Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios G. G. (G. G.) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir nubausta laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val. ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir J. G. (J. G.) bei A. J. (A. J.), tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. G. nuteista už tai, kad 2012 m. rugsėjo 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet nemažiau kaip 0,104 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos heroino, kurio bendroji masė 0,013 g. ir laikė juos su savimi iki 2012-09-10, kol Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato pareigūnai asmens kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė.

Apeliaciniu skundu G. G. nesutinka su Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir prašo apeliacinės instancijos teismo paskirti kitą bausmės rūšį. Skunde nurodoma, kad skirta laisvės apribojimo bausmė apriboja jos galimybę laikinai išvykti iš Lietuvos ir palaidoti Vokietijoje 2013 m. sausio 3 d. mirusį jos tėvą J. I.. Be to, skunde nurodoma, kad teismas į paskirtą bausmę neįskaitė kardomajame kalinime išbūto laiko, kurio trukmė, jos manymu, yra 1 mėnuo ir 18 dienų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad jeigu suėmime išbūtas laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu būtų įskaitytas į BK 259 str. 2 d. sankcijoje numatytas alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba areštą, nuosprendžio priėmimo dieną ji būtų laikoma atlikusi bausmę.

Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, nes nepakankamai įvertino tai, kad byloje jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, narkotines medžiagas įsigijo ir laikė asmeniniam vartojimui.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė tenkinti iš dalies.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, G. G. pripažino kalta, įvykdžius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Nors nuteistoji neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) pažeidimus, peržengia apeliacinio skundo ribas.

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Vadinasi, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis, t.y. neteisėtu jų gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Kaip jau minėta, G. G. nuteista už tai, kad 2012 m. rugsėjo 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet nemažiau kaip 0,104 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos heroino, kurio bendroji masė 0,013 g. ir laikė juos su savimi iki 2012-09-10, kol Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato pareigūnai asmens kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė. Kaip ir nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr.2K-P-218/2009, pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna minėtų medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas laikė nustatyta, jog G. G. įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, tačiau šios veikos nepagrindė baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Taigi, esminės narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybės: kur, kaip, kokiais veiksmais, kiek ir iš kokio asmens įgijo narkotinę medžiagą ir pan., nenustatytos. Todėl, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje kaltinant G. G. neteisėtai įgijus narkotinę medžiagą ir nuteisus ją už šią veiką, buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai. Minėti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais, o nuosprendžio dalis dėl G. G. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už neteisėtą tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto kiekio, bet ne mažiau kaip 0,104 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos heroino, kurio bendroji masė 0,013 g., įgijimą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, naikintina.

Kartu pažymėtina, kad, keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl G. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimties, jai paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatydamas nuteistajai G. G. bausmės rūšį bei dydį, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nuteistosios asmenį apibūdinančius duomenis, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. G. G. padaryta tyčinė nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ji padaryta, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai buvo priimtas nuosprendis Vokietijos teismo. Ne kartą teista už analogiškas veikas (Vilniaus apygardos teismo 2008 m.gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d., Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d., 259 str. 1 d.), tačiau skirtomis griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis jų tikslai pasiekti nebuvo, G. G. gyvenimo būdo nekeičia. Reikia pažymėti, jos neišnykę teistumai suponuoja teismo pareigą skirti griežtesnę bausmę. Teismas taip pat įvertino tai, kad G. G. įrašyta į narkologinę įskaitą, kaip priklausoma nuo narkotinių medžiagų, gydosi ir tikisi ateityje pagyti nuo šios priklausomybės. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (gailisi padariusi nusikalstamą veiką) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas paskyrė laisvės apribojimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima BK 48 straipsnyje numatytai šiai bausmės rūšiai nustatytos trukmės vidurkiui. Kolegijos manymu, Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu G. G. paskirta bausmė nėra per griežta, nes įvertinus aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad nuteistajai švelnesnės bausmės paskyrimas toliau formuotų neadekvatų savo elgesio ir atsakomybės suvokimą, nebaudžiamumo įspūdį ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d, pasiekti nepavyktų. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (byloje jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, narkotines medžiagas įsigijo ir laikė asmeniniam vartojimui) buvo įvertintos apylinkės teismo ir jos nesuteikia pagrindo dar labiau švelninti nuteistajai paskirtą bausmę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi, tenkindamas G. G. prašymą, leido jai išvykti į Vokietiją vieno mėnesio laikotarpiui, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad paskirta bausmė apribos galimybę išvykti į Vokietiją palaidoti tėvą.

Apeliacinės instancijos teismas pilnai pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad teismas į paskirtą bausmę turėjo įskaičiuoti laiką, išbūtą suėmime ir sulaikyme, todėl nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad G. G. buvo sulaikyta 2012 m. rugsėjo 10 d. (1 t., b.l. 110). Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (1 t., b.l. 152-155). Tačiau šia nutartimi skirto laiko nuteistoji suėmime neišbuvo, nes prokuroro 2012 m. spalio 29 d. nutarimu paleista į laisvę. Taigi, G. G. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2012 m. spalio 29 d., vadovaujantis BK 66 straipsniu, bei BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, pagal kurias viena suėmime išbūta diena prilyginama dviems laisvės apribojimo dienoms, įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.,

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl G. G. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už neteisėtą tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto kiekio, bet ne mažiau kaip 0,104 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos heroino, kurio bendroji masė 0,013 g., įgijimą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens.

Laikyti, kad G. G. nuteista pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad, neturėdama tikslo platinti, laikė su savimi 0,104 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos heroino, kurio bendroji masė 0,013 g. iki 2012-09-10, kol Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato pareigūnai asmens kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b p.p., 66 str. 2 d. į G. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti jos laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2012 m. spalio 29 d., vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienom.