Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų L. S. ir V. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

5. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, atsisakyta priimti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.

9. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. CPK 539 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismui teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tarp kurių, be kitų duomenų, turi egzistuoti visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.

10. Šiuo metu galiojančioje CK 3.51 straipsnio redakcijoje nustatytas teisinis reglamentavimas, kai esant šių sąlygų visumai: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje; 4) kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio; 5) negyvena santuokinio gyvenimo ir 6) neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama notarine tvarka.

11. Vadinasi, įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, siekiant nutraukti santuoką bendru sutarimu, pasirinkti kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardytų sąlygų visumai, – notarine ar teismine. Nesant įstatyme įtvirtintų išimčių pareiškėjams ir esant įvardytai sąlygų visumai, santuoką turi teisę nutraukti notarine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalis savo esme yra imperatyvi įstatymo nuostata ir šiuo atveju pareiškėjas neturi galimybės siekti, kad santuoka būtų nutraukta sutuoktiniams patogesniu būdu.

12. Nagrinėjamu atveju, patikrinus bylos duomenis nustatyta, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nutraukti (duomenys neskelbtini) šalių registruotą santuoką, kartu pateikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir nurodydami, kad bendro ūkio neveda bei santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2025 m. kovo 30 d. Apeliantas atskiruoju skundu skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį pažymi, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą vien remdamasis registro informacija apie šalių deklaruotą gyvenamąją vietą.

13. CPK 179 straipsnio 3 dalis numato teismui teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymų visumą ir priėmė neteisingą sprendimą, vadovaudamasis išimtinai tik Gyventojų registro informacija. Nepaisant to, jog ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje atliekamas tik formalus pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimas ir atitikties įstatymo reikalavimams patikra, teismas kiekvienu atveju turi pareigą individualiai įvertinti sprendžiamą klausimą, t. y. atsižvelgti į aplinkybę, jog tam tikri klausimai gali būti priskiriami prie atskirų kategorijų bylų. Šiuo atveju, pareiškėjų reikalavimas kildinamas iš šeimos teisinių santykių, kuriuose teismo vaidmuo nagrinėjant bylas yra aktyvus. Atitinkamai, teismas turėdamas abejonių dėl pareiškėjų gyvenimo skyrium pradžios datos, pirmiausia turėjo ne atsisakyti priimti pareiškimą, o pasiūlyti pareiškėjams per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, siekiant objektyviai nustatyti datą, nuo kurios pareiškėjai nebeveda bendro ūkio (CPK 199 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesuteikdamas pareiškėjams papildomo termino pareiškimo trūkumams pašalinti pateikiant papildomus įrodymus nepagrįstai apribojo pareiškėjų teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Nepaisant to, kad įstatymas numato galimybę ne tik teismine, bet ir notarine tvarka nutraukti šalių santuoką, tuo atveju, jeigu teismui pateikiamas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, teismas turi pareigą aiškintis dėl pareiškimo atitikties visoms CK 3.51 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, t. y. jų visetui.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines situacijos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų L. S. ir V. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas; CPK 338 straipsnis).

16. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, įvertinęs, jog šie klausimai spręstini pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.