Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) 2022 m. balandžio 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-1451-2022 (toliau – ir Nutarimas) nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Nutarimu pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, kadangi jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Nutarime buvo konstatuota, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 27 d. apie 16 val. 30 min. Alytaus rajono savivaldybėje, kelio Valkininkų geležinkelio stotis–Daugai–Alytus 43 kilometre, vairavo lengvąjį automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 0,51 promilės girtumas). 2022 m. balandžio 12 d. Nutarimo pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, su administraciniu pažeidimu iš karto sutiko įvykio vietoje, skiriant administracinę nuobaudą savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl paties padarytų teisei priešingų veiksmų. Skiriant administracinę nuobaudą institucijoje nebuvo nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o paskirta administracinė nuobauda – bauda nedelsiant sumokėta.

Su atsakovo įsakymu iš dalies nesutinka, nes jis priimtas visapusiškai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, taip pat netiksliai vadovaujantis ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, iš dalies neatsižvelgiant ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nagrinėjant ginčus dėl statutinių valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų, savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą.

Mano, kad yra visos sąlygos atleidimą iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą pakeisti į tarnybinę nuobaudą, numatytą VTS 39 straipsnio 2 dalies 4 punkte (perkėlimas į žemesnes pareigas).

Administracinio nusižengimo byloje už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio jam buvo paskirta 800 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemonę 6 mėnesiams (be įrengto antialkoholinio variklio užrakto – 12 mėnesių). Šis įvykis, administracinės nuobaudos paskyrimas ir su įvykio tyrimu darbovietėje atliktos tarnybinio patikrinimo procedūros, taip pat konstatavimas, jog jis pažemino pareigūno vardą, buvo pakankamos prevencinės priemonės, visiškai garantuojančios, kad tokie įvykiai ateityje nepasikartotų. Mano, kad nurodytomis priemonėmis jau buvo pasiekta teisinga ir pakankama poveikio priemonė už jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir pareigūno vardo pažeminimą, o atsakovo priimtas sprendimas atleisti jį iš vidaus tarnybos pareigų pažeminus pareigūno vardą po beveik 20 metų nepriekaištingos tarnybos Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje yra aiškiai perteklinė ir neproporcinga priemonė vertinant visas reikšmingas tiek administracinio nusižengimo, tiek ir tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Kelių eismo taisyklių pažeidimas užfiksuotas ne tarnybos metu, pareiškėjui nedėvint uniformos, įvykis ir su juo susijusi informacija nesukėlė visuomenėje neigiamo rezonanso, neigiamų pasekmių nei atsakovas, nei kitos vidaus tarnybos institucijos nepatyrė. Dėl padaryto administracinio nusižengimo tretiesiems asmenims ir turtui žala nebuvo padaryta, visus Kelių policijos pareigūnų reikalavimus vykdė tinkamai ir laiku, kaltės neneigė, nuoširdžiai gailėjosi ir tai buvo įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Pareiškėjas visada stengėsi saugoti įstaigos ir savo nepriekaištingą reputaciją, niekada neturėjo tarnybinių nuobaudų, buvo skatintas 4 kartus, Alytaus rajono meras taip pat pareiškė padėką už gerą tarnybą. Tarnybos metu kėlė kvalifikaciją Kalėjimų departamento Mokymo centre, visuomet buvo pareigingas, atsakingas ir kvalifikuotas vidaus tarnybos pareigūnas.

Pažymėjo, jog nei tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija savo Išvadoje, nei pats atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, net nebandė pagrįsti, kodėl kitokios, švelnesnės, tarnybinės atsakomybės priemonės būtų nepakankamos pareiškėjui, atsižvelgiant į konkrečias pareiškėjo situacijai reikšmingas aplinkybes. Nei TPI, nei ginčijamame įsakyme visiškai nebuvo įvertintos aplinkybės, tarp jų ir apie staigų sutuoktinės sveikatos pablogėjimą, išdėstytos jo 2022 m. balandžio 11 d. pasiaiškinime, taip pat nebuvo įvertinti prie paminėto pasiaiškinimo pridėti dokumentai apie sutuoktinės sunkią sveikatos būklę ir kitą dieną paskirtą operaciją. Atleidimas iš vidaus tarnybos taip pat turės neproporcingai didelę neigiamą įtaką ir šeimos turtinei padėčiai. 2022 m. kovo 29 d. pareiškėjo sutuoktinei buvo atlikta pakankamai sudėtinga operacija, o po to jai buvo skiriama ligos išmoka, kuri yra mažesnė negu jos gaunamas darbo užmokestis. Kartu su pareiškėju gyvena jo tėvai, kurie gauna nedideles senatvės pensijas ir jiems būtina materialinė pagalba. Be to, jis su savo sutuoktine J. T. turi finansinių įsipareigojimų bankui „Swedbank“ (vartojimo kredito sutartis ir būsto kredito sutartis). Kreditų grąžinimo terminas nesibaigė, todėl reikia mokėti periodines įmokas. Vienam iš šeimos narių netekus darbo, o kitam gaunant nedarbingumo išmoką tai padaryti gana sunku.

Komisija atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 27 d. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę (Alytaus AVPK Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-1451-2022), padarė išvadą, kad minimas pareigūnas suvokdamas galimas pasekmes, vis tiek būdamas neblaivus sėdo prie vairo ir tokiais savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjas, būdamas statutinis valstybės tarnautojas, kuriam Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, jo teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, padarė teisei priešingą veiką ir jo pasirinktas elgesio modelis buvo akivaizdžiai nesuderinamas su bausmių vykdymo sistemos pareigūnų veiklos principais.

Pareiškėjo elgesys neabejotinai žemina bausmių vykdymo sistemos autoritetą visuomenės akyse ir griauna pasitikėjimą jos pareigūnais, taigi esama pakankamai faktinių duomenų atleisti pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą. Komisija pažymėjo, kad aplinkybės, jog 2022 m. kovo 27 d. neblaivus vairavo transporto priemonę ne tarnybos metu ir gailisi labai nuoširdžiai, neturi lemiamos reikšmės, kadangi pagal susiformavusią teismų praktiką tokiam vertinimui nėra reikšminga. Pareiškėjo pažeidimo faktas nustatytas 2022 m. kovo 27 d., pažeidimo esmė – neblaivus vairavo transporto priemonę, nustatytas 0,51 promilės girtumas – atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (Alytaus AVPK Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-1451-2022).

Pareiškėjui, kaip pareigūnui, nepaisant to, kad ne tarnybos metu jis neblaivus vairavo transporto priemonę, keliami aukščiausią standartą atitinkantys reikalavimai paisyti teisės, tuo pačiu rodant pagarbą savo profesijai, institucijai, serginčiai teisinę tvarką, o tai suponuoja, kad sąmoningas teisinės tvarkos nepaisymas vertintinas kaip bausmių vykdymo sistemos pareigūno vardą žeminantis poelgis. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė: Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalį: pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio (pareigūno priesaika) 1 dalies 1 punktą: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Tepadeda man Dievas.“; Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 8, 15, 16 punktų reikalavimus: 8. Darbuotojas, laikydamasis Etikos kodekso nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiomis moralinėmis nuostatomis: 8.1. saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nežemintų ir nediskredituotų darbuotojo vardo, bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statuso ir bausmių vykdymo sistemos įstaigos (-ų) autoriteto; 8.2. visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais darbuotojas rodo pavyzdį ir pagal jo elgesį bei formuojamą įvaizdį sprendžiama apie visą bausmių vykdymo sistemą ir jos darbuotojus; 15. Darbuotojas privalo saugoti nepriekaištingą bausmių vykdymo sistemos darbuotojo reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą; 16. Darbuotojas ne tarnybos (ne darbo) metu viešumoje turi laikytis visuotinai pripažintų moralės normų, etiketo reikalavimų ir vengti elgesio, kuris gali būti suprantamas kaip kenkiantis valstybės ar bausmių vykdymo sistemos reputacijai ir mažinantis visuomenės pagarbą bei pasitikėjimą tiek valstybės institucijomis, tiek pačiu darbuotoju.

Visos aplinkybės Komisijos buvo įvertintos ir jos yra lengvinančios, tačiau vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pareigūno vairavimas esant neblaiviam Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto (minėtos nuostatos atitinka ginčui aktualios redakcijos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą) taikymo prasme vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012, 2009 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-352/2009, 2010 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-236/2010, 2010 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-272/2010, 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1110/2010, 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012, 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1250-261/2015, 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4230-575-2019, kt.).

Pareiškėjas prašo pakeisti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. P-124 „Dėl Ž. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 2 punktą ir Ž. T. paskirti tarnybinę nuobaudą pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalies 4 punktą – perkelti jį į žemesnes pareigas.

Bylos duomenimis, 2022 m. kovo 27 d. gautas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2022 m. kovo 27 d. apie 16.30 val. 128 kelyje, 43-iame kilometre, patikrinimui sustabdytas automobilis „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio detektoriumi, kuris parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Atsižvelgiant į bendrą vairuotojo būklę jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu ALCOTEST 7510 ARDJ 0012, patikros Nr. 1541115. 16.35 val. prietaisas užfiksavo 0,62 promilės alkoholio. Vairuotojas su alkoholio matuoklio parodymais sutiko. Jis teigė, kad prieš 30 min. vartojo alkoholį. 16.51 val. vairuotojas dar kartą patikrintas alkoholio matuokliu, prietaisas užfiksavo 0,51 promilės. Vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, atsakomybė už tai nustatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Vairuotojas supažindintas su ANK 577 straipsniu, jam surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Vairuotojas nušalintas nuo automobilio vairavimo. Jam sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-1451-2022 nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 27 d. apie 16 val. 30 min. Alytaus rajono savivaldybėje, kelio Valkininkų geležinkelio stotis–Daugai–Alytus 43 kilometre, vairavo lengvąjį automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 0,51 promilės girtumas). Nutarimu pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, kadangi jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. 2022 m. balandžio 12 d. Nutarimo pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, su administraciniu pažeidimu sutiko, skiriant administracinę nuobaudą savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl paties padarytų teisei priešingų veiksmų. Skiriant administracinę nuobaudą institucijoje nebuvo nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o paskirta administracinė nuobauda – bauda nedelsiant sumokėta.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Manytina, kada Ž. T. skiriant alternatyvią poveikio priemonę pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, nes jis pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytas girtumo laipsnis nedaug viršijo ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą 0,51 promilės ribą, nuo kurios atsiranda atsakomybė.

Įvertinus anksčiau aptartus argumentus Ž. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais jam paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vienerius metus.

Asmuo nagrinėjimo metu pateikė žodinį prašymą paskirti administracinio poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. <...> Nuobauda – bauda 800 Eur.

Administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėn.

Taigi, nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės ir pareiškėjo kaltė visiškai įrodyti išnagrinėtoje Alytaus AVPK administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-1451-2022.

Dėl administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, nes būdamas pataisos pareigūnu (statutiniu valstybės tarnautoju), davęs pareigūno priesaiką, privalėjęs vadovautis Etikos taisyklėmis tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu, neblaivus vairavo transporto priemonę. Tokiu savo poelgiu padarė priešingą teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiką, kuri sukėlė akivaizdžias pasekmes – buvo pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, sukompromituota įstaiga, sugriautas pasitikėjimas bausmių vykdymo sistema. Pareiškėjas, būdamas susipažinęs su bausmių vykdymo sistemos veiklą ir valstybės tarnybą reglamentuojančiais teisės aktais, akivaizdžiai jais nesivadovavo, 2022 m. kovo 27 d. neblaivus vairavo transporto priemonę, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalį, 17 straipsnio (pareigūno priesaika) 1 dalies 1 punktą ir Etikos kodekso 8.1, 8.2, 15, 16 papunkčių nuostatas. Komisija pasiūlė pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą (Statuto 39 str. 10 d.).

Ginčijamu įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, ar jo elgesys kitaip pažeidžia teisės normų reikalavimus, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas), b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė) ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys. Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius: materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio pataisos pareigūno veikos įvertinimas. Kai tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimo išvadoje taip pat išdėstomas ankstesnės patikrinimo išvados ir ją surašiusio asmens ar komisijos veiksmų įvertinimas. Patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pataisos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nusižengimo padarymo diena ar laikotarpis, aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie pataisos pareigūno tarnybą (tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai, paskatinimai ir nuobaudos), ar nėra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo. Siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo nepateikiamas, jei tyrimo išvadoje nurodoma, kad yra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai arba pataisos pareigūnas, įtariamas padaręs pažeidimą, yra miręs.

Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas.

Nagrinėjamu atveju iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalies, 17 straipsnio (pareigūno priesaika) 1 dalies 1 punkto ir Etikos kodekso 8.1, 8.2, 15 ir 16 papunkčių nuostatų pažeidimus. Minėtuose teisės aktuose nustatyta:

– Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalis: pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti;

Pareiškėjui, būnant pareigūnu, nepaisant to, kad ne tarnybos metu jis neblaivus vairavo transporto priemonę, keliami aukščiausią standartą atitinkantys reikalavimai paisyti teisės, tuo pačiu rodant pagarbą savo profesijai, institucijai, serginčiai teisinę tvarką, o tai suponuoja, kad sąmoningas, teisinės tvarkos nepaisymas vertintinas kaip bausmių vykdymo sistemos pareigūno vardą žeminantis poelgis.