Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-01-07 · Byla Nr. N1-46-272/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-01-07
Bylos Nr.
N1-46-272/2011
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00411-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Nukentėjusysis
G. A.
Kaltinamasis
D. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-46-272/2011 m.Proceso Nr. 1-87-1-00411-2009-4.Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.1.; 1.1.4.2.; 1.2.7.1.2.2.; 2.3.6. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 7 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant G. S.,dalyvaujant prokurorei Ž. K.,gynėjui adv. Kęstučiui A. M.,nukentėjusiajai G. A.,

nepilnametės nukentėjusiosios G. A. atstovei pagal įstatymą Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniajai specialistei L. D.,

nukentėjusiajam G. A.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1991-12-31, Trakų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, iki suėmimo mokėsi Onuškio vidurinėje mokykloje, 9 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta – tuo pačiu adresu, teistas:

2006-11-27 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu be teismo leidimo nekeisti gyvenamosios ir mokslo vietos, t.y. gyventi ir mokytis Čiobiškio specialiuose auklėjimo ir globos namuose; dalyje dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., ir vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., byla nutraukta, kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius, vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas;2007-06-15 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėn.; vadovaujantis BK 63 str. 9 d. bausmė subendrinta su 2006-11-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 10 mėnesių; vadovaujantis BK 92, 87 str. str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti;2008-06-19 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn.; vadovaujantis BK 63 str. 9 d. bausmė subendrinta su 2007-06-15 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 3 metams; 2009-01-19 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 1 m. 9 mėn. 18 d. laisvės atėmimo bausmės; 2009-04-24 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir pasiųstas atlikti likusią 1 m. 9 mėn. 18 d. laisvės atėmimo bausmės dalį, teistumas neišnykęs, - kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d., 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasikėsino išžaginti nepilnametę, o būtent: 2009 m. liepos 18 d., apie 16 val. D. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pro neužrakintas duris įsibrovė į M. A. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarį, kur priėjo prie lovoje gulėjusios G. A., gim. 1993-07-06, ją užgulė ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą – ją pasmaugti, taip pat grasindamas ją užmušti ir taip atimdamas galimybę priešintis viena ranka laikydamas nukentėjusiosios ranką, o kita ranka - savo lytinį organą pasikėsino išžaginti nepilnametę G. A., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užkluptas nukentėjusiosios tėvo G. A..

Taip pat D. P. sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2009 m. liepos 18 d., apie 16.20 val. D. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, M. A. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje priėjo prie G. A., užėjusio į minėtą kambarį savo dukros G. A. šaukiamas, ir tyčia spyrė jam kojos keliu į veidą, prakirsdamas G. A. kairįjį antakį ir tuo sukeldamas G. A. fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. P. dėl jam inkriminuojamo pasikėsinimo išžaginti nepilnametę G. A. iš esmės kaltas neprisipažino, dėl fizinio skausmo sukėlimo G. A. kaltas prisipažino ir parodė, kad nukentėjusiuosius G. A. ir G. A. pažįsta nuo vaikystės, kadangi jie gyvena netoli kaltinamojo, iki įvykio santykiai su jais buvo normalūs, pažįsta ir nukentėjusiosios motiną M. A., ji draugavo su kaltinamojo tėvu, jie buvo pora, kai kaltinamasis grįžo iš nepilnamečių kolonijos, jo tėvas gyveno su nukentėjusiosios motina M. A. jų, t.y. kaltinamojo, namuose, kaltinamojo santykiai su M. A. taip pat normalūs, M. A. gyveno tai su kaltinamojo tėvu jo namuose, tai vėl grįždavo atgal pas G. A.. Kaltinamasis parodė, kad jis gyvena apie 500 metrų nuo nukentėjusiųjų namų, jų namus skiria 4 namai. Jis dažnai matydavo G., ji ateidavo pas savo draugę, kuri gyvena šalia jo, bet asmeniškai su Gintare nebendraudavo, tik pasisveikindavo susitikę. Parodė, kad 2009-07-18 jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tuo metu jis slapstėsi nuo policijos pareigūnų, kadangi jam buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir jis turėjo būti pasiųstas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės, žinojo, kad jo ieško policijos pareigūnai, todėl ir slapstėsi. Tą dieną, t.y. 2009-07-18, apie 16.00 val. D. P. nuėjo pas G. A., kadangi norėjo jo paprašyti, kad šis nupirktų jam alkoholio, anksčiau jis jau ne kartą buvo nupirkęs kaltinamajam alkoholio. Pats D. P. bijojo, kad einant pirkti alkoholio pareigūnai jo nesulaikytų, todėl ir ėjo prašyti G. A., kad šis nueitų. Anksčiau kaltinamajam teko būti G. A. namuose, kadangi jis bendravo su G. A. broliu V. A., todėl ir eidavo pas juos į namus, kambarių išsidėstymą jų name žinojo. Atėjęs pas G. A. į namus kaltinamasis užėjo į virtuvę, bet ten nieko nebuvo, tada jis išgirdo, kad kambaryje kažkas krebžda, nuėjęs ten pamatė G. A., ji stovėjo kambaryje. D. P. paklausė G., kur yra jos tėvas, ji atsakė, kad šis miega, tada kaltinamasis paklausė, ar ji galėtų jam nupirkti alkoholio, ji atsakė, kad tuoj nueis ir nupirks. Kaltinamasis prisėdo, kelias minutes pasėdėjo, o G. nuėjo pasiimti striukės. Jis priėjęs ją apkabino, pabučiavo ir paklausė, ar ji sutiktų su juo pasimylėti. Su Gintare jie nebuvo pora, tiesiog jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ir paklausė, ar ji nori su juo pasimylėti, ji sutiko. D. P. žinojo, kad G. yra panašiai tiek metų, kiek ir jam. Tuo metu jis buvo nepilnametis, todėl suvokė ir žinojo, kad ji taip pat yra nepilnametė. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir negalvojo, ką daro. Anksčiau su nukentėjusiąja jis nebuvo turėjęs lytinių santykių. D. P. paguldė ją ant lovos, nusirengė pats, neatsimena, ar nurengė ją, ar ji pati nusirengė, gali būti, kad jis ją nurengė, tada atsigulė ant jos. Jis pabučiavo nukentėjusiąją, gal ir lietė jos kojas, lytinius organus, bet dabar gerai neatsimena, nes praėjo daug laiko. Viso proceso metu G. lyg nekalbėjo. Lytinio akto kaltinamasis net nespėjo pradėti, kadangi į kambarį užėjo G.s tėvas, nukentėjusiajai kaltinamasis negrasino. G. iš karto pradėjo rėkti: „Gelbėk!“. Viskas truko apie 10 minučių nuo jo atėjimo į G.s kambarį ir iki jos tėvo atėjimo. Priėjęs G. A. nestipriai sudavė kaltinamajam per galvą, tada jis pašokęs spyrė G. A. į veidą. G. A. parkrito, užsidengė rankomis veidą, kaltinamasis nematė kraujo, tik atsimena, kad nukentėjusysis prašė daugiau jo nemušti. Tada kaltinamasis apsirengė ir išėjo. Parodė, kad jis visą naktį prieš įvykio dieną vartojo alkoholį, tik kelias valandas buvo miegojęs. Net neprisimena, kaip po įvykio išėjo iš G. A. namo. Eidamas pagrindiniu keliu sutiko draugą, su kuriuo dar išgėrė alaus, paskui jau nieko neatsimena, atsibudo pas močiutę Ramanavos k., t.y. už 4 km nuo jo tėvo namų, kur atvykę policijos pareigūnai jį suėmė. Po įvykio kaltinamasis nebuvo nuėjęs pas G. ir jos tėvą G. aiškintis, kas atsitiko tą dieną. Kaltinamojo nuomone, kažkas primokė G. kreiptis į policiją ir teigti, kad kaltinamasis norėjo ją išprievartauti, taip pat mano, jog ji išsigando savo tėvo, kad šis juos užtiko lovoje, ir dėl to jai nieko kito neliko, kaip tik kreiptis į policiją. Atsiprašo G. A., kad taip atsitiko, kad spyrė, pažada, kad daugiau tai niekada nepasikartos, pasižada daugiau nedaryti jokių nusikaltimų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta tokiais įrodymais.

Nepilnametė nukentėjusioji G. A. parodė, kad ji gyvena su tėvais G. A. ir M. A. bei broliais A. A., V. A., seserimi J. A. Kauno g. 53, Onuškio mstl., Trakų r. sav. Dar turi brolį V. A., kuriam yra 24 metai, jis su savo šeima gyvena Vilniuje. Parodė, kad iki įvykio su kaltinamuoju D. P. jie buvo pažįstami nuo vaikystės, ji su jo broliais ir seserimi žaisdavo gaudynių, slėpynių, su kamuoliu, su Deimantu taip pat žaisdavo, ji niekada nedraugavo su Deimantu kaip pora, su jo broliais taip pat nedraugavo. Įvykio dieną, t.y. 2009-07-18, nukentėjusioji buvo pavargusi, ji dabar neprisimena tiksliai, ką darė, gal darže kažką dirbo, buvo karšta, ji atidarė kambario langą ir duris, kad būtų vėsiau, prigulė ir užmigo. Prabudo pajutusi, jog kažkas jai tarp kojų kiša rankas, nesuprato, kas vyksta, pamatė kaltinamąjį, jis jau buvo nusirengęs, nuogas. Kaltinamasis stovėjo šalia jos lovos. Jis nieko nesakęs pradėjo ją nurenginėti, nuėmė kelnes ir kelnaites, o viršutinių rūbų – marškinėlių - nenuiminėjo. Jam taip elgiantis ji pradėjo verkti, prašė, kad paleistų ją, o jis pasakė, kad ją pasmaugs ar užmuš, jei ji nesileis. Nukentėjusiosios tėvas G. A. miegojo kitame kambaryje, nes buvo neblaivus. Daugiau namuose nieko nebuvo. D. neklausinėjo jos, kas yra namuose. Jis grasino jai, kad ji nesipriešintų, po to viena ranka laikė jos ranką, o kita ranka laikė savo lytinį organą. Jis jos nebučiavo ir neglamonėjo. Ji labai verkė, šaukė, kad jis ją paleistų, ir tuo metu, matomai, nuo jos šauksmų prabudo jos tėvas. Jis atėjo į kambarį ir paklausė Deimanto, ką šis daro su jo dukra, dar pavartojo keiksmažodį. T. D. atsikėlė, nes buvo ją užgulęs, ir smogė jos tėvui ranka į veidą, paskui dar spyrė į veidą. Tuo metu ji spėjo paimti apatinius ir išbėgti į lauką, o kai D. P. išėjo, ji grįžo į namus, užsidarė duris ir langą. D. P. mobilaus ryšio telefonas buvo likęs ant palangės, jį pamačiusi, išmetė pro langą ant žemės. Kaip ir kada jis atsirado ant palangės, G. A. nepastebėjo. Po šio įvykio ji parašė žinutę savo seseriai Justinai, kuri tuo metu buvo pas draugę. Parašė, kad ši parašytų broliui Valdemarui, jog ją, G. A., išprievartavo D. P.. Taip elgėsi, kadangi vyresnis brolis Valdemaras visada jiems sakydavo, kad, ištikus nelaimei, jie iš karto jam praneštų. Seseriai Justinai pranešus apie šį įvykį nukentėjusiosios broliui Valdemarui, jis apie tai pranešė policijai. Po įvykio G. A. su drauge nuėjo prie kūdros, maudėsi. Nukentėjusiosios motina apie šį įvykį sužinojo tą pačią dieną. Kaltinamojo brolis Deividas surado kaltinamąjį, atvedė pas nukentėjusiąją į namus ir liepė atsiprašyti. Tuo metu, kai kaltinamasis jos atsiprašinėjo, buvo G. A. motina, kuri buvo neblaivi, ir kaltinamojo tėvas, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, bet ši jam neatleido. Kodėl kaltinamasis neatsimena, kad jos atsiprašė, ji nežino, gal dėl to, kad vartojo labai daug alkoholio. Ji nematė, ar kaltinamasis buvo blaivus, ar neblaivus, kai atėjo pas ją ir bandė išprievartauti. Parodė, kad tarp jos ir kaltinamojo lytinis aktas neįvyko, jis tik ruošėsi pasimylėti su ja, tačiau lytinio akto jis net nespėjo pradėti. Kaltinamasis neklausė jos, ar ji nori su juo pasimylėti. G. A. nežino, kodėl po šio įvykio motina nevažiavo su ja į ligoninę, gal todėl, kad buvo neblaivi, jos tėvai dažnai būna neblaivūs. Parodė, kad iki šio įvykio ji turėjo lytinių santykių. Su D. P. prieš šį įvykį ji neturėjo lytinių santykių. Jai tekdavo būti kaltinamojo namuose, ten nakvoti, nes tėvas kartais juos išvarydavo iš namų. Kai ten nakvodavo, su D. P. nesimylėdavo, jis nesiūlė jai to daryti. Jos motina M. A. apie 3 metus gyveno kaip pora su kaltinamojo tėvu, ji gyveno tai su nukentėjusiosios tėvu, tai su kaltinamojo tėvu. Parodė, kad jei ji būtų savo noru sutikusi mylėtis su D. P., tai po to nebūtų verkusi.

Nukentėjusysis G. A. parodė, kad kaltinamąjį D. P. iki įvykio pažinojo, taip pat pažinojo jo mamą, kuri jau mirusi, pažįsta ir jo tėvą, su kaltinamuoju iki šio įvykio santykiai buvo geri, bet jam alkoholio pirkti jis neidavo, kaltinamasis sako netiesą. Parodė, kad dukra G. gyvena kartu su jų šeima. Parodė, kad alkoholį jis vartoja, kai turi pinigų. Nei jis, nei žmona, nei vaikai niekur nedirba, uždarbiauja dirbdami pas žmones įvairius darbus, taip pat gauna pašalpas. Jo žmona M. A. gyveno tai su juo, G. A., tai su kaltinamojo tėvu. Parodė, kad įvykio dieną jis dirbo pas žmones, jie atsilygindami jį pavaišino alkoholiu. Po to jis grįžo namo, atsigulė ir užmigo. G. A. pabudo nuo dukters G. šauksmo, jis žinojo, kad namuose be jo yra tik G., daugiau nieko nebuvo. I. G. šauksmą jis atbėgo į jos kambarį, paklausė, ko ji šaukia. Tuo metu D. P. stovėjo prie staliuko iki pusės nusirengęs, buvo tik su kelnėmis, o G. gulėjo lovoje. G. A. negali pasakyti, ar G. gulėjo lovoje nuoga, ar apsirengusi, neįsidėmėjo to. G. A. pradėjo rėkti ant kaltinamojo, paklausė, ko jis lenda prie jo dukters. Tuomet pastarasis jam spyrė koja į veidą ir praskėlė kairį antakį. Nuo spyrio nukentėjusysis nukrito ant fotelio, pradėjo bėgti kraujas, tada jis nuėjo į virtuvę nusiprausti, o kaltinamasis išėjo. G. verkė, po to išėjo iš namų. Daugiau su ja apie šį įvykį jis nekalbėjo. Žmona su dukra Gintare tą pačią dieną paskambino policijai dėl šio įvykio, jos parašė pareiškimus policijai dėl mėginimo išprievartauti G.. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą, tuo metu viską gerai prisiminė, o dabar jau ne viską prisimena. Jo nuomone, G. šios istorijos negalėjo sugalvoti, ji nemeluoja. Kaltinamasis neretai ateidavo pas jo sūnų į svečius, jie pasikalbėdavo, su dukra Gintare taip pat kalbėdavosi. Nukentėjusysis atleidžia kaltinamajam už jam, G. A., padarytą sužalojimą, priima jo atsiprašymą.

Liudytoja M. A. parodė, kad nukentėjusioji G. A. yra jos dukra, o nukentėjusysis G. A. - jos vyras, jos santykiai su vyru šiuo metu yra neblogi, o šio įvykio metu jie buvo neoficialiai išsiskyrę, ji gyveno su kaltinamojo tėvu. Kaltinamasis D. P. gyvena netoli jų, santykiai su juo yra geri. Parodė, kad šio įvykio dieną ji neoficialiai dirbo Onuškyje, padėjo žmonėms ruošti šieną. Apie šį įvykį ji sužinojo iš sūnaus V. A., jis apie tai jai pranešė, kai ji buvo parduotuvėje, tai buvo apie 17.00 val., sūnus pasakė, kad D. P. išprievartavo G.. Iš karto ji nepatikėjo, nesitikėjo, kad taip galėjo atsitikti, todėl paklausė sūnaus Valentino, iš kur jis apie tai žino, šis atsakė, kad jam pasakė pati G.. M. A. grįžo namo apie 22.00 val., paklausė G.s, kas atsitiko, ji papasakojo, kad tėvas namuose miegojo, o ji pavargusi prigulė ir taip pat užmigo. Pabudo nuo to, kad D. P. prie jos lindo, ir ji pradėjo šaukti. Jai pradėjus šaukti, į jos kambarį atėjo tėvas, tada D. P. koja ar ranka sudavė tėvui, kuriam liko mėlynė. Kai dukra jai papasakojo šią istoriją, jos kreipėsi į įgaliotinį. Įgaliotinis tuo metu atostogavo, tačiau jis iškvietė Trakų policijos komisariato pareigūnus. Iš karto M. A. pareiškimo nerašė. G. nuvežė patikrinti į ligoninę, ji kartu su dukra į ligoninę nevažiavo, kadangi jai kitą dieną reikėjo į darbą. Grįžusi namo po darbo ji G. namuose nerado, ją Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai buvo 3 dienoms nuvežę į ligoninę. Po šio įvykio M. A. nematė D. P., neteko su juo pasikalbėti, jis nebuvo atėjęs atsiprašyti dukters G.. G. jai pasakojo, kad ji gulėjo lovoje, durys nebuvo uždarytos, D. P. atėjo ir ėmė lįsti prie jos, pasakojo, kad prašė Deimanto, kad jis išeitų ir nelįstų, bet šis neklausė. M. A. sakė dukrai, kad reikėjo bėgti į lauką, bet ši pasakė, kad D. P. jai neleido to padaryti. G. nesakė, kad su Deimantu abipusiu noru norėjo pasimylėti, bet tėvas sutrukdė. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji viską geriau atsiminė, tyrėjui sakė tiesą, dabar nelabai gerai atsimena įvykio aplinkybes. Parodė, kad G. su kaltinamuoju kaip pora niekada nedraugavo. Anksčiau M. A. nepastebėjo, kad G. su Deimantu būtų norėję pasimylėti. G. nakvodavo kaltinamojo tėvo namuose, tačiau ne viena, tik tuomet, jeigu ten nakvodavo ir M. A. su kitais savo vaikais. Parodė, kad G. šiuo metu laukiasi, susirado vaikiną ir pastojo. M. A. nežinojo, kad iki šio įvykio G. jau buvo turėjusi lytinių santykių, ji apie tai papasakojo po šio įvykio, pasakojo, kad būdama pas draugę gimtadienyje su kažkuo mylėjosi, apie savo vaikinus M. A. ji anksčiau nepasakodavo. Parodė, kad G. nėra linkusi fantazuoti.

Nepilnametė liudytoja J. A. parodė, kad nukentėjusioji G. A. yra jos sesuo, nukentėjusysis G. A. – tėvas, kaltinamąjį D. P. jis pažįsta nuo vaikystės, nesipyko su juo, bet ir nežaisdavo kartu. Prisimena, kad jos brolis Valentinas jai pasakė, jog D. P. išprievartavo jos sesę G.. Tai pasakė, kai J. A. buvo pas savo draugę. Brolio neklausė, iš kur jis žino apie tai, sužinojusi grįžo namo ir parašė žinutę broliui Valdemarui. Motinai apie tai, kas įvyko, pranešė brolis Valentinas. G. jai pasakojo, kad ji gulėjo ar miegojo, o tėvas miegojo kitame kambaryje, ji atsibudo, kai pajautė, kad kažkas kiša rankas jai tarp kojų. G. nesakė, kad pati pasikvietė kaltinamąjį. Kiek liudytoja žino, G. ir D. P. nebuvo pora.

Liudytojas V. A. parodė, kad kaltinamasis D. P. yra jo buvęs kaimynas, anksčiau liudytojas gyveno tėvų namuose, o kaltinamasis – netoliese, dabar jau 4 metus V. A. gyvena Vilniuje, turi savo šeimą, dirba, tarp jo ir kaltinamojo jokių santykių nebuvo, nukentėjusioji G. A. yra jo sesuo, o nukentėjusysis G. A. – jo tėvas, santykiai su jais yra geri. Parodė, kad 2009-07-18 jis buvo Jonavoje pas uošvius, vakare jam paskambino sesuo J. ir pasakė, kad D. P. išprievartavo G., tada jis paskambino motinai M. A. ir pasakė, kad eitų su G. rašyti pareiškimą. Tą pačią dieną jis ieškojo D. P., bet nepavyko rasti. G. V. A. pasakojo, kad ji miegojo, o atėjęs D. P. pradėjo lįsti prie jos. Jo žiniomis, G. ir D. P. nebuvo pora, kadangi kaltinamasis buvo neseniai paleistas į laisvę ir neilgai buvo laisvėje. V. A. sakė savo broliams ir sesėms, kad atsitikus nelaimei jie iš karto skambintų jam, taip jiems sakė, kadangi jo abu tėvai yra išgeriantys. Jis nemano, kad G. meluoja, jai nėra tikslo meluoti, jo nuomone, ji nesakytų visiems, kad ją D. išprievartavo, jeigu jie abipusiu noru būtų sutarę pasimylėti. V. A. skambino G., kai sužinojo apie šį įvykį, ji patikino, kad taip tikrai buvo, verkė pasakodama, todėl liudytojas tiki ja.

Nepilnametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė L. D. parodė, kad Gintaro ir M. A. šeima jau seniai yra įrašyta į asocialių šeimų sąrašą, jie girtauja, tinkamai neprižiūri vaikų. G. A. atstovė pažįsta, ne kartą teko būti jos namuose. Prakapų šeima atstovei taip pat yra žinoma, kai mirė kaltinamojo motina, tėvas liko vienas su šešiais vaikais. Ši šeima taip pat yra įrašyta į įskaitą, tačiau dėl įgūdžių stokos, o ne dėl girtavimo ar vaikų nepriežiūros.

Iš 2009-07-19 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad G. A. pateikė savo žalios spalvos (dėmėtas) kelnes ir pilkos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis (b.l. 12).

Iš 2009-07-19 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad D. P. pateikė mėlynos spalvos džinsines kelnes, juodą diržą bei mėlynos spalvos trumpikes (b.l. 13).

Iš 2009-07-19 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad G. A. pateikė žalsvos spalvos antklodę (b.l. 14).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-09-22 specialisto išvados Nr. 11-2093 (09), 11-2568 (09) matyti, kad ant tirti pateiktų D. P. džinsinių kelnių rastas pilkai juodas ir pavieniai rudai žali (dažyti pigmentu) medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi su G. A. kelnių audeklo atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų G. A. drabužių rastas didelis skaičius pašalinių mėlynai juodų viskozės pluoštų, pavienių ir kuokšteliuose mėlynai juodų su violetinės spalvos dažų dalelėmis viskozės pluoštų ir violetinės spalvos dažų dalelių. Šios mikrodalelės yra atitinkamai vienodos su pašaliniais pavieniais mėlynai juodais ir mėlynai juodais su violetinės spalvos dažų dalelėmis viskozės pluoštais ir violetinės spalvos dažų dalele, rastais ant D. P. drabužių. Didelė tikimybė, kad rasti ant G. A. ir D. P. pašaliniai mėlynai juodi, mėlynai juodi su violetinės spalvos dažų dalelėmis viskozės pluoštai, violetinės spalvos dažų dalelės yra iš vieno kilmės šaltinio (b.l. 69-76).

Nors kaltinamasis D. P. dėl jam inkriminuojamo pasikėsinimo išžaginti nepilnametę G. A. iš esmės kaltas neprisipažino, jo kaltė yra visiškai įrodyta jau paminėtais įrodymais ir baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis parodė, kad jis iš tiesų norėjo atlikti lytinį aktą su nukentėjusiąja G. A., tačiau tą norėjo padaryti jos sutikimu, be jokios prievartos. Kaltinamasis parodė, jog jis žinojo, kad G. yra panašiai tiek metų, kiek ir jam. Tuo metu jis buvo nepilnametis, todėl suvokė ir žinojo, kad ji taip pat yra nepilnametė. D. P. parodė, kad tą dieną, t.y. 2009-07-18, apie 16.00 val. jis atėjo pas G. A., norėdamas paprašyti, kad šis nupirktų jam alkoholio, kadangi pats bijojo eiti, nes tuo metu jis slapstėsi nuo policijos pareigūnų, kadangi jam buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir jis turėjo būti pasiųstas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės, žinojo, kad jo ieško policijos pareigūnai. Atėjęs pas G. A. į namus kaltinamasis užėjo į virtuvę, bet ten nieko nebuvo, tada jis išgirdo, kad kambaryje kažkas krebžda, nuėjęs ten pamatė G. A., ji stovėjo kambaryje. D. P. paklausė G., kur yra jos tėvas, ji atsakė, kad šis miega, tada kaltinamasis paklausė, ar ji galėtų jam nupirkti alkoholio, ji atsakė, kad tuoj nueis ir nupirks. Kaltinamasis prisėdo, kelias minutes pasėdėjo, o G. nuėjo pasiimti striukės. Jis priėjęs ją apkabino, pabučiavo ir paklausė, ar ji sutiktų su juo pasimylėti. Parodė, kad su Gintare jie nebuvo pora, tiesiog jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, negalvojo, ką daro, todėl ir paklausė, ar ji nori su juo pasimylėti, ji sutiko. Anksčiau su nukentėjusiąja jis nebuvo turėjęs lytinių santykių. D. P. paguldė ją ant lovos, nusirengė pats, neatsimena, ar nurengė ją, ar ji pati nusirengė, gali būti, kad jis ją nurengė, tada atsigulė ant jos. Jis pabučiavo nukentėjusiąją, gal ir lietė jos kojas, lytinius organus, bet dabar gerai neatsimena, nes praėjo daug laiko. Viso proceso metu G. lyg nekalbėjo. Jis nukentėjusiajai negrasino. Lytinio akto kaltinamasis net nespėjo pradėti, kadangi į kambarį užėjo G. tėvas. G. iš karto pradėjo rėkti: „Gelbėk!“. Priėjęs G. A. nestipriai sudavė kaltinamajam per galvą, tada jis pašokęs spyrė G. A. į veidą. G. A. parkrito, užsidengė rankomis veidą, kaltinamasis nematė kraujo, tik atsimena, kad nukentėjusysis prašė daugiau jo nemušti. Tada kaltinamasis apsirengė ir išėjo. Parodė, kad jis visą naktį prieš įvykio dieną vartojo alkoholį, tik kelias valandas buvo miegojęs. Net neprisimena, kaip po įvykio išėjo iš G. A. namo. Kaltinamojo nuomone, kažkas primokė G. kreiptis į policiją ir teigti, kad kaltinamasis norėjo ją išprievartauti, taip pat mano, jog ji išsigando savo tėvo, kad šis juos užtiko lovoje, ir dėl to jai nieko kito neliko, kaip tik kreiptis į policiją.

Kaltinamojo parodymai, kad jis ketino atlikti lytinį aktą su nukentėjusiąja G. A. jos sutikimu, be jokios prievartos ir grasinimų, visiškai paneigiami nepilnametės nukentėjusiosios G. A. kaip ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip ir teisme duotais parodymais, nukentėjusiojo G. A., liudytojų M. A., J. A., V. A., iš dalies – paties kaltinamojo parodymais, 2009-09-22 specialisto išvada Nr. 11-2093 (09), 11-2568 (09) (b.l. 69-76), todėl teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo parodymus, juos atmeta ir jais nesivadovauja priimant nuosprendį.

Nepilnametė nukentėjusioji G. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną, t.y. 2009-07-18, ji buvo pavargusi nuo darbo darže, todėl prigulusi užmigo. Prabudo pajutusi, jog kažkas jai tarp kojų kiša rankas, nesuprato, kas vyksta, pamatė kaltinamąjį, jis jau buvo nusirengęs, nuogas. Kaltinamasis stovėjo šalia jos lovos. Jis nieko nesakęs pradėjo ją nurenginėti, nuėmė kelnes ir kelnaites, o viršutinių rūbų – marškinėlių - nenuiminėjo. Jam taip elgiantis ji pradėjo verkti, prašė, kad paleistų ją, o jis pasakė, kad ją pasmaugs ar užmuš, jei ji nesileis. Nukentėjusiosios tėvas G. A. miegojo kitame kambaryje, nes buvo neblaivus. Daugiau namuose nieko nebuvo. D. neklausinėjo jos, kas yra namuose. Jis grasino jai, kad ji nesipriešintų, po to viena ranka laikė jos ranką, o kita ranka laikė savo lytinį organą. Jis jos nebučiavo ir neglamonėjo. Ji labai verkė, šaukė, kad jis ją paleistų, ir tuo metu, matomai, nuo jos šauksmų prabudo jos tėvas. Jis atėjo į kambarį ir paklausė Deimanto, ką šis daro su jo dukra, dar pavartojo keiksmažodį. T. D. atsikėlė, nes buvo ją užgulęs, ir smogė jos tėvui ranka į veidą, paskui dar spyrė į veidą. Tuo metu ji spėjo paimti apatinius ir išbėgti į lauką, o kai D. P. išėjo, ji grįžo į namus. Parodė, kad iki šio įvykio ji turėjo lytinių santykių, bet su D. P. prieš šį įvykį ji lytinių santykių neturėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja nukentėjusioji G. A. parodė (b.l. 21-22), kad iki šio įvykio ji su D. P. nebendraudavo, tik, kadangi jis buvo jos kaimynas, su juo sveikindavosi. 2009-07-18 po pietų, apie 16 val., ji su tėčiu buvo namuose. Tėtis girtas miegojo kitame kambaryje. Ji taip pat nusprendė pamiegoti, kadangi kambaryje buvo labai karšta, ji atidarė namo lauko duris ir atsigulė pagulėti. Per miegus ji pajuto, kad kažkas ją pradėjo liesti ir bandė nuimti kelnaites. Ji prasimerkė ir pamatė prieš ją stovintį D. P., kuris buvo visas nuogas ir jis pradėjo ją laikyti už rankų, per riešus. Tada ji pradėjo rėkti, o D. jai pasakė, kad nerėktų, nes jis ją pasmaugs. Tada jis ją išžagino. Po to jis ją paleido, ir ji vėl pradėjo rėkti, ir D. vėl pradėjo ją smaugti ir tada ji suprato, kad D. nori ją dar kartą išžaginti. Tačiau tuo metu į kambarį atėjo jos tėtis ir paklausė Deimanto, ką jis čia daro. Tada D. atsikėlė nuo lovos ir sudavė jos tėčiui vieną kartą su koja per veidą, prie smilkinio ir tris smūgius sudavė jam su ranka į veidą, tada jos tėtis nugriuvo ant grindų, o D. apsirengė drabužius ir išeidamas iš namų pasakė, kad į policiją nesikreipti, nes užmuš.

Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusioji G. A. parodė (b.l. 39-43), kad 2009 m. liepos mėnesį, dienos neprisimena, ji buvo pavargusi, nusprendė pagulėti, atsigulė ir užmigo, namo durys ir langai buvo atidaryti. Atsibudo, nes pajuto ranką. Ji pradėjo šaukti, nes D. P. buvo užlipęs ant jos. Ji gulėjo ant lovos su drabužiais, tuomet D. P. jai gulinčiai pradėjo nuiminėti drabužius. Jis nieko nesakė, o ji šaukė, klausė, ką jis daro, jam priešinosi, o jis vis vien lindo prie jos, naudojo jėgą, laikė rankas, sakė: “Tylėk arba užmušiu”. Atsibudo tėtis, kuris miegojo kitame kambaryje, jis atsibudo nuo jos šauksmo. Kai įėjo tėtis, D. P. buvo ant jos. Tėtis ją gynė, D. P. jam su koja ar ranka sudavė per veidą. Atsakydama į klausimus nukentėjusioji patikslino, kad, kai atsibudusi pamatė D. P., jis nieko nesakęs nuėmė kelnes, paskui apatines kelnaites, viršutinės dalies nenurengė. Ji priešinosi, prašė paleisti, ji nesimušė, nes buvo šoke. D. P. jai grasino, sakė pasmaugs, užmuš. Laikė ją už rankų ir grasino. Iš D. P. veiksmų ji suprato, kad jis nori atlikti lytinį aktą su ja, buvo vienas bandymas. Jis ją norėjo smaugti, buvo susinervinęs ir girtas. Jis jos ranką laikė savo viena ranka, kita ranka laikė savo lytinį organą. Jis bandė įvesti lytinį organą į jos lytinius organus, bandė išskiesti jos kojas savo rankomis, jam tai nepavyko padaryti. Parodė, kad ankščiau ji turėjo lytinių santykių, tačiau su D. P. nėra turėjusi lytinių santykių. Po visko ji parašė žinutę seseriai, pasakė viską ir broliui. Patikslino, kad lytinis aktas su ja nebuvo atliktas. Taip pat patikslino, kad, kai pabudo, D. P. ranka buvo užkišta už kelnių prie jos lytinių organų.

Nukentėjusysis G. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną jis dirbo pas žmones, jie atsilygindami jį pavaišino alkoholiu. Po to jis grįžo namo, atsigulė ir užmigo. G. A. pabudo nuo dukters G.s šauksmo, jis žinojo, kad namuose be jo yra tik G., daugiau nieko nebuvo. I. G. šauksmą jis atbėgo į jos kambarį, paklausė, ko ji šaukia. Tuo metu D. P. stovėjo prie staliuko iki pusės nusirengęs, buvo tik su kelnėmis, o G. gulėjo lovoje. G. A. negali pasakyti, ar G. gulėjo lovoje nuoga, ar apsirengusi, neįsidėmėjo to. G. A. pradėjo rėkti ant kaltinamojo, paklausė, ko jis lenda prie jo dukters. Tuomet pastarasis jam spyrė koja į veidą ir praskėlė kairį antakį. Nuo spyrio nukentėjusysis nukrito ant fotelio, pradėjo bėgti kraujas, tada jis nuėjo į virtuvę nusiprausti, o kaltinamasis išėjo. G. verkė, po to išėjo iš namų. Daugiau su ja apie šį įvykį jis nekalbėjo. Žmona su dukra Gintare tą pačią dieną paskambino policijai dėl šio įvykio, jos parašė pareiškimus policijai dėl mėginimo išprievartauti G.. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą, tuo metu viską gerai prisiminė, o dabar jau ne viską prisimena. Jo nuomone, G. šios istorijos negalėjo sugalvoti, ji nemeluoja. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju G. A. parodė (b.l. 48-49), kad 2009-07-18 dieną jis grįžęs į namus rado savo dukrą G. A. gulinčią kambaryje ant lovos. Kadangi jis buvo išgėręs alkoholio, nuėjo į kitą kambarį ir taip pat atsigulęs į lovą ir užmigo. Atsibudo išgirdęs dukros verksmą. Užėjęs į kambarį, kuriame buvo jo dukra G. A., jis pamatė ją gulinčią lovoje ir šalia jos stovintį nuogą be jokių drabužių D. P.. Jo dukra buvo su drabužiais ir gulėdama lovoje verkė. Kai tai pamatęs jis paklausė, kas vyksta, D. P., kurį jis pažįsta kaip Onuškio miestelio gyventoją, nieko nesakęs, kojos keliu sudavė jam vieną smūgį į galvos kairę pusę ir prakirto antakį. Jis su Deimantu nesimušė, kadangi D. aukštesnis už jį, ir sulaikyti jo išeinančio iš jų namų nebandė. D. P. apsirengė ir išėjo iš jo namų. Šio incidento metu namuose nieko daugiau nebuvo. Kai jis paklausė dukros, kas jai atsitiko, ji jam nieko neatsakė, tik gulėdama lovoje verkė. Vakare, apie 21.40 val. į namus grįžo jo žmona M. A., kuri ir pasakė jam, kad D. išprievartavo G.. Papildomos apklausos metu G. A. davė iš esmės analogiškus parodymus (b.l .51-52), papildydamas juos tuo, kad kai D. jam sudavė kojos keliu į veidą ir prakirto antakį, jam labai skaudėjo prakirstą žaizdą. Į gydymo įstaigą jis nesikreipė, kadangi galvojo, kad ir taip žaizda užgis. Ieškinio dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto nereikš, tačiau prašo nubausti D. P. už jam padarytą sveikatos sutrikdymą ir sukeltą fizinį skausmą.

Liudytoja M. A. teisme parodė, kad tą dieną ji dirbo Onuškyje, padėjo žmonėms ruošti šieną. Apie 17.00 val. parduotuvėje sutikus sūnų V. A., jis jai pasakė, kad D. P. išprievartavo G., paklausius, iš kur jis tai žino, jis atsakė, kad jam pasakė pati G.. M. A. grįžo namo apie 22.00 val., paklausė G., kas atsitiko, ji papasakojo, kad tėvas namuose miegojo, o ji pavargusi prigulė ir taip pat užmigo. Pabudo nuo to, kad D. P. prie jos lindo, ir ji pradėjo šaukti. Jai pradėjus šaukti, į jos kambarį atėjo tėvas, tada D. P. koja ar ranka sudavė tėvui, kuriam liko mėlynė. G. jai pasakojo, kad ji gulėjo lovoje, durys nebuvo uždarytos, D. P. atėjo ir ėmė lįsti prie jos, pasakojo, kad prašė Deimanto, kad jis išeitų ir nelįstų, bet šis neklausė. M. A. sakė dukrai, kad reikėjo bėgti į lauką, bet ši pasakė, kad D. P. jai neleido to padaryti. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji viską geriau atsiminė, tyrėjui sakė tiesą, dabar nelabai gerai atsimena įvykio aplinkybes. Parodė, kad G. nėra linkusi fantazuoti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. A. parodė (b.l. 29-30), kad 2009-07-018 ji visą dieną dirbo pas savo vyro gimines Bičiūnų k., Onuškio sen., padėjo jiems atlikti lauko darbus. Vakare grįžusi į namus, ji iš savo sūnaus sužinojo, kad D. P. išžagino jos nepilnametę dukrą G. A.. Kadangi ji tą dieną buvo išgėrusi daug alkoholinių gėrimų, todėl negali tiksliai pasakyti, ką būtent ji kalbėjo su savo dukra. Ji prisimena tai, kad buvo nuėjusi pas savo dukrą į kambarį ir paklausė jos, ar tikrai D. P. išžagino ją, dukra atsakė, kad taip, kad ją išžagino D. P.. Daugiau ji nieko dukros neklausinėjo.

Nepilnametė liudytoja J. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad brolis Valentinas jai pasakė, jog D. P. išprievartavo jos sesę G.. Tai pasakė, kai J. A. buvo pas savo draugę. Brolio neklausė, iš kur jis žino apie tai, sužinojusi grįžo namo ir parašė žinutę broliui V.. Motinai apie tai, kas įvyko, pranešė brolis V. G. jai pasakojo, kad ji gulėjo ar miegojo, o tėvas miegojo kitame kambaryje, ji atsibudo, kai pajautė, kad kažkas kiša rankas jai tarp kojų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. A. parodė (b.l .55-56), kad vasarą, tikslios datos neprisimena, buvo išžaginta jos sesuo G.. Tą dieną ji nuo ryto buvo išėjusi su savo drauge į mišką grybauti, todėl jos namuose nebuvo. Eidama į namus, ji sutiko prie D. P. namų savo brolį V.. Brolis jai pasakė, kad D. išprievartavo jos seserį G.. Sužinojusi tai, ji iškarto nubėgo pas save į namus. G. sėdėjo savo kambaryje ant fotelio ir verkė. Priėjusi prie sesers, ji paklausė, kas jai atsitiko. G. jai atsakė, kad ją išprievartavo D. P.. Po kurio laiko jai G. pradėjo pasakoti, kaip ją D. išžagino. G. jai papasakojo, kad kai ji gulėjo lovoje ir miegojo, per miegus pajuto kažkieno rankas. Pajutusi kažkieno rankas ant savo kūno, ji prabudo ir pamatė šalia jos stovintį D.. Smulkmenų apie patį išžaginimą sesuo jai nepasakojo.

Liudytojas V. A. teisme parodė, kad 2009-07-18 jis buvo Jonavoje pas uošvius, vakare jam paskambino sesuo Justė ir pasakė, kad D. P. išprievartavo G., tada jis paskambino motinai M. A. ir pasakė, kad eitų su Gintare rašyti pareiškimą. Tą pačią dieną jis ieškojo D. P., bet nepavyko rasti. G. V. A. pasakojo, kad ji miegojo, o atėjęs D. P. pradėjo lįsti prie jos. Jis nemano, kad G. meluoja, jai nėra tikslo meluoti, jo nuomone, ji nesakytų visiems, kad ją D. išprievartavo, jeigu jie abipusiu noru būtų sutarę pasimylėti. V. A. skambino G., kai sužinojo apie šį įvykį, ji patikino, kad taip tikrai buvo, verkė pasakodama, todėl liudytojas tiki ja. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. A. parodė (b.l. 57-58), kad 2009-07-18 dieną, kai buvo išžaginta jo sesuo G., jis buvo Jonavoje, pas savo draugės tėvus. Apie tai, kad D. P. išžagino jo seserį G., jis sužinojo iš kitos savo sesers Justinos, kuri jam į mobilųjį telefoną parašė žinutę. Tada jis apie 16.30 val. paskambino savo seserei Justinai ir paklausė, ar apie išžaginimą žino motina ir ar ji kreipėsi į policiją. Sesuo jam atsakė, kad mamos nėra namuose, tuomet jis liepė savo seserei Justinai kartu su Gintare nueiti pas Onuškyje gyvenantį poliijos pareigūną ir jam viską papasakoti, o kai grįš jų motina į namus, kad ji paskambintų jam. Sekančią dieną po išžaginimo jis buvo atvažiavęs į Onuškio miestelį, nes norėjo pakalbėti su Deimantu, tačiau jo jis nesutiko, todėl grįžo į Vilnių ir daugiau sesers išžaginimu nesidomėjo.

Nepilnametės nukentėjusiosios G. A., nukentėjusiojo G. A., liudytojų M. A., J. A., V. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai yra iš esmės vienodi, nuoseklūs; nors nukentėjusioji pirmą kartą apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji buvo išžaginta kaltinamojo, tačiau vėliau, apklausius ją ikiteisminio tyrimo teisėjo, ji patikslino, kad lytinis aktas su ja nebuvo atliktas, buvo tik pasikėsinimas išžaginti; toks skirtumas jos parodymuose visiškai paaiškinamas nukentėjusiosios amžiumi bei jos fiziniais trūkumais (ji turi kalbos sutrikimų, dėl kurių nelabai aiškiai kalba ir nevisada sugeba tiksliai išdėstyti savo mintis bei įvykių aplinkybes); teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis tik pasikėsino ją išžaginti, bet lytinis aktas su ja nebuvo atliktas. Taigi, netikėti nepilnametės nukentėjusiosios G. A., nukentėjusiojo G. A., liudytojų M. A., J. A., V. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais iš esmės vienodais ir nuosekliais parodymais teismas neturi pagrindo.

Tuo tarpu kaltinamojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai yra prieštaringi.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. P. parodė, kad į G. A. namus jis atėjo tikslu paprašyti jos tėvo G. A., kad šis nupirktų kaltinamajam alkoholio, kadangi jis tuo metu slapstėsi nuo policijos pareigūnų ir pats bijojo eiti nusipirkti alkoholio. Atėjęs pas G. A. į namus kaltinamasis užėjo į virtuvę, bet ten nieko nebuvo, tada jis išgirdo, kad kambaryje kažkas krebžda, nuėjęs ten pamatė G. A., ji stovėjo kambaryje. D. P. paklausė G., kur yra jos tėvas, ji atsakė, kad šis miega, tada kaltinamasis paklausė, ar ji galėtų jam nupirkti alkoholio, ji atsakė, kad tuoj nueis ir nupirks. Kaltinamasis prisėdo, kelias minutes pasėdėjo, o G. nuėjo pasiimti striukės. Jis priėjęs ją apkabino, pabučiavo ir paklausė, ar ji sutiktų su juo pasimylėti. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir negalvojo, ką daro. Anksčiau su nukentėjusiąja jis nebuvo turėjęs lytinių santykių. D. P. paguldė ją ant lovos, nusirengė pats, neatsimena, ar nurengė ją, ar ji pati nusirengė, gali būti, kad jis ją nurengė, tada atsigulė ant jos. Jis pabučiavo nukentėjusiąją, gal ir lietė jos kojas, lytinius organus, bet dabar gerai neatsimena, nes praėjo daug laiko. Viso proceso metu G. lyg nekalbėjo. Lytinio akto kaltinamasis net nespėjo pradėti, kadangi į kambarį užėjo G. tėvas, nukentėjusiajai kaltinamasis negrasino. G. iš karto pradėjo rėkti: „Gelbėk!“. Viskas truko apie 10 minučių nuo jo atėjimo į G. kambarį ir iki jos tėvo atėjimo. Priėjęs G. A. nestipriai sudavė kaltinamajam per galvą, tada jis pašokęs spyrė G. A. į veidą. G. A. parkrito, užsidengė rankomis veidą, kaltinamasis nematė kraujo, tik atsimena, kad nukentėjusysis prašė daugiau jo nemušti. Tada kaltinamasis apsirengė ir išėjo. Parodė, kad jis visą naktį prieš įvykio dieną vartojo alkoholį, tik kelias valandas buvo miegojęs. Net neprisimena, kaip po įvykio išėjo iš G. A. namo. Eidamas pagrindiniu keliu sutiko draugą, su kuriuo dar išgėrė alaus, paskui jau nieko neatsimena, atsibudo pas močiutę Ramanavos k., t.y. už 4 km nuo jo tėvo namų, kur atvykę policijos pareigūnai jį suėmė. Po įvykio kaltinamasis nebuvo nuėjęs pas G. ir jos tėvą G. aiškintis, kas atsitiko tą dieną.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu D. P. parodė (b.l. 88-89), kad 2009-07-18, apie 16.00 val. jis, būdamas neblaivus, atėjo pas savo kaimynę bei draugę G. A., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Į namus jis užėjo per atrakintas namų duris. Užėjo į virtuvę, kurioje nieko nebuvo, todėl jis nuėjo į G. kambarį. Kadangi jis jau buvo ne kartą pas G., todėl žinojo, kuris jos kambarys. G. kambario durys buvo neužrakintos. Užėjęs į kambarį jis pamatė kambaryje vaikščiojančią G.. Tada jis G. paklausė, ar dar be jos kas nors yra namuose. G. atsakė, kad namuose be jos daugiau nieko nėra. Tada jis paklausė, „ar ji jam duos“, ar sutiks su juo pasimylėti. G. atsakė jam, kad nori pasimylėti su juo. Tada ji atsisėdo ant lovos, ir jis ją nurengė, po to nusirengė pats, ir abu atsigulė į jos lovą, ji atsigulė ant nugaros, o jis – ant jos. Jam net nespėjus jos pabučiuoti, kambario duris atidarė jos tėvas ir paklausė, ką jie čia daro. T. G. pradėjo rėkti, kad tėtis ją gelbėtų. Tuo metu, kai D. P. nulipinėjo nuo G. A., priėjęs jos tėvas sudavė jam ranka per pakaušį. Nulipęs nuo lovos D. P. vieną kartą koja spyrė jam į galvą ir du kartus sudavė ranka į veidą, po to apsirengė ir išbėgo iš tų namų. Su Gintare pasimylėti nespėjo. Išėjęs iš G. namų jis grįžo į savo namus ir ten buvo. Maždaug po pusvalandžio atėjo G. mama ir paklausė, kodėl jis primušė jos vyrą ir ar jis mylėjosi su jos dukra. Jis jai atsakė, kad nesimylėjo, kadangi nespėjo. Tuomet su G. mama nuėjo pas ją į namus, kur D. P. atsiprašė G. tėčio, kad sumušė jį.

Papildomai apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu D. P. parodė (b.l. 97-98), kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi panaudojo fizinį smurtą G. A. tėvo atžvilgiu ir bandė išprievartauti gintarę, tačiau to nespėjo padaryti, kadangi į kambarį užėjo jos tėvas. Toliau D. P. davė parodymus, analogiškus jo pirmos apklausos metu duotiems parodymams. Be to, papildė, kad, G. sutikus su jo pasiūlymu pasimylėti, jie abu nuėjo prie lovos, ir jis liepė jai atsigulti ant lovos. G. atsigulė ant lovos, gulėjo su drabužiais, ant nugaros, nieko nekalbėjo. Tada jis nusiavė batus, nusirengė džinsines kelnes bei nusiėmė apatines kelnaites ir atsigulė ant G.. Atsigulęs ant G., jis ją nurengė iki pusės. Jis nuėmė jai taip pat džinsines kelnes bei apatines kelnaites, tada gulėdamas ant G. pradėjo ją glamonėti. Jis rankomis lietė G.s kojas bei jos lytinius organus, taip pat jis lietė jos krūtinę ir ją visą bučiavo. Nuo to momento kai G. atsigulė ant lovos ir jis ją nurengė ir bučiavo, ji nekalbėjo su juo visai. Praėjus kelioms minutėms nuo to, kai jis pradėjo ją bučiuoti, į kambarį užėjo G. tėtis G. A.. Tuomet G. pradėjo šaukti, kad jis ją gelbėtų nuo jo. Po to kai G. pradėjo šaukti pagalbos, jos tėvas pribėgo prie lovos, kurioje jie gulėjo ir bandė jį atitrauti nuo G. ir sudavė jam vieną smūgį ranka per galvą. Tada jis supyko, kad G. A. sutrukdė jam pasimylėti ir sudavė jam per galvą, todėl jis nulipo ir spyrė kojos keliu G. tėvui į galvą ir prakirto kairįjį antakį. Jis pamatė, kad nuo smūgio jos tėvui pradėjo bėgti kraujas iš kairio antakio. Nuo jo suduoto smūgio G. A. nukrito ant fotelio ir susiėmęs už prakirsto antakio prašė jo daugiau nemušti, kadangi jam ir taip labai skaudėjo nuo jo suduoto smūgio. Tada jis apsirengė savo drabužius ir išėjo iš G. namų, taip ir palikdamas jos sukniubusį ant fotelio tėvą. Taip pat jis parodė, kad tiksliai neprisimena, ar G. šaukėsi tėvo pagalbos, kai jis, D. P., norėjo su ja mylėtis, kadangi tą dieną jis buvo nemažai išgėręs alkoholinių gėrimų. Parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi sumušė G. tėtį G. A., sukėlė jam fizinį skausmą, ir dėl to, kad norėjo pasimylėti su G., nors ir žinojo, kad ji yra nepilnametė.

Teismas kritiškai vertina tokius prieštaringus kaltinamojo D. P. parodymus, kurie visiškai paneigiami iš esmės vienodais ir nuosekliais nukentėjusiųjų G. A. ir G. A., liudytojų M. A., J. A., V. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, juos atmeta ir jais nesivadovauja priimant nuosprendį.

Kaip parodė pats kaltinamasis D. P. teisiamajame posėdyje, visi šie asmenys yra jo kaimynai, kuriuos jis pažįsta nuo vaikystės, jokių konfliktų tarp jo ir minėtų asmenų anksčiau nėra buvę, santykiai su jais iki šio įvykio buvo normalūs, geri, tą patvirtino teisme ir visi minėti asmenys, todėl teismas daro išvadą, kad apkalbėti kaltinamąjį nei nukentėjusieji, nei liudytojai M. A., J. A., V. A. neturėjo pagrindo. Pažymėtina, kad nukentėjusioji G. A. nėra pareiškusi jokio civilinio ieškinio šioje byloje, kas rodo, kad ji tikrai nesiekia jokios naudos sau iš šio įvykio, taigi ir dėl to netikėtina, kad G. A., o taip pat ir visi kiti paminėti asmenys, apkalbėjo kaltinamąjį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2004-12-30 nutarimo Nr. 49 „Teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 4 punkte nurodė, kad „lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais - pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais - verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį arba kitais būdais.

Byloje surinktais ir aukščiau išdėstytais įrodymais patvirtinama, kad nukentėjusioji gera valia nesutiko santykiauti su kaltinamuoju, verkė, prašė ją paleisti, šaukėsi pagalbos, bet nežiūrint į tai, kaltinamasis, grasindamas panaudoti prieš ją fizinį smurtą – ją pasmaugti, taip atimdamas jai galimybę priešintis, žinodamas, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, pasikėsino atlikti lytinį aktą su nepilnamete nukentėjusiąja prieš jos valią, tačiau savo nusikalstamo ketinimo neįvykdė tik dėl to, kad išgirdęs dukters garsų verksmą atėjo jos tėvas G. A., kuris ir sutrukdė kaltinamajam įgyvendinti jo ketinimus, dėl ko supykęs kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. A., spirdamas jam koja į veida.

Taigi byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D. P. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasikėsino išžaginti nepilnametę, o būtent: 2009 m. liepos 18 d., apie 16 val. D. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pro neužrakintas duris įsibrovė į M. A. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarį, kur priėjo prie lovoje gulėjusios G. A., gim. 1993-07-06, ją užgulė ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą – ją pasmaugti, taip pat grasindamas ją užmušti ir taip atimdamas galimybę priešintis viena ranka laikydamas nukentėjusiosios ranką, o kita ranka - savo lytinį organą pasikėsino išžaginti nepilnametę G. A., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užkluptas nukentėjusiosios tėvo G. A.. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d.

Taip pat yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D. P. sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2009-07-18, apie 16.20 val. D. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, M. A. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje priėjo prie G. A., užėjusio į minėtą kambarį savo dukros G. A. šaukiamas, ir tyčia spyrė jam kojos keliu į veidą, prakirsdamas G. A. kairįjį antakį ir tuo sukeldamas G. A. fizinį skausmą. Šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino kaltas dėl fizinio skausmo sukėlimo G. A. ir nuoširdžiai gailisi padaręs šį nusikaltimą.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, todėl teismas, skirdamas jam bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse numatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. P. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė du nusikaltimus – sunkų ir nesunkų, jis jau tris kartus yra teistas, teistumai neišnykę, nusikalto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu nepraėjus nė pusmečiui po paleidimo iš pataisos namų, kas rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, savo kaltės dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę nepripažino ir nesigaili dėl padaryto, yra nenuoširdus, neatsiprašė nukentėjusiosios, kas rodo, kad kaltinamasis nesuvokia šio jo padaryto nusikaltimo pavojingumo. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Tačiau skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis yra labai jauno amžiaus, nusikalto būdamas nepilnametis, iki suėmimo mokėsi, visiškai pripažino savo kaltę dėl vieno iš jo padarytų nusikaltimų – fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam G. A. - ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę; taip pat atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimas, numatytas BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d., nutrūko pasikėsinimo stadijoje; teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes aplinkybes bei vadovaujantis BK 54, 61, 80, 90, 91 str. str. nuostatomis, kaltinamajam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, bet arčiau sunkesnės iš jo padarytų nusikalstamų veikų, t.y. BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d., sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumo, jos minimumą skaičiuojant nuo pusės minimalios bausmės, numatytos BK 149 str. 3 d. sankcijoje (BK 91 str. 3 d.). Paskyrus kaltinamajam bausmes atskirai už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką ir jas subendrinus, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 2 p., subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. d., subendrinama su kaltinamajam 2008-06-19 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas, kuriame yra lipni juosta su mikrodalelėmis, dėžė, kurioje yra lovos užtiesalas, G. A. kelnaitės, marškinėliai, džinsai, D. P. trumpikės ir džinsai, D. P. seilių lyginamasis pavyzdys, saugomi Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK saugojimo kameroje (2010-04-18 kvitas B serija BBB Nr. 0008, t. 1, b. l. 78), - sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 str. str., teismas

nusprendė:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę D. P. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį – 2 mėnesius - 2008-06-19 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. P. paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę D. P. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iki įsiteisės nuosprendis D. P. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą – ir suimti jį teismo salėje tuoj pat po nuosprendžio paskelbimo.

Bausmės pradžią D. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011 m. sausio 7 d.

Į bausmės laiką įskaityti D. P. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2009 m. liepos 19 d. iki 2009 m. liepos 21 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką, kuriame yra lipni juosta su mikrodalelėmis, dėžę, kurioje yra lovos užtiesalas, G. A. kelnaitės, marškinėliai, džinsai, D. P. trumpikės ir džinsai, D. P. seilių lyginamasis pavyzdys, saugomus Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK saugojimo kameroje (2010-04-18 kvitas B serija BBB Nr. 0008, t. 1, b. l. 78), - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam - nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stefanovič