Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. kovo 29 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioline Transport Service“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nutarties, kuria pakeistas Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimas ir iš dalies tenkintas ieškinys dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo bei priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo, be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.156 straipsnio 1 dalies, 6.183 straipsnio 1, 2 dalių, 6.653 straipsnio 5 dalies normas. Teismas neteisingai sprendė dėl šalių nustatytos rangos darbų kainos ir šalių teisės keisti tokią sutartyje nustatytą kainą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad rašytinėje sutartyje susitarus dėl fiksuotos rangos darbų kainos, neįmanoma jos pakeisti sutarties vykdymo metu net ir sutarties šalims sutariant dėl tokio pakeitimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.694 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią rangos darbų perdavimo-priėmimo akto teisinę reikšmę, nukrypo nuo teismų praktikos, nes nepagrįstai nusprendė, jog atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu darbų vertę, taip pat gali sukurti prievolę mokėti už darbus, kurie realiai nebuvo perduoti ginčo perdavimo-priėmimo aktu.

Kasaciniame skunde keliamas CK 6.200, 6.695, 6.663, 6.688 straipsnių, 6.665 straipsnio 1 dalies normų netinkamo taikymo ir nukrypimo nuo teismų praktikos klausimas. Nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas minėtas teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą, kad sprendžiant dėl rangovo teisės į atlygį už rangos darbus ir kilus ginčui dėl tokių darbų kokybės neturi teisinės reikšmės aplinkybės, ar rangovas įvykdė savo pareigas užtikrinti darbų kokybę, informuoti užsakovą apie sutarties dalyko naudojimą, bendradarbiauti vykdant sutartį. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė contra spoliatorem taisyklę bei šiuo klausimu suformuotą kasacinio teismo praktiką, todėl nepagrįstai nurodė, kad minėtos taisyklės taikymui pakanka įrodymų nepateikimo fakto ir nebūtina nustatyti sąmoningo dokumentų neteikimo, t. y. nebūtina tirti įrodymų nepateikimo priežasčių ir jas lėmusių aplinkybių. Teismas netinkamai aiškino Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatas, jog rangovui savavališkai pakeitus statybos techninės dokumentacijos (techninio ir darbo projektų) sprendinius, užsakovas neturi teisės reikalauti patikrinti pakeistų ir nesuderintų techninių sprendinių atitikties statybos darbų ir pastatyto statinio normatyvinės kokybės reikalavimams rengiant naują projektinę dokumentaciją.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 176 straipsnis, 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu, todėl byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp įrodymų; išvados padarytos nesant teismo argumentus patvirtinančių įrodymų, be to, jos padarytos ne iš byloje surinktų įrodymų visumos; netinkamai nustatyta įrodymų įrodomoji reikšmė; nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinti byloje surinkti įrodymai; dėl dalies įrodinėtinų aplinkybių turinio buvo suklysta iš esmės.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti procesinio sprendimo vykdymą nespręstinas. Už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį už atsakovę sumokėjusiam jos atstovui I. B.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3101 (tris tūkstančius vieną šimtą vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. kovo 29 d. banko Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. 1094.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.