Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-09-13 · Civilinė byla Nr. 2A-589/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-13
Bylos Nr.
2A-589/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
Ieškovas
G. J.
Atsakovas
Viešajai įstaigai Kauno „Žalgirio“
Advokatai
Gintaras Černiauskas, Sigitas Židonis
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,dalyvaujant apelianto (atsakovo) atstovui advokatui Gintarui Černiauskui,ieškovo atstovui advokatui Sigitui Židoniui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Viešosios įstaigos Kauno „Žalgirio“ rėmėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. (G. J. ) ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai Kauno „Žalgirio“ rėmėjui dėl negauto atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. J. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjo 215 696 Lt dydžio neišmokėtą atlyginimą, 69 056 Lt dydžio premijas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 8 d. šalys sudarė sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovas, kaip profesionalus krepšininkas, įsipareigojo atstovauti Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandai 2007-2008 metų sezonu, o atsakovas – mokėti atlyginimą bei premijas, priklausančias nuo komandos rezultatų. Sutartimi atsakovas taip pat užtikrino, kad sutartas atlyginimas ieškovui bus išmokėtas nepriklausomai nuo jokių kitų priežasčių. Nepaisant to, atsakovas delsdavo laiku išmokėti atlyginimą, o nuo 2008 m. gegužės 14 d. visai nustojo atsiskaitinėti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.

Atsiliepimas

Atsakovas VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus (buvo profesionalus krepšininkas, buvo geros fizinės būklės, atrodė tvarkingai viešose vietose, laikėsi moralės, sąžiningo žaidimo ir sportinio meistriškumo normų ir kt.), todėl neturi teisės reikalauti prašomų priteisti sumų. Pažymėjo, kad ieškovo profesionalumas, fizinė būklė bei fizinis pasirengimas neatitiko atsakovo lūkesčių. Ieškovo statistiniai rodikliai (per vienerias varžybas pelnomi taškai), atstovaujant atsakovo krepšinio komandą, buvo ženkliai prastesni nei ankstesnio sezono žaidžiant kitoje komandoje, todėl atsakovas didžiąja dalimi negavo to, kad pagal sutartį pagrįstai tikėjosi gauti. Prasti statistiniai rodikliai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nebuvo pakankamai profesionalus krepšininkas bei geras specialistas, nebuvo pakankamai geros kvalifikacijos, nebuvo geros fizinės būklės, todėl laikytina, kad jis pažeidė Sutartį (1 punktas, 7 punkto (a) ir (b) dalys). Ieškovui pažeidus Sutartį, jis neturi teisės į joje numatyta atlyginimą (2 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad atsakovo motyvai, jog ieškovo profesionalumas, fizinė būklė bei fizinis pasirengimas neatitiko atsakovo lūkesčių, laikytini nepagrįstais. Sutarties 6 punkte buvo aptartos premijos už konkrečius krepšinio klubo pasiekimus, papildomai mokamos prie žaidėjui visiškai užtikrinto atlyginimo. Ieškovas pateikė įrodymus, jog 2007-2008 metų krepšinio sezono metu atsakovo komanda laimėjo Lietuvos krepšinio lygos turnyrą (LKL), Baltijos krepšinio lygos turnyrą (BBL) bei pateko į Eurolygos antrą turą (TOP 16), todėl ieškovui priklauso Sutartyje numatyta 20 000 EUR dydžio premija (69 056 litų). Taigi atsakovas nepagrįstai nurodo ieškovo pelnytų taškų per varžybas skaičių, kaip lemiantį premijų išmokėjimą. Teismas pažymėjo, kad krepšinis yra komandinis žaidimas, todėl Sutarties 6 punkte sutarta dėl premijų už klubo, o ne atskiro žaidėjo pasiekimus. Kadangi ieškovas atliko darbą, už kurį atsakovas su juo neatsiskaitė, todėl iš atsakovo ieškovui pagrįstai preliminariu sprendimu priteista skola (CK 6.1, 6.38, 6.200 straipsniai) ir procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo išvada, kad ieškovas tiesiog atliko darbą, už kurį atsakovas su juo neatsiskaitė, yra nepagrįsta. Visiškai nebuvo įvertinti atsakovo motyvai, susiję su ieškovo pareiga Sutartimi prisiimtas prievoles vykdyti tinkamai, taip pat neįvertintas atsakovo teisėtų lūkesčių principas. Be to, nors žaidėjo pelnytų taškų per varžybas skaičius tiesiogiai nelemia atlyginimo jam išmokėjimo, tačiau žaidėjo statistiniuose rodikliuose atsispindi jo profesionalumas, kvalifikacija, fizinė būklė ir pan., ir būtent šie kriterijai turėtų būti vertinamai išmokant atlyginimą.

2. Teismas negalėjo išnagrinėti bylos iš esmės dėl teisėjai pareikšto ir neišspręsto nušalinimo. Prieš teismo posėdį, kuriame byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės, buvo pateiktas atsakovo prašymas atidėti posėdį ir jo priedas – pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo, kuris turėjo būti sprendžiamas, jei nebūtų buvęs patenkintas prašymas atidėti teismo posėdį. Aptariamo teismo posėdžio metu atsakovo prašymas dėl posėdžio atidėjimo buvo atmestas, todėl teisėja privalėjo nedelsiant perduoti spręsti klausimą dėl jos nušalinimo. Iš posėdžio protokolo matyti, kad tai padaryta nebuvo, o teisėja bylą išnagrinėjo iš esmės ir nutarė atidėti procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą savaitei, tokiu būdu pažeidžiant CPK 68 straipsnio 3 dalies nuostatą. Nors teisėjos nušalinimo klausimas buvo išspręstas tą pačią dieną, kurią vyko ir aptariamas teismo posėdis, nušalinimo klausimo perdavimas spręsti neužfiksuotas posėdžio protokole (CPK 169 straipsnis), ir tai leidžia daryti išvadą, kad nutartis nenušalinti teisėjos buvo priimta pasibaigus teismo posėdžiui. Bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

3. Teismas buvo šališkas, ką patvirtina visiškai nepagrįsti ir nesuprantami teisėjos procesiniai veiksmai. Pirma, atsakovas, negalėdamas šioje byloje reikšti priešieškinio (CPK 430 straipsnio 4 dalis), pradėjo kita bylą dėl ginčo Sutarties pakeitimo – atlyginimo sumažinimo. Sprendimas dėl Sutarties pakeitimo neabejotinai turi teisinę reikšmę šiai bylai, todėl tai yra pagrindas sustabdyti ginčo dėl atlyginimo priteisimo nagrinėjimą (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Atsakovo ieškinio priėmimo klausimas ne dėl atsakovo kaltės užsitęsė beveik pusmetį. Visos šios aplinkybės teismui buvo žinomos, kartą buvo atidėtas bylos nagrinėjimas iki išsispręs klausimas dėl atsakovo ieškinio priėmimo, tačiau, tebesitęsiant ginčams dėl ieškinio priėmimo, vėliau teisėja bylos nagrinėjimo nesustabdė ir teismo posėdžių šiuo klausimu nebeatidėjo, nors tai kaskart buvo prašoma daryti. Tai rodo teisėjos nenuoseklumą, o taip pat nusistatymą prieš atsakovą, užkertant kelią atsakovui tinkamai ginti savo teises bei teisėtus interesus. Tai, kad nebuvo pareikštas nušalinimas teisėjai priėmus 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta atidėti bylos nagrinėjimą aptariamu pagrindu, nereiškia, kad jos nešališkumu nebuvo abejojama. Antra, teisėja apribojo atsakovo teisę nagrinėjant bylą būti atstovaujamam advokato, o taip pat nesudarė galimybės atsakovo direktoriui pačiam dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės. Teismui pripažįstant atsakovo atstovo priežastis dėl neatvykimo nesvarbiomis ir atmetant prašymą atidėti 2009 m. gruodžio 16 d. teismo posėdį, taip pat skiriant posėdžio laiką, toks sprendimas nebuvo motyvuotas, neatsižvelgta, kad posėdžio data atsakovo atstovui dėl užimtumo kitose bylose nebuvo tinkama, apie ką ne kartą buvo informuota. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nesutinka su sprendimais nenušalinti teisėjos. Nurodytos aplinkybės yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

4. Teismas bylą išnagrinėjo atsakovui netinkamai pranešęs apie nagrinėjimo laiką. Atsakovo atstovui teismo šaukimas įteiktas likus penkioms darbo dienoms iki posėdžio, todėl atsakovui nebuvo suteikta pakankamai laiko pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis) – atsakovas, net iš anksto žinodamas, kad nebus tenkintas jo prašymas pakeisti teismo posėdžio datą, dėl iš anksto suplanuotos atsakovo direktoriaus kelionės į užsienį nebūtų spėjęs susirasti kito advokato. Kita vertus, atsakovo atstovo teismui pateiktas prašymas dėl posėdžio datos pakeitimo nebuvo sprendžiamas operatyviai (jis apskritai nebuvo išspręstas), kas suklaidino atsakovą ir pastarasis net neturėjo pagrindo bandyti ieškoti kito advokato. Nurodytos aplinkybės yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

5. Nagrinėjama byla turi būti sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Minėta, atsakovas yra pareiškęs ieškinį dėl ginčo Sutarties pakeitimo, kurį patenkinus nebebūtų galima tenkinti šioje byloje pareikšto ieškinio. Atsakovo pradėtoje byloje nustatinėjamų aplinkybių negalima nustatyti šioje byloje, todėl pastaroji turi būti sustabdyta iki bus išspręsta byla dėl Sutarties pakeitimo.

Ieškovas G. J. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat atmesti atsakovo prašymą sustabdyti civilinę bylą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiga pateikti įrodymus, kad ieškovas netinkamai vykdė Sutartį, yra atsakovo, o ne ieškovo pareiga. Ieškovas, atstovaudamas atsakovo komandą, neturėjo jokių drausminių nuobaudų dėl savo elgesio, išvaizdos, fizinės būklės ar kt. Atsakovo argumentai dėl ieškovo statistinių rodiklių yra nelogiški, nes Sutartyje nebuvo numatyti jokie reikalavimai dėl ieškovo pelnytų taškų ar atkovotų kamuolių skaičiaus. Be to, krepšininko statistiniai rodikliai didžiąja dalimi priklauso nuo komandos trenerio jam skiriamo vaidmens aikštelėje, nuo skiriamo žaidimo laiko, nuo trenerio nurodyto žaidybinio plano, nuo kitų komandos žaidėjų atliekamų perdavimų skaičiaus ir kt. Pažymėtina, kad atsakovas yra profesionalas krepšinio srityje, iki pasirašant Sutartį su ieškovu buvo puikiai išstudijavęs jo savybes ir sugebėjimas. Jei atsakovo netenkino ieškovo statistiniai rodikliai, atsakovas turėjo teisę parduoti ar išnuomoti žaidėją kitam klubui, tačiau to nepadarė.

2. Teisėjai pareikšti nušalinimai buvo atmesti, todėl nėra pagrindo teigti, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtai. Atsakovo teiginiai dėl šališkumo pagrįsti tik prielaidomis, pamąstymais ir spėlionėmis. Bylos nagrinėjimas buvo nuolat atidedamas dėl atsakovo ar jo atstovo prašymų dėl esą ypatingai didelio atsakovo atstovo užimtumo, kas sudarė prielaidas manyti, kad atsakovas sąmoningai vilkina bylos nagrinėjimą, todėl teisėja turėjo pagrindo atmesti eilinį atsakovo prašymą atidėti teismo posėdį.

3. Atsakovo direktoriaus neatvykimo į 2009 m. gruodžio 16 d. posėdį priežastys nelaikytinomis svarbiomis. Šis asmuo nurodo, kad su komanda turėjo vykti į varžybas užsienyje, tačiau krepšinio taisyklės nenumato privalomo atsakovo vadovo vykimo su komanda.

4. Prašymas stabdyti bylą yra nepagrįstas bei ilgam ir beprasmiškai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Naujai iškeltoje byloje ginčijama Sutartis, kurios galiojimas jau seniai yra pasibaigęs, o Sutartis iš ieškovo pusės visiškai įvykdyta. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas su nurodytu ieškiniu kreipėsi į teismą po to, kai buvo priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, kas parodo atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei siekį vilkinti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl atlyginimo ir premijų priteisimo

Šalių sudaryta Sutartimi ieškovas įsipareigojo atstovauti atsakovo krepšinio komandą 2007-2008 metų sezonu – ieškovo darbas apėmė jo dalyvavimą krepšinio varžybose (1 punktas). Savo ruožtu atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui atlyginimą bei premijas, priklausančias nuo komandos pasiekimų (2, 6 punktai). Greta pagrindinio ieškovo įsipareigojimo – dalyvavimo varžybose – Sutartyje buvo numatyti ir kiti jo įsipareigojimai: atvykti į klubo nurodytą vietą ir nurodytu laiku geros fizinės būklės, visą sezoną būti geros fizinės būklės, atrodyti tvarkingai viešose vietose, laikytis moralės, sąžiningo žaidimo ir sportinio meistriškumo normų tiek aikštelėje, tiek ir už jos ribų ir pan. (7 punktas). Atsakovas neneigė nesumokėjęs ieškovui jo reikalaujamos atlyginimo dalies ir premijų ir savo įsipareigojimų nevykdymą grindė prastesniais ieškovo statistiniais rodikliais lyginant su ankstesniu sezonu. Atsakovo nuomone, tokie statistiniai rodikliai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nebuvo pakankamai profesionalus krepšininkas bei geras specialistas, nebuvo pakankamai geros kvalifikacijos, nebuvo geros fizinės būklės, tai yra pažeidė Sutartį. Be to, atsakovo teigimu, būtent ieškovas turėjo įrodyti tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus. Su šiais atsakovo argumentais, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sutikti negalima.

Visų pirma pažymėtina, kad, priešingai nei teigia atsakovas, pareiga įrodyti, jog ieškovas netinkamai vykdė Sutartį tenka ne ieškovui, o būtent pačiam atsakovui (CPK 178 straipsnis). Ieškovas įrodė, kad su juo nebuvo atsiskaityta, todėl atsakovas turėjo įrodyti aplinkybes, juridiškai pateisinančias pareigos atsiskaityti nevykdymą.

Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdymą siejo su nepakankamu ieškovo profesionalumu bei fizine būkle, kuriuos, atsakovo nuomone, patvirtina suprastėję ieškovo statistiniai rodikliai. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant šį atsakovo argumentą, būtina atkreipti dėmesį į prievolių skirstymą pagal jų vykdymo pobūdį: į prievoles pasiekti tam tikrą rezultatą, prievoles užtikrinti tam tikrą atidumo, rūpestingumo laipsnį bei prievoles garantuoti. Minėta, ieškovo, kaip profesionalaus krepšininko, darbas apėmė dalyvavimą varžybose. Natūralu, kad atsakovas, kaip komandos savininkas, yra suinteresuotas ne tik ir ne tiek pačiu ieškovo dalyvavimu varžybose, kiek geru ir naudingu komandai ieškovo pasirodymu juose. Kita vertus, žaidėjo naudingumas ir pasirodymas varžybose priklauso ne tik nuo subjektyvių žaidėjo savybių, tokių kaip profesionalumas, fizinė būklė, patirtis, bet ir nuo labai daug kitokių faktorių, pavyzdžiui, žaidėjui skiriamo vaidmens, aikštelėje praleidžiamo laiko, komandos draugų perdavimų, pačios komandos ir jos varžovų žaidimo ir pan. Dėl šios priežasties yra neįmanoma reikalauti iš žaidėjo, kad jis pasiektų tam tikrus statistinius rodiklius ar jo komanda laimėtų tam tikrą skaičių varžybų. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie įsipareigojimai nenumatyti ir Sutartyje. Šiuo atveju profesionalaus krepšininko prievolė yra dėti maksimalias pastangas, kad jo žaidimas būtų kuo naudingesnis komandai. Atitinkamai šios prievolės pažeidimu galima laikyti ne tam tikro lygio statistinius rodiklius, o žaidėjo nesistengimą ar nepakankamas pastangas ruošiantis ir dalyvaujant varžybose, pavyzdžiui, nepakankamas fizinės būklės palaikymas, atmestinas ir nerūpestingas požiūris į treniruotes, varžybas ir pan. (6.200 straipsnio 4 dalis). Atsakovas, remdamasis statistiniais rodikliais, teigia kad ieškovas nebuvo pakankamai profesionalus krepšininkas, jo fizinė būklė nebuvo gera, tačiau atsakovas visiškai neįrodinėja, kad ieškovo statistiniai rodikliai priklausė nuo netinkamai vykdomos prievolės dėti maksimalias pastangas jo žaidimo naudingumui. Taigi atsakovas neįrodė, kad ieškovas būtų pažeidęs savo sutartinius įsipareigojimus (CPK 178 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sutartyje nustatytas atlyginimas, premijos ir kiti mokėjimai yra visiškai užtikrinti (angl. fully guaranteed) (2, 5, 6 punktai). Sutarties kontekste tai reiškia, kad žaidėjo atlyginimas priklauso tik nuo to, ar žaidėjas po sveikatos patikrinimo pripažįstamas sveiku ir ar iš esmės jis nepažeidžia Sutarties. Net jei žaidėjas yra pašalinamas ar paleidžiamas iš komandos, arba atsakovas Sutartį nutraukia ar sustabdo dėl žaidėjo nepakankamo profesionalių sugebėjimų demonstravimo, žaidėjo mirties, ligos, traumos arba kitos psichinės ar fizinės negalios, arba dėl bet kokios kitos priežasties, be ne dėl žaidėjo padaryto Sutarties tiesioginio ir esminio pažeidimo, atsakovas vis tiek turi mokėti žaidėjui sutartas sumas (2 punktas). Esminio sutarties pažeidimo atsakovas neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas prašė priteisti ne tik atlyginimą, bet ir premijas. Pažymėtina, kad Sutartis premijas sieja su komandos, o ne žaidėjo pasiekimais (6 punktas), todėl atsakovo argumentai dėl ieškovo profesionalumo ir fizinės būklės šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, o prašomų priteisti premijų dydžio atsakovas neginčijo.

Atsakovo argumentai dėl teisėtų lūkesčių principo taip pat negali pateisinti jo pareigos atsiskaityti su ieškovu nevykdymo. Atsakovas yra profesionalas krepšinio rinkoje, o jam priklausančios komandos formavimas yra viena iš pagrindinių veiklų. Šiuo atveju rizika, kad nusamdytas žaidėjas nepateisins lūkesčių, iš esmės egzistuoja visuomet ir tenka atsakovui, kuris pats turi imtis veiksmų šiai rizikai sumažinti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Atsakovas taip pat teigia, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, teisėja buvo šališka, o apie teismo posėdį atsakovas ir jo atstovas nebuvo tinkamai informuoti.

Atsakovas teiginį, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, grindžia tuo, jog 2009 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokole nėra nuorodos apie pareikšto nušalinimo išsprendimą, todėl darytina išvada, kad šis klausimas buvo išspręstas tik po posėdžio. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad teisėjai raštu pareikšto nušalinimo klausimas buvo išspręstas dar prieš aptariamo posėdžio pradžią (T. 2, b. l. 19-20), todėl ši aplinkybė posėdžio protokole neturėjo būti fiksuojama (CPK 69 straipsnio 1-2 dalys, 169 straipsnis). Taigi atsakovo argumentas dėl neteisėtos sudėties teismo yra nepagrįstas.

Nepagrįstais laikytini ir atsakovo argumentai dėl teisėjos šališkumo. Pažymėtina, kad atsakovas du kartus pirmosios instancijos teisme prašė nušalinti teisėją, tačiau abu prašymai buvo atmesti (T. 1, b. l. 180-181; T. 2, b. l. 19-20). Apeliaciniame skunde iš dalies pateikiami tie patys argumentai dėl šališkumo kaip ir pirmosios instancijos teisme išspręstuose prašymuose, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teisėjo šališkumu atsakovas įvardina ir tai, kad ji apribojo atsakovo teisę nagrinėjant bylą būti atstovaujamam advokato, o taip pat nesudarė galimybės atsakovo direktoriui pačiam dalyvauti teismo posėdyje. Su šiuo argumentu sutikti negalima. Ieškinys šioje byloje buvo priimtas 2008 m. gruodžio 17 d., preliminarus sprendimas – 2008 m. gruodžio 22 d., o galutinis teismo sprendimas – tik 2009 m. gruodžio 23 d. Nagrinėjant bylą atsakovas ar jo atstovas nuolat pateikdavo prašymus atidėti teismo posėdžius (T. 1, b. l. 115, 126, 136, 149, 152, 162, 178, 182-183; T. 2, b. l. 4-5) ir teismas dauguma jų tenkindavo (T. 1, 116, 126, 136, 156, 162). Dažniausia atsakovo atstovo prašymai buvo grindžiami jo užimtumu kitose bylose, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų susirasti kitą atstovą, nors įstatymas ir jį įpareigoja rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Atsakovo prašymas atidėti 2009 m. gruodžio 16 d. posėdį buvo grindžiamas tuo, kad jo direktorius su krepšinio komanda turi išvykdyti į užsienyje vyksiančias varžybas, tačiau nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog šio asmens vykimas su komanda buvo būtinas. Toks asmens elgesys laikytinas nesuderinamu su proceso koncentracijos principu. Kita vertus, atsakovą atstovauti teisme galėjo ne tik jo direktorius, bet ir kitas įgaliotas darbuotojas (CPK 55 straipsnio 2 dalis), tuo labiau, kad byloje jau buvo pateikti atsakovo prieštaravimai, o pati byla nei savo apimtimi, nei keliamais teisiniais klausimais nėra sudėtinga. Dėl bylos nesudėtingumo taip pat atmestinas argumentas, kad atsakovas negalėjo spėti susirasti naujo atstovo. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos trukmę, pareikštų reikalavimų pobūdį, ankstesnį atsakovo ir atstovo elgesį bei jų prašymų argumentus, turėjo teisę bylą nagrinėti nedalyvaujant šalims ir priimti sprendimą (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Taip pat nėra pagrindo tokius teismo veiksmus laikyti šališkumu.

Atsakovas taip pat teigia, kad apie 2009 m. gruodžio 16 d. posėdį buvo informuotas tik 2009 m. gruodžio 19 d., todėl neturėjo pakankamai laiko pasirengti bylai. Tačiau, minėta, byla nėra sudėtinga, šalys savo pozicijas ir argumentus buvo išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pateikusios įrodymus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad nurodytas terminas nebuvo pakankamas pasirengti bylos nagrinėjimui (CPK 133 straipsnio 2 dalis). Atsakovas visiškai nenurodė, kaip jis būtų pakeitęs ar papildęs savo atsikirtimus, jei apie posėdį būtų informuota anksčiau. Priešingai, iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovo argumentai dėl ieškovo reikalavimų išliko analogiški pateiktiems pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos sustabdymo

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma stabdyti bylą iki bus išnagrinėta atsakovo pradėta kita civilinė byla dėl Sutarties pakeitimo (CPK 163 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju bylos stabdymas užvilkintų ir taip jau ilgą laiką (daugiau kaip 2,5 metų) nagrinėjamo ginčo išsprendimą ir, atsižvelgiant į ieškovo reikalavimų pobūdį – priteisti atlygį už darbinę veiklą, būtų nesuderinamas tiek su bylos stabdymo instituto paskirtimi, tiek su bendraisiais teisės principais. Pažymėtina, kad atsakovo ieškinys dėl Sutarties pakeitimo buvo pateiktas tik ieškovui kreipusis į teismą dėl atlyginimo dalies ir premijų sumokėjimo, be to, pirmosios instancijos teismo yra atmestas (T. 2, b. l. 52-55), o apeliacinis skundas paskirtas nagrinėti tik 2010 m. lapkričio 15 d. Teisėjų kolegijos manymu, palankaus sprendimo kitoje byloje atveju atsakovas galėtų apginti savo teises pasinaudodamas proceso atnaujinimo galimybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 1,35 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai). Ieškovas įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė (CPK 98 straipsnis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjo valstybės naudai 1,35 Lt (vieną litą ir 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjai Danutė Gasiūnienė Gintaras Pečiulis Vigintas Višinskis