ar gyvybę nebuvo, o dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kai tuo tarpu pačiam A. M. sužalojimai jokie nebuvo padaryti ir jam medikų pagalbos nereikėjo. Kilęs konfliktas gali būti vertinamas ne kaip pavojingas kėsinimasis, o kaip muštynės. Muštynės yra vienas iš konflikto sprendimo būdų – situacija, kurioje nėra besiginančių, todėl muštynių metu nė vienam jų dalyviui nekyla teisė į būtinąją gintį. Nustatytos faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės rodo, kad A. M. nebuvo būtinosios ginties būklės ir, esant visiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams, veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir kaltinamąjį išteisinti nėra įstatyminio pagrindo.

A. M. pareikštas kaltinimas tuo, kad jis, nukentėjusiajam nukritus, koja spyrė nemažiau 5 kartus į galvos sritį. Teismo posėdyje kaltinamasis su tuo nesutiko ir nurodė, kad sudavė tik 3 kartus kumščiu į veidą, tačiau su koja nemušė. Liudytojai S. M. ir Z. G. parodė, kad jie pamatė kaip kaltinamasis ir nukentėjusysis susikibę voliojasi ant žemės, matė kaip A. du kartus kumščiu trenkė Jaroslavui į veidą. Iš byloje esančios išvados Nr. G4/15(01) matyti, kad J. K. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Byloje nukentėjusiojo pareiškimu ir jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, parodymo patikrinimo ir akistatos su A. M. metu patvirtintais įrodyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą būtent be jokios priežasties spirdamas su koja į galvos sritį. Teisme apklausti liudytojai visų muštinių tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nestebėjo. Nukentėjusysis sąmonės neteko. Apie jo sumušimo faktą ir būdą jis paaiškino sumušimo dieną savo pareiškime policijai ir jų nekeitė ikiteisminio tyrimo metu apklausos, parodymų patikrinimo vietoje ir akistatos su įtariamuoju metu, todėl teisinio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymams, nėra.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, pripažintina neginčijamai įrodyta, kad tyčia nesunkiai sužalojo J. K. ir tuo padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o ją sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, savanoriškai atlygino ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, darbo vietoje charakterizuojasi teigiamai, nebaustas administracine tvarka, neteistas ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena sunkinanti aplinkybės, jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė- laisvės atėmimas. Esant pagrindui manyti, kad išsaugojus teigiamus socialinius ryšius bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, šiuo konkrečiu atveju, bausmės vykdymas atidėtinas įstatyme nustatytam laikui (b.l. 76-77, 79-92).

Priimtinas Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo pareikšto 26, 26 Eur kainos ieškinio, nes turtinė žala atlyginta (b.l. 18-26).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti 2000 eurų neturtinės žalos.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam J. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Byloje esantys anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad sveikatos sutrikdymo pasekmes nukentėjusysis jautė neilgai, dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų jis akivaizdžiai patyrė neigiamus išgyvenimus. Neturtinės žalos padarymas priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamais kaltinamojo veiksmais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Kaltinamasis yra jaunas, dirba, be to, nusikaltimo pasekmės nėra tokios didelės, pagal lokalizaciją sužalojimai nustatyti akių vokuose nosyje ir plaštakoje, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas tik dėl nosies kalų lūžių, patirti sužalojimai didesnio gydymo nepareikalavo, todėl darytina išvada, kad pareikštas 2000 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui, nukentėjusiojo sveikatai ir kaltinamojo turtinei padėčiai, todėl jos dydis yra mažintinas iki 500 Eur. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas (b.l. 29-30).

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti,-panaikintinas pradėjus vykdyti nuosprendį dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (b.l.65-66).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)308, 313 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8) p., 3 d. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir A. M. (A. M.) per šį laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo skirti pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nukentėjusiajai J. K. atlyginti 500 (penkių šimtų) eurų neturtinę žalą, mokant kiekvieną mėnesį po 41, 66 eurus.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. M. (A. M.) panaikinti, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą.

Nukentėjusiojo J. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš A. M. (A. M.) 500 eurų (penkių šimtų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo pareikšto 26, 26 Eur kainos ieškinio.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.