Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., gim. (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu (generaliniu direktoriumi) per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2016, 2017 metų bendrovių metinių finansinių rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau ir – nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, tai yra, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Institucijos, surašiusios protokolą, VĮ Registrų centro atstovė Aurima Račkytė paaiškino, kad prašo pripažinti A. B., padariusį pažeidimą, numatytą LR ANK 223 str. 2 d., nuobaudą skiriant teismo nuožiūra. Nurodytos aplinkybės, neatleidžia nuo atsakomybės. Dėl audito, tai įmonės direktorius organizuoja veiklą, todėl bendrovė turi viską pateikti laiku ir teisės aktų nustatytais terminais. Dėl to, kad bendrovė nevykdo įprastos veiklos, tai Klaipėdos apygardos teismas AN2-64-557/2018 byloje pažymėjęs, kad nepriklausomai nuo to, ar bendrovė vykdo ar nevykdo veiklą, metinės ataskaitos turi būti teikiamos laiku. Tai yra nuosekli teismų praktika šiose bylose. Už ataskaitų pateikimą atsakingas juridinio asmens vadovas. Teismas komentuodamas aplinkybes, užakcentavo, kad tos aplinkybės nuo atsakomybės neatleidžia, nes juridinio asmens atstovas atsakingas už tų nuostatų įgyvendinimą laiku. Todėl jis turi būti patrauktas atsakomybėn. O tos aplinkybės, kad perduota auditui, tai vadovas turi pasirinkti tinkamą auditorių, viskas turi būti planuojama iš anksto, įskaitant trikdžius.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. paaiškino, kad suprato dėl ko surašytas protokolas, pripažįsta kad laiku ataskaitos nebuvo pateiktos, tačiau įmonė UAB (duomenys neskelbtini) yra holdinginė įmonė, susidedanti iš daugelio įmonių ir tame tarpe iš įmonių esančių Estijoje, Latvijoje, buvo tuo metu daromi auditai tose šalyse ir nebuvo padaryta laiku. Auditui buvo atidavę visą savo medžiagą balandžio mėnesį, bet iš auditorių nesugebėdavo gauti parašų iki tam tikrų datų. Kaip tik gaudavo iš auditorių parašus, iš karto kitą dieną pateikdavo Registrų centrui, nes neaudituotų ataskaitų pateikti negalėjo. Kažkodėl Latvijoje, Estijoje nėra jokio termino, o Lietuvoje yra. Auditoriai yra pasaulinė, Skandinavų įmonė, ir jų prašymai pateikti laiku ataskaitą jiems sunkiai suprantami ir vykdomi, todėl sunkiai jiems sekasi įveikti šį dalyką. Jų bendrovė nevykdo jokios veiklos, išskyrus, kad ji yra akcijų turėtoja visų įmonių Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje ir vykdo konsolidavimo funkciją. Dabar turi 7 įmonių akcijas Lietuvoje. Visos įmonės turi pateikti tas ataskaitas Registrų centrui, ir jas pateikia laiku. Auditorius buvo pasirinktas iš Norvegijos, ir jo neatsižvelgta į jo prašymus dėl ataskaitų teikimo. Jie dažnai neturi teisės pasirinkti auditorių ir kažkaip juos įtakoti. Šiuo metu bando išspręsti šią problemą ir pakeisti auditorių. Bet iki tol jie negalėjo to padaryti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Linas Kuprusevičius paaiškino, kad tik visuotinis akcininkų susirinkimas gali patvirtinti audituotą ataskaitą. Tai čia yra įstatymų normų kolizija. Nes viena norma įpareigoja bendrovės direktorių pateikti ataskaitą iki birželio 1 d., kita įstatymų norma draudžia tvirtinti ir pateikti, kol ji nėra audituota. O ką daryti, jeigu auditoriai neatlieka audito, nepateikia laiku. Tai vienu ir kitu atveju, bus įstatymo pažeidimas. O kaip elgtis, įstatymas nereglamentuoja. Ši norma nereikalauja kažkokių pasekmių. Taikant analogiją su baudžiamąja teise, tai kad pažeidimas būtų pripažintas pavojingu, tai jis turėtų sukelti pasekmes. UAB (duomenys neskelbtini) nėra ta bendrovė, kuri užsiima kažkokia veikla, kažką parduodanti, nes ji yra kaip asmuo, vienetas, kuris turi įvairių įmonių akcijas ir jas valdo, pati savo veiklos nevykdo ir ataskaita, tai konsoliduota visų įmonių sudėjus visus rodiklius ataskaita. Visos 7 įmonės Lietuvoje metinius finansinius ataskaitų rinkinius pateikė laiku. Net jeigu laikyti, kad praleido terminą, tai pasekmių dėl to nekilo. Todėl tai formalus pažeidimas, nėra tiek pavojingas, kad taikyti administracinę atsakomybę ir skirti administracinę nuobaudą. Yra dvi įstatymų normos, kad ataskaita būtų pateikta iki birželio 1d., kita, draudžia teikti Registrų centrui neaudituotą metinę finansinę ataskaitą. Iš pačios bylos medžiagos matoma, kad šie rikiniai 2017 m. buvo patvirtinti laiku. Bendrovės direktorius atsako už įmonės veiklą, tačiau bendrovė turėjo sutartį sudarius, pateikė auditoriams rinkinius, tačiau auditorius iš Skandinavijos yra kita šalis, kurios negali įtakoti bendrovės direktorius ir laiku priversti teikti ataskaitą. Bendrovės direktorius turi du pasirinkimus, jis gali pateikti laiku, bet be auditoriaus ataskaitos, ir vis tiek bus pažeistas įstatymas. Kita, direktorius gali pateikti su auditoriaus parašu, ne laiku ir pažeidžiant įstatymą, todėl įžvelgti A. B. kaltę, kad jis kažko nepadarė, nėra pagrindo. Ši įmonė teikia konsoliduotą ataskaitą, nes turi sulaukti visų įmonių ataskaitų, tada padaryti vieną, ir pateikti Registrų centrui, todėl atstovas mano, kad čia ne A. B. kaltė. Jis po to ėmėsi veiksmų, kad šie formalūs pažeidimai nepasikartotų, buvo pasirinktas kitas auditorius. Bet vėl gi, jeigu auditorius nepateiks tos ataskaitos laiku, tai vėl A.B. bus kviečiamas į teismą, todėl atstovas prašo šią nutraukti bylą, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, 37 straipsnio 12 dalies 7 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad A. B. būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. A. B. neneigė, kad įvykdė nusižengimą, tačiau paaiškino, kad šis nusižengimas priklausė ne tik nuo jo veiksmų. Be to A. B. kaltę įrodo jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), Valstybinės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b. l. 3-14), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštas (b. l. 15-16), jo paties rašytinis paaiškinimas (b. l. 21-21), kita bylos rašytinė medžiaga.

Akcentuotina, kas A. B. neneigia, kad padarė jam inkriminuotą pažeidimą, tačiau nurodo, kad reikiamų ataskaitų Registrų centrui laiku nepateikė dėl to, kad įmonė UAB (duomenys neskelbtini) yra holdinginė įmonė, susidedanti iš daugelio įmonių ir tame tarpe iš įmonių esančių Estijoje, Latvijoje ir buvo tuo metu daromi auditai tose šalyse ir nebuvo padaryta laiku. Auditui buvo atidavę visą savo medžiagą balandžio mėnesį, bet iš auditorių nesugebėdavo gauti parašų iki tam tikrų datų. Kaip tik gaudavo iš auditorių parašus, iš karto kitą dieną pateikdavo Registrų centrui, nes neaudituotų ataskaitų pateikti negalėjo. Kažkodėl Latvijoje, Estijoje nėra jokio termino, o Lietuvoje yra. Tačiau teismas pažymi, kad būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl nors pažeidimas iš tiesų formalus, bet jis egzistuoja.

Taigi Bendrovės 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d., 2017 m. iki 2018 m. birželio 1 d. Vadovaujantis LR CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Vadovaujantis LR CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ANK 223 straipsnio 2 dalį, nes jis, būdamas bendrovės vadovu, įstatymo nustatytu laiku nepateikė bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui, todėl jis baustinas.

Dėl nuobaudos skyrimo.

LR ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 200 eurų iki 3000 eurų.

A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kadangi tai išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi būti išsamiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Skiriant nuobaudą A. B. atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kad padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į tai, kad įvykdytas formalus pažeidimas. Atsižvelgtina ir į trauktino atsakomybėn asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių nebuvimą. Be to, jis tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, be to pažeidimas yra nepriklausantis nuo jo paties, kadangi įmonė yra holdinginė ir pateikdavo dokumentus kitoms šalims laiku, bet negaudavo laiku su parašais. Neaudituotų ataskaitų taip pat negalėdavo pateikti, kadangi vėlgi būtų pažeidimas. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais atsižvelgiant į pačio pažeidimo esmę, manytina, kad net minimali įstatyme numatyta bauda šiuo atveju būtų pernelyg griežta, neteisinga ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Teismas vertina, kad šiuo atveju būtent įspėjimas yra adekvati ir proporcinga nuobauda padaryto nusižengimo pavojingumui bei A. B. asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti LR ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

A. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 223 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jam administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.