Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-01-27 · Administracinė byla Nr. I-1517-402/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-27
Bylos Nr.
I-1517-402/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1517-402/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00820-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,dalyvaujant pareiškėjui V. K. ,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 000 Lt neturtinės žalos (b.l. 4, 22).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis, remdamasis Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-123 „Dėl nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo ir leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijų patvirtinimo" (toliau - Įsakymas) 1.5, 1.7 ir 1.8 punktais, kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją, kad jam būtų prailgintas naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laikas. Marijampolės pataisos namų administracija be jokios priežasties atsisako suteikti teisę naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą nors Kauno tardymo izoliatoriaus direktorė be kliūčių jam suteikė papildomas valandas naudotis asmeniniu kompiuteriu. Pataisos namų administracija netenkindama pareiškėjo prašymo dėl prailginto naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laiko, neteisėtais veiksmais jam padarė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 111-113) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, taip pat paaiškino, jog V. K. nėra kreipęsis su rašytiniu prašymu į Marijampolės pataisos namų direktorių suteikti jam teisę užsiimti kūrybine veikla (skunde jis nurodo, kad 2014 m. kovo 24 d. kreipėsi su prašymu užsiimti kūrybine veikia, tačiau tokio nuteistojo prašymo nėra registruota). Be to, pareiškėjas niekada neatlikinėjo laisvės atėmimo bausmės lengvos grupės sąlygomis bei ne kartą bausmę atlikinėjo drausmės grupės sąlygomis. Nurodė, jog pareiškėjas taip pat neatitinka Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-123 „Dėl nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo ir leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijų patvirtinimo" 1.5 punkte išvardintų subjektų požymių. Įsakymo 1.7 punkte numatyta, kad teisės aktuose nustatyta tvarka įsteigtų nuteistųjų visuomeninių organizacijų, nuteistųjų kolektyvo tarybų valdymo organų nariams (pirmininkui, sekretoriui) - iki 6 valandų per parą, tačiau pareiškėjas, kaip jis pats patvirtina, yra tik tokios organizacijos narys. Įsakymo 1.8 punkte numatyta, kad baudžiamojo proceso dalyviams, kuriems bylą tiriantis pareigūnas arba teismas, kurio žinioje yra byla, teisės aktuose nustatyta tvarka perdavė susipažinti baudžiamosios bylos ar su ja susijusios medžiagos elektronines kopijas - iki 8 valandų per parą. Tokios informacijos Marijampolės pataisos namai nėra gavę iš kitų institucijų bei pats pareiškėjas jos nėra pateikęs. V. K. nėra priskirtinas nei vienai kategorijai asmenų, kurie yra išvardinti Įsakymo 1.5, 1.7 ir 1.8 punktuose. Pareiškėjo motyvas, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktorė be jokių kliūčių jam suteikė teisę ilgiau naudotis asmeniniu kompiuteriu nėra pagrindas tai taikyti ir Marijampolės pataisos namuose. Nurodė, kad V. K. 2014 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių su prašymu Nr. 49/07-258 dėl naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laiko pratęsimo ir Pataisos namų direktorius 2014 m. balandžio 11 d. leidimu pratęsė nuteistojo V. K. naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laiką iki 4 val. per parą. Atsakovo nuomone, nuteistojo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė nei vieno patirtos žalos įrodymo, o prašomas atlygintinos žalos dydis neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų. Atsakovo nuomone, Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Prašė skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, neturtinę žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl pareiškėjo veiksmų, kuriais jam neleista naudotis kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. kovo 31 d. prašymu (b.l. 115) kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją prašydamas leisti jam naudotis asmeniniu kompiuteriniu ilgiau nei 3 val. skiriant 8 val., kadangi yra nevyriausybinės organizacijos „Justitia est fundamentum“ narys, o taip pat šiuo metu turi daugiau nei 40 administracinių teismų procesų.

Atsakovas 2014 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 20/07-341 (b.l. 8) pareiškėjui nurodė, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 3 0 d. įsakyme Nr. V-123 „Dėl nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo ir leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijų patvirtinimo" nėra numatyta teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu nuteistajam, kuris yra nevyriausybinės organizacijos narys, tokia teisė numatyta tik organizacijos valdymo organų nariams (pirmininkui ir sekretoriui). Marijampolės pataisos namų turimais duomenimis šios organizacijos pirmininkas yra A. B., o sekretorius L. L. , todėl taikyti anksčiau minėto aprašo 1.7 punkto negali. Taip pat nurodė, jog Marijampolės pataisos namai neturi duomenų apie tai, jog teismas V. K. perdavė susipažinti baudžiamosios bylos ar su ja susijusios medžiagos elektronines kopijas, todėl taikyti anksčiau minėto aprašo 1.8 punkto negali.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Pagal šio Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, bendrosios pareigos - šio Kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų teises ir pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Nagrinėjamo ginčo kontekste yra reikšmingas Bausmių vykdymo kodekso X skyriaus (Laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos) šeštojo skirsnio (Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos) 96 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų teisę naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio nuostatas įgyvendinančių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 173 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais, išvardytais šių Taisyklių 173.1- 173.16 punktuose, tarp jų kompiuteriais (173.7 punktas). Tų pačių Taisyklių 173¹ punkte nustatyta, kad nuteistieji šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais naudojasi tik laisvalaikio metu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius nustato kriterijus, kuriais remiantis pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam leisti naudotis šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Naudojimosi šių Taisyklių 173 punkte nurodytais daiktais vietas nustato pataisos įstaigos direktorius.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkto nuostatas detalizuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintas Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašas, kurio 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji ir suimtieji laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. Naudojimosi kompiuteriais tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos direktorius gali nustatyti skirtingą naudojimosi asmeniniais kompiuteriais laiką paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, neviršydamas maksimalaus trijų valandų laiko.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (173¹ punktas) ir Naudojimosi kompiuteriais tvarkos aprašą bei Kriterijus bendroji taisyklė yra ta, kad paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji ar suimtieji asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą įstaigos direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu. Pareiškėjas neteigia, kad Marijampolės pataisos namų administracija suvaržė jo teisę naudotis asmeniniu kompiuteriu ne ilgiau kaip tris valandas per parą. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, teigdamas, kad Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmai neteisėti tuo aspektu, jog jam neteisėtai nesuteikiama teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą, t.y. pareiškėjas pretenduoja į išimties iš bendrosios taisyklės, kad nuteistasis ar suimtasis laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą, taikymą.

Kriterijų 1 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą, vadovaudamasis kriterijais, išvardytais 1.1-1.8 punktuose, t. y. besimokantiems bendrojo lavinimo mokykloje (konsultaciniame punkte) ir profesinėje mokykloje – iki 4 valandų per parą mokslo metų laikotarpiu, įskaitant ir mokyklines atostogas (1.1 p.); besimokantiems bendrojo lavinimo mokykloje (konsultaciniame punkte) ir profesinėje mokykloje – iki 5 valandų per parą jų laikomų egzaminų sesijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip du mėnesius (1.2 p.); studijuojantiems aukštojoje mokykloje – iki 6 valandų per parą (1.3 p.); dalyvaujantiems socialinės reabilitacijos programose, kurių turinys susijęs su naudojimusi kompiuterine technika, – iki 4 valandų per parą dalyvavimo programoje laikotarpiu (1.4 p.); teisės aktuose nustatyta tvarka užsiimantiems individualia darbine ar kūrybine veikla, taip pat mokslininkams, menininkams bei retų specialybių arba profesijų asmenims, aukštos kvalifikacijos specialistams, kuriems leista užsiimti vietoj darbo pataisos įstaigoje moksline, menine ir kitokia veikla, jei šių veiklų turinys susijęs su naudojimusi kompiuterine technika, – iki 8 valandų per parą (1.5 p.); dirbantiems administracijos pasiūlytą darbą visu etatu – iki 5 valandų per parą jų poilsio dienomis, taip pat atostogų metu (1.6 p.); teisės aktuose nustatyta tvarka įsteigtų nuteistųjų visuomeninių organizacijų, nuteistųjų kolektyvo tarybų valdymo organų nariams (pirmininkui, sekretoriui) – iki 6 valandų per parą (1.7 p.); baudžiamojo proceso dalyviams, kuriems bylą tiriantis pareigūnas arba teismas, kurio žinioje yra byla, teisės aktuose nustatyta tvarka perdavė susipažinti baudžiamosios bylos ar su ja susijusios medžiagos elektronines kopijas – iki 8 valandų per parą (1.8 p.). Kriterijų 2 punkte nurodyta, kad leidimą nuteistajam ar suimtajam naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas suteikia atsižvelgdamas į nuteistojo ar suimtojo prašymą, esant tarnybos, atsakingos už nuteistųjų (suimtųjų) priežiūrą, Socialinės reabilitacijos ir Vidaus tyrimų padalinių sutikimui (atsakingų šių tarnybų pareigūnų vizoms); šis sprendimas įforminamas Leidimu naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą (1 priedas). Pažymėtina ir tai, kad pagal Kriterijais nustatytą teisinį reguliavimą, leidimai naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą, išduodami terminuotai (ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui), pasibaigus šiam laikotarpiui dėl leidimo išdavimo svarstoma iš naujo (Kriterijų 3 p.), be to, nustatyti atvejai, kuriais leidimas gali būti panaikinamas prieš nustatytą terminą (Kriterijų 6 p.).

Kriterijų kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno diskrecija leisti nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą nėra absoliuti, ji yra saistoma Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173¹ straipsnio, Naudojimosi kompiuteriais tvarkos aprašo 1 ir 2 punktų bei Kriterijų 1, 2 punktų nuostatų. Tai reiškia, kad laisvės atėmimo vietos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą tik paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurie atitinka vieną ar kelias Kriterijų 1.1-1.8 punktuose nurodytas sąlygas.

Pareiškėjas 2014 m. kovo 31 d. prašymą motyvavo tuo, kad jis yra nevyriausybinės organizacijos „Justitia est fundamentum“ narys, o taip pat šiuo metu turi daugiau nei 40 administracinių teismų procesų. Skunde teismui pareiškėjo išdėstyti argumentai nėra tapatūs nurodytiems 2014 m. kovo 31 d. prašyme (skunde teismui nurodoma, kad 2014 m. kovo 24 d. prašymu pareiškėjas prašė leisti užsiimti kūrybine veikla, leisti pasiruošti Tarptautiniame teisme vykstantiems procesams). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog V. K. nėra kreipęsis su rašytiniu prašymu į Marijampolės pataisos namų direktorių suteikti jam teisę užsiimti kūrybine veikla (skunde jis nurodo, kad 2014 m. kovo 24 d. kreipėsi su prašymu užsiimti kūrybine veikla, tačiau tokio nuteistojo prašymo nėra registruota Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, skirtų pataisos namų direktoriui registre 2014 m. (b.l. 122-124).

Marijampolės pataisos namų administracija pareiškėjo 2014 m. kovo 31 d. prašymą išnagrinėjo atsižvelgdama į jame išdėstytus argumentus. Nustatant, ar atsakovo veiksmai neduodant pareiškėjui leidimo naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 valandas per parą buvo teisėti, turi būti vertinami atsakovo veiksmai tik tų pareiškėjo argumentų kontekste, kurie buvo išdėstyti 2014 m. kovo 31 d. prašyme.

Kadangi pareiškėjas 2014 m. kovo 31 d. prašyme Marijampolės pataisos namams prašė leisti jam naudotis asmeniniu kompiuteriu maksimalų Kriterijuose nurodytą laiką – 8 valandas per parą, jis turėjo atitikti Kriterijų 1.5 arba 1.8 punktuose nustatytas sąlygas.

Dėl Kriterijų 1.5 punkto taikymo pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, o taip pat byloje nėra duomenų, jog pataisos namų administracijos būtų prašęs leisti užsiimti kūrybine veikla. Pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, kad jis iki 2014 m. kovo 31 d. (prašymo pateikimo leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu 8 valandas per parą) kreipėsi raštu į Marijampolės pataisos namų administraciją leidimo užsiimti kokia nors kūrybine veikla ir kad buvo priimtas įsakymas, leidžiantis užsiimti tokia veikla. Taigi pareiškėjas neatitinka Kriterijų 1.5 punkto, kuriuo atitinkantiems nuteistiesiems gali būti leista naudotis asmeniniu kompiuteriu maksimalų laiką - iki 8 valandų per parą.

Dėl Kriterijų 1.7 punkto taikymo nurodė, jog jis yra nevyriausybinės organizacijos „Justitia est fundamentum“ narys. Kriterijaus 1.7 punkte numatyta, kad teisės aktuose nustatyta tvarka įsteigtų nuteistųjų visuomeninių organizacijų, nuteistųjų kolektyvo tarybų valdymo organų nariams (pirmininkui, sekretoriui) gali būti leista naudotis asmeniniu kompiuteriu maksimalų laiką iki 6 valandų per parą. Pareiškėjas 2014 m. kovo 31 d. prašyme (b.l. 115) nurodė, jog jis yra nevyriausybinės organizacijos „Justitia est fundamentum“ narys, taigi pareiškėjas neatitinka Kriterijų 1.7 punkto.

Dėl Kriterijų 1.8 punkto taikymo sąlygų pareiškėjas nurodė, jog šiuo metu turi daugiau nei 40 administracinių teismų procesų. Kriterijų 1.8 punkte numatyta, kad baudžiamojo proceso dalyviams, kuriems bylą tiriantis pareigūnas arba teismas, kurio žinioje yra byla, teisės aktuose nustatyta tvarka perdavė susipažinti baudžiamosios bylos ar su ja susijusios medžiagos elektronines kopijas gali būti leista naudotis asmeniniu kompiuteriu maksimalų laiką iki 8 valandų per parą. Iš byloje esančios medžiagos ir atsakovas atsiliepime nurodė, jog tokios informacijos Marijampolės pataisos namai nėra gavę iš kitų institucijų bei pats pareiškėjas jos nėra pateikęs, taigi pareiškėjas neatitinka Kriterijų 1.8 punkto.

Poreikių, nepatenkančių į šiuos Kriterijus, tenkinimui pareiškėjas turi teisę naudotis asmeniniu kompiuteriu 3 valandas per parą.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Kauno tardymo izoliatoriaus direktorė be jokių kliūčių jam suteikė teisę ilgiau naudotis asmeniniu kompiuteriu.

Kriterijų 2 punkte nustatyta, kad leidimą nuteistajam ar suimtajam naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas suteikia atsižvelgdamas į nuteistojo ar suimtojo prašymą, esant tarnybos, atsakingos už nuteistųjų (suimtųjų) priežiūrą, Socialinės reabilitacijos ir Vidaus tyrimų padalinių sutikimui (atsakingų šių tarnybų pareigūnų vizoms); šis sprendimas įforminamas Leidimu naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą (1 priedas). Taigi leidimo naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 val. per parą yra kiekvienos įkalinimo įstaigos direktoriaus teisė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad V. K. 2014 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių su prašymu (b.l. 120) dėl naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laiko pratęsimo. Pataisos namų direktorius 2014 m. balandžio 11 d. leidimu pratęsė nuteistojo V. K. naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laiką iki 4 val. per parą (b.l. 121).

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 1000 000 000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė