Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-04-09 · Civilinė byla Nr. e2S-528-524/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-09
Bylos Nr.
e2S-528-524/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00740-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-528-524/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00740-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atsisakymo išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išduoti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštą „Dėl sutikimo perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę“, 2020 m. sausio 6 d., Nr. 13ST-8-(14.13.5 E.), nepagrįstu ir neteisėtu, įpareigoti atsakovę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių duoti sutikimą ieškovei UAB „Mūsų laikas“ perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuris reikalingas perleidžiamam statiniui - sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudoti ir eksploatuoti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atsisakymo išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išduoti.

3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog susipažinus su pirmuoju ieškinio reikalavimu bei įvertinus ieškovės pateikto ieškinio turinį, matyti, kad ieškovė iš esmės nesutinka su atsakovės 2020 m. sausio 6 d. raštu, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą išduoti sutikimą, kad būtų perleista valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri reikalinga pastatui - sandėliui eksploatuoti, nuomos teisė. Pažymėtina, kad ginčijamas atsakovės 2020 m. sausio 6 d. raštas yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas. Teismo vertinimu ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovės raštą pripažinti neteisėtu, siekia inicijuoti teisminį ginčą dėl atsakovės (valstybinio administravimo subjekto teritorinio padalinio), kaip viešojo administravimo subjekto, veiklos, t. y. teisės aktuose įtvirtintų viešojo administravimo subjekto funkcijų netinkamo atlikimo. Ginčo teisiniuose santykiuose atsakovė veikia kaip viešojo administravimo subjektas, o ieškovės reikalavimas yra susijęs su viešojo administravimo procedūrų vykdymu ir nors iš dalies susijęs ir su civilinio teisinio pobūdžio valstybinės žemės nuomos klausimu, tačiau iš esmės siejamas su atsakovės kaip viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto teisėtumu, todėl yra administracinio teisinio pobūdžio. Bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus sprendžia administraciniai teismai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi ieškovės keliamas ginčas savo esme patenka į ABTĮ 17 straipsnyje apibrėžiamą sritį ir nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Ieškovei nesutinkant su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2020 m. sausio 6 d. raštu, ji turi teisę teikti skundą šiame rašte nurodyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad reikalavimas pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2020 m. sausio 6 d. raštą Nr. 13ST-8-(14.13.5 E.) „Dėl sutikimo perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę“ yra administracinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Tuo tarpu antrasis ieškovės ieškinio reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo ir glaudžiai su juo susijęs, t. y. ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę duoti sutikimą ieškovei perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuris reikalingas perleidžiamam statiniui - sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudoti ir eksploatuoti, galėtų būti tenkinamas tik patenkinus reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. sausio 6 d. raštą Nr. 13ST-8-(14.13.5 E.) „Dėl sutikimo perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, todėl ieškinį atsisakytina priimti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimą perduoti pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių santykius, o netinkamas šių santykių įvertinimas nulėmė neteisingą išvadą, kad ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Nutartis priimta nesivadovaujant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis bei nesivadovaujant Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti formuojama praktika.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštą „Dėl sutikimo perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę“, 2020 m. sausio 6 d., Nr. 13ST-8-(14.13.5 E.), nepagrįstu ir neteisėtu, įpareigoti atsakovę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių duoti sutikimą ieškovei UAB „Mūsų laikas“ perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuris reikalingas perleidžiamam statiniui - sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudoti ir eksploatuoti.

8. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompentencijos teismams.

9. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių santykius, o netinkamas šių santykių įvertinimas nulėmė neteisingą išvadą, kad ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Nutartis priimta nesivadovaujant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis bei nesivadovaujant Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti formuojama praktika. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais.

10. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (pirmiausia) yra įgyvendinama, suinteresuotam asmeniui pateikiant procesinį dokumentą – pareiškimą (ieškinį, prašymą; CPK 5 straipsnio 3 dalis). Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), be kitų atvejų, egzistuoja, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

11. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

12. Sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą esminę reikšmę turi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, kuris, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas), nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. Ieškovė pareiškė tokius reikalvimus - pripažinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštą „Dėl sutikimo perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę“, 2020 m. sausio 6 d., Nr. 13ST-8-(14.13.5 E.), nepagrįstu ir neteisėtu, įpareigoti atsakovę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių duoti sutikimą ieškovei UAB „Mūsų laikas“ perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuris reikalingas perleidžiamam statiniui - sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudoti ir eksploatuoti.

14. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė nuosavybės teise valdo statinį – sandėlį, esantį valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė statinį nuosavybės teise įgijo 2008 m. gegužės 10 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. MV7-7844. Nuosavybės teise įgijusi statinį, ieškovė kartu perėmė ir nuomos teisę į minėtą žemės sklypą pagal 2008 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2008-0031. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), reikalingą perleidžiamam pastatui – sandėliui ekspoatuoti. Taigi, ginčas iš esmės kyla dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus nesutikimo perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teises.

15. Kaip nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2018, 2018 m. sausio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-9/2018, 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2016, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-156/2018 ir kt.).

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei formuojamai teismų praktikai, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų, ieškovės reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, todėl ieškinys teismingas pirmosios instancijos teismui.

17. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymo priimti ieškinį pagrindus (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ ieškinio atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atsisakymo išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išduoti priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Erika Misiūnienė