Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Nevardauskienei, išnagrinėjo R. J. skundą dėl Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-06-30 nutarties, kuria atmestas R. J. skundas dėl prokuroro nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-06-30 nutartimi atmestas R. J. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro G.Kazlausko 2009-04-02 nutarimo, kuriuo prokuroras atmetė R. J. prašymą ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnyje, 182 straipsnyje, 183 straipsnyje, 228 straipsnyje, 229 straipsnyje.

Skunde nurodoma, jog teismo pateikti motyvai nėra susiję skunde nurodytais argumentais, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir Panevėžio miesto apylinkės prokurorai netinkamai atliko pareiškime nurodytų faktų tyrimą. Jiems buvo pateikti duomenys, kurie siejami su valstybės tarnautojų ir pareigūnų aplaidžiu veikimu bei žemės naudotojų siekiu pažeidžiant įstatymus privatizuoti be aukciono valstybės žemę, užkertant kelią valstybei vykdyti prievolę - atkurti nuosavybės teisę natūra. Teismas neįsigilino į pateiktos medžiagos turinį, iškreipė pateiktą informaciją apie nusikalstamas veikas: turto užvaldymą vykdo žemės naudotojai, o savivaldybės ir apskrities tarnautojai ir pareigūnai su jais bendrininkauja, nevykdydami pareigų, jas aplaidžiai vykdydami ir galimai turėdami iš to neteisėtos naudos.

Esminis aspektas (duomenys neskelbtini) sklypo neteisėto užvaldymo veikose yra susijęs su pareiga atlikti teritorijos detalųjį planą, dėl ko yra pasisakę ir teismai. Pagal žemės nuomos sutartis (8p.) statybą žemės naudotojai (statinių savininkai) gali vykdyti tik parengę detaliuosius planus. Teismai taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo prievolės vykdymui būtinas teritorijos detalusis planas. Pareiškimuose aiškiai išdėstyta 1996 m. rugsėjo 9d. valdybos potvarkio neteisėta esmė, nes tuo metu jau galiojo teritorijų planavimo įstatymas, ir žemės sklypas turėjo būti formuojamas rengiant detalųjį planą. Savivaldybės pateiktuose dokumentuose pateikiamas biurokratinis atsirašinėjimas, kad detaliojo plano negali parengti dėl lėšų trūkumo. Ir savivaldybė ir apskrities administracija atsirašinėja, kad neturi teisinių galimybių parengti detalųjį planą ar įpareigoti jį rengti valstybinės žemės naudotojus. Šis atsirašinėjimas ir juose pateikiami motyvai neatitinka tikrovės - savivaldybė gali priversti rengti detalųjį planą, neišduodama planavimo sąlygų sąvado, o apskritis - keldama klausimą dėl nuomos sutarčių nutraukimo dėl jų 8 p. (susijusio su statybomis) pažeidimu.

Teritorijų planavimo įstatymas nesuteikia teisės pretenduojantiems susigrąžinti žemę natūra asmenims organizuoti detaliųjų planų rengimą. Tos teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, kurios nustato planavimo subjektus ir jų pareigas yra valstybės prievolės ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymas, jos vengimas ar trukdymas ją vykdyti yra nusikalstama veikla.

Žemės naudotojai, savivaldybė ir apskrities viršininko administracija yra tie teisiniai subjektai, nurodyti įstatyme, kurie taip pat sudaro ir subjektinę teisės statyti įgyvendinimo grandinę - bendrininkavimas ir tarnybinis aplaidumas šioje grandinėje konkrečiu atveju sudaro didelę žalą valstybei - teritorija neteisėtai užstatoma, valstybė negauna pajamų iš žemės pardavimo ar nuomos aukcionų. Taip pat ši nusikalstama veika užkerta kelią vykdyti kitą valstybės prievolę, kuri siejasi su nuosavybės teisių atkūrimu - neteisėtai užstatyta teritorija, kai ją patvirtina visi trys bendrininkaujantys subjektai (žemės nuomotojas, savivaldybė ir apskrities administracija) pagal įstatymą tampa užstatyta žeme ir jos statusas užkerta kelią atkurti nuosavybės teises natūra. Nuosavybės teisių atkūrimą detalizuojančios teisės normos ir teismų aiškinimai akivaizdžiai nurodo priežastis, dėl kurių ne visa žemė gali būti atkurta natūra ir išperkama ne pagal rinkos vertę - kadangi okupacijos laikotarpiu nusavinta žemė buvo panaudota ir užstatyta, taip pat -žemė buvo panaudota visuomenės reikmėms pagal anksčiau veikiančius įstatymus po Nepriklausomybės atkūrimo. Procedūra, nustatanti žemės priskyrimą visuomenės poreikiams - detalusis planavimas. Taigi, po Nepriklausomybės atkūrimo nacionalizuota savininkų žemė galėjo būti priskirta visuomenės reikmės ir tuo pagrindu valstybės išperkama tik pagal detaliuosius planus. Visi kiti priskyrimo būdai yra neteisėti.

Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą tam, kad žemės priskyrimas tariamiems visuomenės poreikiams (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas neteisėtu. Pareiga parengti detalųjį planą šioje teritorijoje yra nuo 1996-01-01, kai įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymas, ir tebėra tiek pagal galiojančią teisę, tiek pagal teismų išaiškinimus. Veikos, kuriomis pažeidžiami šie teisinio reguliavimo principai - yra tęstinės, vykdomos kasdien nuo 1996-01-01. Kartu su kitomis nusikalstamomis veikomis (statybos leidimų išdavimo tvarkos pažeidimai, žemės nuomos sutarčių pažeidimai ir jų aplaidus toleravimas) ši tęstinė veika sudaro nuosavybės teisių atkūrimo natūra prievolės pažeidimus, kas sukelia didelius materialinius nuostolius pareiškėjui. Tai paneigia ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarimuose ir sprendimuose pateiktus motyvus dėl tariamai įsigaliojusių senaties terminų ir tariamos galimybės pareiškėjui santykius sureguliuoti civilinio proceso tvarka kreipiantis į teismą.

Skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui aiškiai nurodyti baudžiamųjų veikų epizodai ir aplinkybės, dėl kurių nei ikiteisminio tyrimo institucija, nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo teisėja neatliko jokio tyrimo pagal veikų turinį pagrindžiančias aplinkybes ir nepateikė jokių motyvų, todėl skundžiama teismo nutartis nėra pagrįsta ir naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

2009-01-19 R. J. prašyme Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai, pagal kurį buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo nurodytos aplinkybės, jog 1993m. gruodžio mėn. parengtame "Ateities" banko sklypo genplane apibrėžtas sklypo (duomenys neskelbtini) plotas prieštarauja 1993-02-13 Panevėžio m. valdybos (duomenys neskelbtini) nustatytoms ir 1993 m. detalųjį planą atitinkančioms sklypo riboms. Nėra jokio įgaliotos institucijos sprendimo, kuriuo būtų 1993m. pabaigoje ar 1994 m. pradžioje panaikintas 1993-02-13 Panevėžio m. valdybos potvarkis (duomenys neskelbtini) ar jo dalis. Šis potvarkis panaikintas tik 1996-09-04 (duomenys neskelbtini). T.y., 1993m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) parengtame (duomenys neskelbtini) banko sklypo genplane apibrėžtos sklypo ribos prieštaravo tiek 1993 m. detaliajam planui, tiek 1993-02-13 Panevėžio m. valdybos potvarkiui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypo (privataus komercinio (duomenys neskelbtini) banko suteikimas naudotis yra neteisėtas. Tyčiniais ir neteisėtais veiksmais buvo pasiekta, kad naujai statybai pagal 1992 m. detalųjį planą numatytas perspektyvinio pastato Nr.8 sklypas būtų prijungtas kaip naudojama valstybinė žemė ne aukciono tvarka prie banko (duomenys neskelbtini) sklype statomos vaistinės sklypo dalies. Tuo valstybei buvo padaryta didelė žala (Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr(duomenys neskelbtini) medžiagos 3-4 l.).

2009-02-09 Panevėžio VPK tyrėjo nutarimu dėl šio pareiškimo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuojant, kad atsakomybei dėl nurodytų pareiškime nurodytų aplinkybių suėjusi baudžiamosios atsakomybės senatis, tačiau rezoliucinėje nutarimo dalyje nurodyta, jog atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant Panevėžio m. savivaldybės atsakingų darbuotojų veiksmuose nusikaltimo požymių.

Šį nutarimą R. J. apskundė Panevėžio m. apylinkės prokuratūrai. Išnagrinėjęs R. J. skundą dėl Panevėžio VPK tyrėjo minėto 2009-02-09 nutarimo, Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras 2009-04-02 nutarimu R. J. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą nutarė atmesti, tyrėjo 2009-02-09 nutarimo nepanaikinti ir nepradėti ikiteisminio tyrimo.

Nesutikdamas su šiuo prokuroro nutarimu, R. J. jį apskundė Panevėžio m. apylinkės teismui. Teismas skundžiama nutartimi R. J. skundą atmetė.

Pirminiame 2009-01-19 prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip konkrečius nusikalstamus veiksmus R. J. įvardijo 1993 m. parengtu (duomenys neskelbtini) banko sklypo genplanu sklypo (duomenys neskelbtini) neteisėtą suformavimą.

Nors prokuroras atmesdamas R. J. skundą dėl 2009-02-09 Panevėžio VPK tyrėjo nutarimo motyvavo baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimu, teigdamas, kad pareiškėjo nurodyti įvykiai įvyko 1993 m., nors Lietuvos Respublikos BK 95 str. numato senaties termino taikymą ne įvykiui, bet konkrečiam asmeniui ( padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jei praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas, aštuoneri metai, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas ir dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas), o Panevėžio apylinkės teismo teisėjas sutiko su šiais prokuroro motyvais, tačiau nepaisant to, pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. J. 2009-01-19 prašymą nėra jokio pagrindo, nes jame nėra jokių duomenų apie nusikalstamos veikos padarymą. Formuojant minėtą sklypą 1993 m., pareiškėjo interesai niekaip negalėjo būti pažeisti, kadangi pagal tuo metu galiojusius įstatymus pretenduoti atkurti nuosavybės teises į šį sklypą jis neturėjo teisės, sklypas bylos duomenimis kitų asmenų nuosavybėn neteisėtai neperleistas, yra valstybės nuosavybė, nėra duomenų apie padarytą kitokio pobūdžio didelę žalą asmenims ar valstybei, suformuojant minėtą sklypą. Todėl skundas netenkintinas. Kadangi pareiškėjas 2009-01-19 prašyme faktiškai ginčijo sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo teisėtumą 1993 m. genplane, tokie klausimai, priklausomai nuo aplinkybių visumos, spręstini administracine ar civilinio proceso tvarka. Esamais duomenimis dėl minėto sklypo nuomos sutarčių panaikinimo ir kitų reikalavimų, susijusių su sklypu (duomenys neskelbtini), vyksta procesai civilinėse bylose, jose dalyvauja ir pareiškėjas.

Tačiau skunduose Panevėžio m. apylinkės ir Panevėžio apygardos teismams R. J. nurodo naujus duomenis, nei pirminiame prašyme, išdėstytos aplinkybės apie galimą atsakingų institucijų darbuotojų tarnybinį aplaidumą ar piktnaudžiavimą, nesuformuojant minėto sklypo detaliojo plano bei neteisėtai leidžiant vykdyti statybas. Nurodo, jog esminis dalykas, jog pagal žemės nuomos sutartis (8p.) žemės naudotojai statybą gali vykdyti tik parengę detaliuosius planus. Nuosavybės teisių atkūrimui būtinas teritorijos detalusis planas. Teritorijų planavimo įstatymas nesuteikia teisės pretenduojantiems susigrąžinti žemę natūra asmenims organizuoti detaliųjų planų rengimą, o atsakingos institucijos to nedaro. Neteisėtai vykdant statybas, užstatoma sklypo teritorija ir taip daroma žala pareiškėjui, nes atimama galimybė atkurti nuosavybės teises į šį sklypą, be to pažeidžiamas viešasis interesas - teritorija neteisėtai užstatoma, valstybė negauna pajamų iš žemės pardavimo ar nuomos aukcionų.

Prokuratūros įstatymo 2 str. prokuratūrą įpareigoja vykdyti su baudžiamuoju persekiojimu susijusias funkcijas, o taip pat ir ginti viešąjį interesą, nagrinėti asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus. Šio įstatymo 19 str. numato, jog prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Todėl pareiškėjo skunde apylinkės teismui nurodytos aplinkybės pagal kompetenciją perduotinos ištirti Panevėžio m. apylinkės prokuratūrai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti skundą ir palikti galioti Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-06-30 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Bylos medžiagą persiųsti Panevėžio apylinkės prokuratūrai.